Gruodžio pradžioje įvykęs paramos projekto koncertas kas kartą tampa tik pusiaukele, siekiant padėti vaikams. Visi, kurie prisidėti nespėjo, tačiau nori tą padaryti, vis dar kviečiami: https://www.tv3.lt/issipildymo-akcija
Nojaus mama Aušra Dačkauskienė viltingai sako, kad jei Santaros klinikoms pavyktų gauti naujos kartos programuojamą ortopedinį išorinės fiksacijos prietaisą, Nojaus kasdienybė taptų daug lengvesnė.
Tokio prietaiso Lietuvoje kol kas nėra, tačiau įsižiebė didžiulė viltis, kad jį pavyks įsigyti su „Išsipildymo akcijos“ pagalba. Inovatyvus prietaisas daug naudingesnis nei dabar naudojami, nes vienu metu gali ir koreguoti kaulo deformacijas, ir ilgina galūnę.
Nojus – vienas iš daugybės vaikų, kuriems šis aparatas palengvintų kasdienybę. Dėl įgimtos dešinės kojos deformacijos, šeivikaulio ir čiurnos nebuvimo, kojytė krypsta ir neauga, šiuo metu matuojamas maždaug 7 cm sutrumpėjimas.
Nustebo net medikai
Apie sūnaus patologijas trijų vaikų mama Aušra sako nežinojusi iki pat jo gimimo ir net medikai ne iš karto pastebėjo, kad su kojyte kažkas ne taip.
„Jokie išsamesni tyrimai nebuvo daryti, aplamai nebuvo jokių įtarimų – viskas nėštumo metu buvo labai gerai. Ir kai darė echoskopijas, niekas nieko nepastebėjo, sakė, kad viskas yra gerai.
Gimdymas taip pat praėjo lengvai, kai pagimdžiau Nojų, jį uždėjo man ant krūtinės ir niekas iš karto net nepastebėjo, kad kažkas ne taip“, – prisimena A. Dačkauskienė.
Tik kai Nojus buvo nuneštas sutvarkymui, medikai pasikvietė berniuko tėtį ir pasakė, kad kojytei kažkas yra. „Tada tiksliai net negalėjo pasakyti, kas jai yra. Sakė, pagipsuos ir praeis“, – priduria.
Tačiau ši žinia nedavė šeimai ramybės – praėjus savaitei po gimdymo, mama su mažyliu nuvyko pas traumatologą. Tąkart išeitis buvo vienintelė: gipsuoti kojytes. Sugipsuotas Nojus praleido pirmuosius aštuonis savo gyvenimo mėnesius.
Iš pradžių prognozės buvo neblogos – gydytojas traumatologas šeimai sakė, kad iki pilnametystės viską pavyks sutvarkyti, nes kojos sutrumpėjimas siekė tik 2-3 centimetrus, tačiau labiausiai nerimą kėlė tai, kad padarius rentgeno nuotraukas paaiškėjo: Nojus neturi dešinės kojos šeivikaulio ir čiurnos.
„Kai Nojui buvo aštuoni mėnesiai, nuėmus gipsą jam padarė pirmą operaciją: atlaisvino ir prailgino Achilo sausgysles, tai leido kojai kažkiek augti, kuri dėl ligos nuo kelio neauga“, – pasakojo mama.
Pirmieji žingsniai
Kurį laiką po operacijos leista pailsėti, atsigauti, vėliau nuspręsta koją imobilizuoti langete su paaukštinimu, nes dešinės kojos sutrumpėjimas siekė 8 cm. Kai berniukui buvo dešimt mėnesių ir dvi savaitės, pagaminta pirmoji langetė.
„Pradžia buvo sunki, kol prie jos priprato, bet paskui pasidarė žymiai lengvai, kai pradėjo vaikščioti, vaikas buvo labai laimingas. Visi mes buvome labai laimingi, kad jis išmoko, galėjo vaikščioti. Nojus visada labai norėjo vaikščioti“, – šypteli Aušra.
Pagamintas ir specialus ortopedinis batas su paaukštinta pakulne – tai padėjo Nojui tvirčiau žengti žingsnius. Daugybės konsultacijų metu pastebėta, kad dinamika teigiama, kojos sutrumpėjimas sumažėjo iki 7 cm.
„Tačiau dėl blauzdos iškrypimo į išorę reikėjo antros operacijos, kurios metu į kelį ir čiurną dėti metalai, kad nekryptų koja. Tai kažkiek padėjo.
Langetes darėmės iki pat kelio, kad laikytų Nojų, kad jis nevirstų, nes labai, labai krypo koja, bet langetės padėdavo ją sutvirtinti“, – pasakojo mama ir pridūrė, kad naujas langetes reikėjo gaminti kone kas mėnesį, nes Nojus buvo itin judrus, o per metus ligonių kasos kompensuoja tik vienos langetės gamybą.
Džiaugsmą pakeitė nežinia
2021-ųjų birželį Nojaus laukė dar daugiau operacijų – dėl šeivikaulio hemimelijos atliktos operacijos, kojos ilginimas ir fiksacija aparatu, balandžio mėnesį uždėtas ir Ilizarovo aparatas.
„Buvo dėti du aparatai – vienas naujas, bet mums nepasiteisino, nes pradėjo krypti kaulas, tad teko dėti vadinamą rusiškąjį metalinį aparatą, kad kaulas bent kažkiek išsitiesintų. Nojus iš pradžių su aparatu labai sunkiai pradėjo judėti, labai bijojo, nejudino tos kojos.
Palaipsniui jis įprato, kai praėjo skausmai, jau pradėjo vaikščioti su aparatu, turėjome pasidarę specialų paaukštinimą, kuris dėjosi ant metalų, kad galėtų vaikščioti. Nebuvo taip, kad jis sėdėtų ir nejudėtų, jau buvo pripratęs, susigyvenęs.
Dabar jis labai greitai pripranta prie tokių dalykų, nes žino, kad reikia, žino, kad viskas vien dėl to, kad norime padėti“, – šypteli pašnekovė.
Ilizarovo aparato pagalba pavyko kiek pailginti kojytę – visa šeima džiaugėsi, kad kojų ilgis vienodėja. Operacijos metu aparatą nuėmus mėnesį laiko taikyta reabilitacija Palangoje, tačiau grįžus namo vos po dviejų savaičių įvyko skaudi trauma – Nojui lūžo šlaunikaulis. „Nespėjome nė pasidžiaugti, normaliai pavaikščioti“, – apmaudo neslepia ji.
Vėl prireikė operacijos, berniukas galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, beveik metus laiko teko taikyti mokymą namuose. Per tą laiką pasiektas progresas prarastas – sutrumpėjimas vėl siekia maždaug septynis centimetrus.
Svajonė veria širdį
Mama pasidžiaugia tuo, kad Nojus labai savarankiškas: pats užsideda langetes, nebijo eiti ir net lakstyti, vėl gali lankyti mokyklą. Aušra priduria, kad išleisti sūnų į mokyklą kiek baisu, kad ten niekas nenutiktų, bet kol kas viskas gerai.
„Nojus labai energingas – laksto, dūksta, yra labai linksmas. Nelabai mėgsta bendrauti su svetimais, kol pripranta, bet kai pripranta, yra labai meilus. Jo mokytoja vis sako, kad negali juo atsidžiaugti.
Nojus labai paslaugus ir nuoširdus, visą laiką padės draugui, pavyzdžiui, kad ir mokykloje. Būna, aišku, visko, bet klasė jį labai gerai priėmė, labai džiaugiuosi, kad visi, ypač vaikai, jį taip nuostabiai priima – jis visiškai nesijaučia išskirtinis“, – su šypsena pasakoja A. Dačkauskienė.
Kad būklė gerėtų, Nojus lanko reabilitacijas Vilniuje, kai jas paskiria gydytojai, be to, netrukus iš berniuko kelio ir čiurnos bus pašalinti metalai, vėl planuojama atlikti kojos ilginimą, nes Nojus labai sparčiai auga į ūgį, tad dešinė koja nespėja pasivyti kairės.
Šeima deda visas pastangas, kad 8-mečio kasdienybė būtų lengvesnė: „Abu su vyru labai stengiamės, ir šeimos nariai padeda, palaiko, sako, kad viskas susitvarkys. Davė Dievas išbandymą – reikia su juo tvarkytis. Ir net negalvojame, kad nepavyks – turime susitvarkyti dėl vaiko.“
Didele pagalba Nojui taptų naujos kartos programuojamas ortopedinis išorinės fiksacijos prietaisas – jis ne tik ilgintų koją, bet ir tiesintų kaulą, be to, būtų daug patogesnis.
„Mums labai palengvėtų, nes su naujuoju aparatu galėtume koreguoti kaulą, kaulas nekryptų, kaip sako gydytojai, tada mūsų situacija būtų geresnė. Ir vaikui būtų patogiau, aparatas nebūtų toks didelis, kaip senasis, ne toks sunkus“, – aiškino pašnekovė.
Šeima dega viltimi, kad šio prietaiso pagalba pavyktų įgyvendinti Nojaus svajonę – nešioti du vienodus batukus.
Kviečiame prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ ir suteikti lengvesnį rytojų klaipėdiečiui Alanui:
„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR. Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių. „Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.
