28-erių Gediminas šypsosi, kad niekuo nesiskiria nuo kitų, vienintelis skirtumas, kad juda neįgaliojo vežimėliu, prie kurio per 23-ejus metus jau priprato. Tik atėjo metas keisti senąjį vežimėlį ir persėsti į naują.
Kraupi avarija, pakeitusi gyvenimą
G. Viliaus istorijos neįmanoma papasakoti nenusikėlus daugiau nei 20-čia metų atgal, į 2000-ųjų vasarą, liepos 30 dieną, kai jam buvo vos penkeri ir įvyko gyvenimą pakeitusi avarija. Tiesa, jis pats sako mažai ką prisimenantis – buvo dar vaikas, tad tos dienos detales susidėlioja tik iš kitų žmonių pasakojimų.
„Į mūsų kaimą, nuo namų pora šimtų metrų iki įvykio vietos, atvažiuodavo parduotuvė ant ratų. Vasaros laikotarpiu ji atvažiuodavo labai anksti ryte. Iš ryto važiavome su broliu dviračiu į parduotuvę
Važiavome ir kaip tyčia tą rytą nebuvo parduotuvės. Stūmėmės dviratį atgal ir taip gavosi, kad mus užkabino vairuotojas. Apie patį įvykį konkrečiai negaliu papasakoti – nieko nepamenu“, – įvykio nuotrupas prisiminė Gediminas.
Gediminas sėdėjo ant vadinamosios dviračio bagažinės, o jo brolis vedė dviratį, smūgio būta tokio stipraus, kad devynerių brolis mirė vietoje, Gediminas patyrė daugybinius sužalojimus.
Po įvykio berniukas skubiai išgabentas į ligoninę, kur ne vieną dieną praleido komoje, medikų prognozės daug vilčių neteikė, tačiau šiandien vaikinas sako – per gyvenimą turėjo dvi avarijas ir abi jas išgyveno. Tai galima prilyginti kone stebuklui. Tik skaudus įvykis nepraėjo be pasekmių.
„Gulėjau Kaune keturias paras komoje, pabudęs iš komos dvi savaites buvau aklas, iki šiol po avarijos viena ausimi negirdžiu, nes ausies būgnelis trūkęs“, – trumpai lemtingo įvykio pasekmes nupasakoja jis.
Avarija paliko žymes visam gyvenimui
Prisimindamas mamos pasakojimus, vaikinas sako, kad po avarijos teko mokytis gyventi iš naujo – pusę metų jis praleido sugipsuotas iki pusės, daug laiko nevaldė kaklo, reikėjo mokytis iš naujo valgyti ir kalbėti. Laikui bėgant Gediminas sustiprėjo, tik teko priprasti prie naujo judėjimo būdo neįgaliojo vežimėliu.
Sako, galbūt tai, kad buvo dar vaikas, kiek palengvino prisitaikymą prie naujo gyvenimo, tačiau visada stengėsi siekti vieno – niekuo neišsiskirti iš kitų vaikų.
„Kaip augančiam vaikui buvo sunku – tai draugai vyksta maudytis, dar kažkur, o tu negali. Bet stengiausi niekada neišsiskirti. Kai su tuo pačiu kaltininku teisėmės žalą, jis sakydavo, kad aš po medžius karstausi – aš sveikatos turėjau, tai ko man po tuos medžius nelaipioti naudojantis rankomis?“, – šypteli G. Vilius.
Bėgant metams Gediminas suprato viena – nėra taip jau blogai, juolab, visą laiką jį palaikė šeima, draugai, kurie jį priima tokį, koks yra, visur kviečiasi ir važiuoja kartu. Tad ir optimizmo bėgant metams jis sako pasisėmęs iš gyvenimo.
„Bendrauju su daug žmonių, vasaros laikotarpiu važiuoju prie jūros į neįgaliųjų stovyklą, bendrauju su kitais neįgaliaisiais – tai prideda daug motyvacijos, žinių. Jeigu užsidarysi savy, nieko gero iš to nebus“, – sako vaikinas.
Gedimino namai pritaikyti taip, kad jam būtų patogu – padaryti įvažiavimai, pritaikytas tualetas ir dušas. Kai šilta ir geri orai, jis leidžia laiką lauke, nuvyksta iki artimiausio miestelio, o kai orai subjursta, pavyzdžiui, kaip dabar, aktyviai dalyvauja socialinių tinklų veikloje. „Laiką juk reikia kažkur „prastumti“, – nusijuokia.
„Kadangi gyvenu kaime, dabar orai nekokie, tad nelabai leidžia kažkur išvažiuoti į lauką, bet gyvenimas tęsiasi. Išvažiuoti daug kur neišvažiuoju, man iki kito miestelio penki kilometrai žvyrkeliu. Vasarą dažniausiai iki to miestelio pats savo jėgomis nuvažiuoju, o rudenį, pavasarį – tik su mašina, jeigu kas nuveža, nes asfalto nėra“, – apie savo kasdienybę pasakojo pašnekovas.
Turi vieną svajonę
Tačiau Gediminas džiugiai užsimena – pradėjo laikytis vairuotojo pažymėjimą, tad tikisi, kad greitu metu ir pats galės dažniau kur išvykti automobiliu. O kol kas, kol ši svajonė dar neišsipildė, jam reikia naujo aktyvaus tipo vežimėlio, nes senojo būklė prasta.
Kol kas juda senuoju, bet jis jau penkių metų senumo, tad atėjo metas jį pakeisti. Vaikinas pasakoja, kad tikėjosi sulaukti kompensacijos naujam pirkiniui, bet panašu, kad jos sulaukti nepavyks:
„Man buvo davę vadinamą varytuvą prie vežimėlio ir funkcinę lovą. Kaip man pasakė, juos davė per klaidą, sakė, kad tai žmogiška klaida – nemanau, kad žmogišką klaidą galima padaryti vienam asmeniui duodant du dalykus.
Aš ir dabar turiu aktyvaus tipo vežimėlį, bet jis jau senas. Norėjau gauti naują, nusiunčiau visas užklausas, bet man paskambino ir pasakė, kad vežimėlis man nepriklauso, nes turiu funkcinę lovą. Jei noriu gauti vežimėlį – turiu grąžinti lovą. Todėl pradėjome rinkti pinigus vežimėliui.“
Gediminas pasakoja, kad aktyvaus tipo vežimėlio privalumas – jis yra lengvas ir manevringas, labiau pritaikytas žmonėms, kurie valdo rankas ir jose turi jėgos. Būtent tokio reikia ir jam. Su draugų pagalbą vaikinui jau pavyko surinkti daugiau nei 1375 eurus, tačiau reikiama suma – 1935 eurai.
Liko visai nebedaug, trūksta kiek mažiau nei 600 eurų, tad prisidėti prie Gedimino svajonės išsipildymo gali kiekvienas norintis žemiau nurodytais rekvizitais:
Gediminas Vilius LT457300010103872666
Paskirtis: Pagalba
PayPal: @gedukas007
