Viltė savo iniciatyva įkūrė „Orchidėjų laboratoriją“ – subūrė visą šių gėlių mylėtojų bendruomenę ir pradėjo dalintis savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, vasario 3-ąją Kauno zoologijos sode surengs dirbtuves, kaip persodinti orchidėjas. Šyptelėdama sako – tai lengviau parodyti nei papasakoti.
Tačiau pašnekovė pripažįsta, kad apie orchidėjas žino jau seniai, tačiau jai tai buvo nesuprantami, neaiškūs ir net kiek mistiški augalai ir net vengė jų. Ji juokiasi, kad tuomet atrodė, jog dėl žinių trūkumo gėles numarins ir teks su jomis atsisveikinti.
Prieš maždaug trejus metus ji sako sulaukusi dovanos, kuri pakeitė jos supratimą apie šiuos augalus – bakalauro studijų baigimo proga iš brangaus žmogaus dovanų gavo orchidėją.
„Nusprendžiau, kad šis augalas turi gyventi, juk nesąmonė jį numarinti – dabar 21 amžius, nejau nerasiu informacijos, kaip prižiūrėti?“, – su šypsena prisimena mergina.
Orchidėjoms reikalingos augimo sąlygos
Čia prasidėjo Viltės artimesnė pažintis su šiomis gėlėmis ir visa anksčiau jas gaubusi mistika išgaravo, kai suprato, kodėl ir kaip jos auga.
„Jos yra ne žemėje augantys augalai, ypač tos, kurias mes perkame iš parduotuvių, bet natūralioje gamtoje, džiunglėse jos auga ant medžių kamienų arba šakų, apsikabinusios storomis šaknimis.
Dėl to ir auginame jas kambaryje ne žemėje, o orchidėjų grunte, kurį dažniausiai sudaro stambios žievės ir kitas stambus substratas“, – aiškino ji.
„Kas svarbiausia, kad orchidėjos, kadangi natūralioje aplinkoje auga ore, yra prisitaikę prie gan sunkių sąlygų: mažai drėgmės, mažai maistinių medžiagų. Bet jų augimo ciklas lėtas, o tai reiškia, kad jos labai ilgai žydi. Turite gėlę ir ji žiedais džiugina ne savaitę ar dvi, o mėnesius. Argi tai nenuostabu? Mane tai žavi“, – pridūrė.
Ji nusijuokia anksčiau, kaip ir daugelis, žinojusi tik Phalaenopsis orchidėjas, tačiau pradėjusi domėtis net pati nustebo, kiek jų daug ir įvairių – smulkiažiedės, Cambria hibridai, Dendrobium, Oncidium, margais lapais, kvepiančių ir dar daugiau.
Dabar Viltės kolekcijoje yra apie 30 orchidėjų, taip pat ir kitų kambarinių augalų. Ji pati save vadina minimaliste ir estete, tad tokio dydžio orchidėjų kolekciją ir planuoja išlaikyti. Sako, geriau augins ne visų įmanomų spalvų Phalaenopsis orchidėjas, o nusipirks kokią įdomesnę, dar nematytą orchidėją, kuri kiek mažesnė.
Tikriausiai, visiems orchidėjų mylėtojams tai jau žinoma, bet dažniausiai auginamos Phalaenopsis orchidėjos geriausiai klesti 20-25 laipsnių šilumos aplinkoje, jas reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, ypač vasarą, kad nenudegtų. Ir drėgmės dažniausiai užtenka tiek, kiek yra – Viltė sako, kad net ir šildymo sezonu orchidėjos puikiai auga.
Užsiminus, kad net ir tokio dydžio kolekcija reikalauja laiko ir jėgų jų priežiūrai, Viltė numoja ranka – nėra taip jau sudėtinga, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, ji pati susireguliavusi režimą taip, kad visi vazonėliai pradžiūtų panašiu metu ir laisto kartą per savaitę. „Tai neužtrunka taip ilgai“, – nusišypso.
Atkreipkite dėmesį į orchidėjų šaknis
Pašnekovė pažymi – orchidėjos nėra itin lepios, o kai joms trūksta vandens, pradeda siųsti aiškius ženklus, tereikia juos pastebėti ir suprasti:
„Aš savo orchidėjoms leidžiu visiškai išdžiūti tarp laistymų. Šaknys pasidaro balkšvos, sidabrinės, kai visiškai išdžiūva ir jei mes užpilame jas vandeniu, jos jo prisigėrę pažaliuoja. Phalaenopsis orchidėjoms nieko tokio, jeigu jos nebus palaistytos kelias dienas ir visiškai išsausės.“
Vandens trūkumą gali išduoti ir lapai – jei jie subliūškę, nestandūs, greičiausiai dėl to kaltas išdžiūvimas. Tas pats ir su žiedais – pradėjus leipti visiems žiedams (ne tik seniausiai išsiskleidęs), tai gali būti vandens trūkumo požymis.
„Svarbu pasakyti, kad vandens trūkumas gali būti dėl dviejų dalykų. Pirmas, tai kad jos nepalaistėte ir ji sausa, kitas – kad šaknys yra nupuvusios nuo per daug vandens arba per mažai ir nunyko šaknynas, todėl gėlė neturi šaknų, kuriomis galėtų pasiimti vandenį“, – priminė orchidėjų mylėtoja.
V. Pranevičiūtė primena, kad orchidėjos neturėtų mirkti vandenyje, todėl iš dekoratyvinio vazono jį būtina išpilti, kitaip pasekmės gali būti liūdnos. „Kadangi orchidėjos neauga įprastame grunte, nėra kam sugerti vandenį, o stovintis vanduo gali pradėti pūdyti apatines šaknis“, – paaiškino.
Dėl to naudinga orchidėjas auginti permatomuose vazonuose – taip galime matyti, ar augalas turi šaknis, ar jos sveikos. Jei šaknys parudavę, suglebę ar supuvę, tai jau signalizuoja, kad augalas paveiktas ir neaugs tinkamai, tad pirmas žingsnis tokiu atveju – persodinimas.
Orchidėjas puolantys kenkėjai
Verta atidžiau pažvelgti ir į orchidėjų lapus, kurie gali išduoti ne tik vandens trūkumą, bet ir tai, kad užpuolė kenkėjai: „Dažniausiai juos pastebime iš to, kad lapai turi pagraužimų, pažeidimų, arba leidžiami nauji lapai yra susiraitę, negražūs.“
Viltė išskiria tris dažniausiai orchidėjas puolančius kenkėjus: skydamarius, kurie ant lapų atrodo lyg maži vatos gabalėliai; tripsus – plika akimi įžiūrimus pailgus vabalėlius, dažniausiai nugraužiančius naujausias augalo dalis, dažniausiai iš vidurio augantį lapą; voratinklines erkutes – jas pačias sunku pamatyti, tačiau pastebimos lapų pažaidos.
„Jeigu labai anksti aptikote kenkėjus, pirmiausia atskirkite augalą nuo kitų. Geriausia išnešti į kitą kambarį, kad kenkėjai per lapus ar skrisdami negalėtų pereiti ant kitų augalų“, – kaip elgtis susidūrus su kenkėjais pasakojo „Orchidėjų laboratorijos“ įkūrėja.
Aptikus kenkėjus augalą galima bandyti nuplauti, valyti alkoholiais ar aliejais, tačiau šioje vietoje ji pataria neskubėti ir pasidomėti, kaip tai daryti, nes galite padaryti daugiau žalos nei naudos.
Orchidėjos neapsaugotos ir nuo ligų. Pati dažniausia – puvinys pagrindiniame stiebe. Jei stipriai pažeistas stiebas, gali suvysti visas augalas, jei pažeista tik viršūnė, augalas nebegali leisti naujų lapų, tad nebegali ir augti.
„Dažniausia puvinio priežastis būna stovintis vanduo. Žmonės mėgsta apipurkšti augalus, purškimo metu jo pribėga tarp lapų, į griovelius ir ten užsilikęs vanduo neišgaruoja, ten pradeda veistis bakterijos, grybai ir atsiranda puvinys. Kai jis prasideda, jį labai sunku sustabdyti“, – įspėja orchidėjų augintoja.
Pasakė, ką daryti, kad orchidėjos žydėtų
Verta atkreipti dėmesį ir į augalo žiedus, tiksliau – pumpurus. Pašnekovė pabrėžia, kad dažniausiai nukrenta pumpurai (žiedai – žymiai rečiau) ir tam yra paprastas paaiškinimas: tai lemia staigūs temperatūrų pokyčiai. Pavyzdžiui, jei perkėlėte ją į vėsesnį kambarį, iš parduotuvės nešėte per lauką arba namuose susidarė skersvėjis.
O ar kada teko sukti galvą ir spėlioti, kodėl orchidėja nežydi? Viltė nusišypso sakydama, kad daugelis nė nežino, kaip paprasta pražydinti šias gėles ir tam nereikia jokių specialių priemonių:
„Kad jos žydėtų, reikalingos tam tikros sąlygos. Kai yra šilta, jos augina šaknis ir lapus, bet natūralioje aplinkoje jos žydi, kai šiek tiek pasikeičia sezonas ir lauko temperatūra naktimis nukrenta iki maždaug 16-18 laipsnių. Taip jos pajunta, kad laikas sužadinti žydėjimo ciklą.
Ir mūsų aplinkoje, jei norime žiedų, reikia jas sužadinti. Viskas, ko reikia – apie dvi savaites ar mėnesį palaikyti jas šaltesnėje aplinkoje: vėsesniame kambaryje, kuriame yra 16-18 laipsnių temperatūra, jei yra vasaros pabaiga, jas galima išnešti į balkoną, kur neužlyja lietus ir naktį yra tinkama temperatūra.“
Vis tik, augalus reikėtų saugoti, nes per žema temperatūra gali ir pakenkti – jei temperatūra žemesnė nei 12-13 laipsnių, jos gali nušalti, vis tik, juk tai tropiniai augalai.
Orchidėjų augintojai puikiai žino, kad internete galima rasti įvairiausių gudrybių, kaip prižiūrėti šiuos augalus. Viltė ragina aklai nepasitikėti viskuo, ką pamatote, nes kai kurie patarimai paprasčiausiai prasilenkia su realybe.
„Viena iš dažnai siūlomų gudrybių – laistymas ledukais. Supraskime, kad tai yra tropinis augalas ir džiunglėse niekada nesninga ir abejoju, ar dažnai krenta ledukai. Tikrai nepatarčiau to daryti, nes ledukai ar ledinis vanduo gali sukelti šoką šaknims ir jos nudžius, nupus arba bus pažeistos.
Taip pat nelaistykite ne tik ledukais ar lediniu vandeni, bet ir labai karšta arbata ar dar kažkuo. Geriausiai tinka kambario temperatūros vanduo“, – kalbėjo V. Pranevičiūtė.
Ragina aklai nepasitikėti įvairiomis gudrybėmis
Dar viena dažnai siūloma gudrybė – į vazonėlį pridėti kavos ar arbatos tirščių, česnakų ar kokių kitų natūralių trąšų. Tačiau, pasirodo, mitas, kad tai veikia:
„Atrodo, kai tos medžiagos supus, patręš orchidėją, tačiau reikia suprasti, kad orchidėjų substrate nėra komposto, jame per daug oro. Pridėjus organikos ji tikrai nepradės skilti, nes ten nėra sąlygų joms suskilti iki pagrindinių elementų, kuriuos augalas galėtų pasisavinti.
Ką jūs padarysite, tai turėsite organikos, kurią galbūt pradės valgyti pelėsis, grybeliai ar dar kas ir iš vazono pradės sklisti įvairiausi kvapu ir tai – geriausiu atveju. Blogiausiu atveju tai gali pakenkti šaknims. Geriausi tręšti neorganinėmis trąšomis, skirtomis orchidėjoms ir naudoti jas pagal instrukciją, ypač pradedantiesiems.“
O visų svarbiausia, kaip sako V. Pranevičiūtė, netikėti vaizdo įrašais, kuriuose rodoma, kaip perpjaunamas orchidėjos stiebas arba nupjaunamas lapas ir jį įkišus į žemę išauga naujas augalas.
„Pažeidus pagrindinį stiebą, yra didelė tikimybė, kad orchidėja nebeaugs. Tuo labiau lapas negali išleisti stiebo. Šis augalas veikia ne taip. Būkite atidūs žiūrėdami labai trumpus vaizdo įrašus. Jeigu atrodo keistai ir jūsų manymu prasilenkia su logika, didelė tikimybė, kad taip ir yra“, – patarė „Orchidėjų laboratorijos“ bendruomenės įkūrėja V. Pranevičiūtė.
