REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Startavo jau 21-oji „Išsipildymo akcija“, kasmet mažiesiems pacientams suteikianti viltį sveikti. Šiemet kiekvienas galime prisidėti ir išpildant VUL Santaros klinikų siekį, kuris galėtų padėti vaikams, gimusiems su galūnių vystymosi sutrikimais –  įsigyti naujos kartos ortopedinį išorinės fiksacijos prietaisą, kuris ženkliai palengvintų ortopedinį gydymą tiems, kuriems reikalinga galūnių deformacijų korekcija. 

Startavo jau 21-oji „Išsipildymo akcija“, kasmet mažiesiems pacientams suteikianti viltį sveikti. Šiemet kiekvienas galime prisidėti ir išpildant VUL Santaros klinikų siekį, kuris galėtų padėti vaikams, gimusiems su galūnių vystymosi sutrikimais –  įsigyti naujos kartos ortopedinį išorinės fiksacijos prietaisą, kuris ženkliai palengvintų ortopedinį gydymą tiems, kuriems reikalinga galūnių deformacijų korekcija. 

REKLAMA

Šio inovatyvaus prietaiso kol kas neturi nė viena klinika Lietuvoje, tačiau dėl jo reikalingumo nė nekyla klausimų, pasaulyje jis plačiai naudojamas – šiuo metu, prireikus tokio gydymo, naudojamas seniai sukurtas Ilizarovo aparatas, kuris atlieka tik vieną funkciją – fiksuoja kaulą atliekant kaulo ilginimo operacijas.

Naujasis prietaisas vienu metu atliktų dvi funkcijas – ne tik ilgintų kaulą, bet koreguotų visas kaulo deformacijas, o tai padeda išvengti papildomų operacijų ir traumų, be to, jis reguliuojamas pagal kompiuterinės programos pateiktus duomenis, kas dar labiau viską palengvina.

REKLAMA
REKLAMA

Inovatyvus prietaisas viską palengvintų

VUL Santaros klinikų Vaikų chirurgijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius pasakojo apie šiuo metu naudojamą metodiką ir palygino ją su gydymu nauju, inovatyviu prietaisu.

REKLAMA

Dabartinėje praktikoje prireikia ne vienos operacijos – pirmosios metu gydytojas perpjauna kaulą, kad sukurtų du atskirus kaulo segmentus, kai kaulas tinkamai padėtas, įdedamas vidinis įtaisas – vidinė vinis / strypas arba metalinė plokštė, antrosios metu, kai kaulas jau sugijęs, nuimamas vidinis įtaisas.

Taikant tokį gydymo metodą, iki pilnametystės prireikianuo kelių iki 10 ar net 15 operacijų, tad tai – varginantis procesas ir pacientams, ir jų artimiesiems. Tačiau naujos kartos ortopedinis prietaisas padėtų ženkliai sumažinti operacijų skaičių. Jis pranašus tuo, kad vienu metu atlieka dvi funkcijas – tiesina deformuotą kaulą ir ilgina kaulą, be to, gali iš karto koreguoti visas kaulo deformacijas – rotacines ir kampines.

REKLAMA
REKLAMA

„Turint tokį įrenginį operacijos metu ant kaulo uždedamas išorinis fiksatorius. Tada gydytojas perpjauna kaulą į du atskirus kaulo segmentus ir gali atlikti minkštųjų audinių procedūras, kad paruoštų raumenis ir nervus.

Po operacijos pacientui bus duotos konkrečios instrukcijos ir grafikas, kaip sureguliuoti išorinį fiksatorių, kad jis lėtai atitrauktų ir ištiesintų kaulą. Kai du kaulo segmentai lėtai atitraukiami ir ištiesinami, tarp jų susidaro nauji kaulai“, – pasakojo dr. G. Bernotavičius.

Ortopedinis prietaisas reguliuojamas kasdien ar net ne kartą per dieną, kad kaulų segmentai būtų atitraukiami, ištiesinami palengva, po maždaug milimetrą per dieną: „Tai verčia organizmą nuolat auginti naujus kaulus ir minkštuosius audinius, tokius kaip oda, raumenys, nervai ir kraujagyslės.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visas procesas trunka tol, kol kaulas tampa tiesus arba pakoreguotas – atnaujinus kaulą, jis lėtai kietėja, kol galiausiai kalcifikuojasi, tada laikoma, kad kaulas sutvirtintas. „Kaulo kietėjimo fazė paprastai trunka du kartus ilgiau nei atstatymo fazė“, – priduria specialistas.

Grytė nuo 10 gyvenimo dienos – sugipsuota koja

8-metė Grytė iš Marijampolės – tik vienas iš daugelio vaikų, kuriems šis inovatyvus prietaisas padės palengvinti gydymą. Pavasarį mergaitės laukia blauzdikaulio ilginimo operacija, tad šeima viliasi, kad ji jau bus atlikta naujojo aparato pagalba.

Mergaitė gimė su dešinės kojos defektais ir sutrikimais, jos dešinė kojytė trumpesnė už kairiąją. Dešinė koja neturi šeivikaulio, jis neišsivystęs, pėdutė pakrypusi, turi ne visus pirščiukus. Kaip pasakoja Grytės mama Agnė: „Mergaitei jau nuo pirmųjų mėnesių dešinė kojytė buvo gipsuojama, vėliau buvo atliktos pėdutės tiesinimo operacijos, po jų vėl kojytė buvo gipsuojama.“

REKLAMA

Nesulaukus vienerių metukų, dar esant kojytei gipse, Grytė pasiramstydama pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Kaip pasakoja Grytės mama, mergaitė buvo tokia aktyvi, kad teko ne kartą skubiai vykti į Vilnių ir keisti gipsus, nes mergaitė sugebėdavo juos sulaužyti.

„Nuėmus gipsą buvo pritaikyta langetė su paaukštinimu, kurios pagalba mergaitė sėkmingai pradėjo žingsniuoti savarankiškai“, – šypsosi Agnė.

Tačiau buvo vienas trūkumas – su langete, prie kurios pritvirtintas paaukštinimas, galėjo vaikščioti tik namuose, reikėjo specialių batų, kuriuos šeimai pavyko pasisiūti tik Lenkijoje. Ieškoti ir laukti netrumpą laiką buvo verta – jau trečiąją dieną su individualiai Grytei pritaikytais batais, kurių viduje ir išorėje buvo padarytas paaukštinimas, ji drąsiai žengė žingsnius.

REKLAMA

Daugybė operacijų kelia nerimą

Kai mergaitei suėjo penkeri, laukė dar daugiau operacijų – dėl blauzdikaulio deformacijos, reikėjo jį tiesinti, paruošti kaulo ilginimui Ilizarovo aparatu. Agnė sako, kad visas šis laikas buvo įtemptas: po operacijos – gipsavimas, nuėmus gipsą trumpą laiką galėdavo pailsėti, o vėliau viskas kartodavosi iš pradžių.

„Su vyru pagalvojame, kad per visą savo gyvenimą esame turėję gal porą narkozių. Grytei dar tik aštuoneri, o jau buvo penkios narkozės – tai kelia nerimą. Po tokių sudėtingų operacijų visada yra geriami antibiotikai, nuo kurių silpnėja imuninė sistema, tada reikia labai saugoti mergaitę, nes organizmas tampa neatsparus virusams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po operacijų tenka labai saugoti Grytę nuo visko, nes į kiekvieną temperatūros pakilimą yra jautriai reaguojama, visada kyla baimė, kad neįvyktų komplikacijos, nes yra atviros žaizdos“, – atviravo pašnekovė.

Grytei teko priprasti prie kasdienybės su senuoju aparatu, pirmiausia reikėjo mokytis eiti su ramentais, tačiau ji itin ambicinga ir ryžtinga, kad ir kokį tikslą išsikelia, visada jo pasiekia. Tąkart motyvacija tam tapo noras kuo greičiau išeiti į darželį, tada sekė mokymasis vaikščioti su aparatu be ramentų pagalbos.

Uždėjus Ilizarovo aparatą, buvo stebimas blauzdikaulio ilgėjimas ir dažnai atliekamos rentgeno nuotraukos. Mama nerimauja, kiek per gydymo laikotarpį Grytė jau yra gavusi spinduliuotės.

REKLAMA

Su aparatu Grytė vaikščiojo metus laiko, pavyko pasiekti keturių centimetrų kojos pailgėjimą, nors Agnė neslepia – tikėjosi pasiekti didesnį, šešių centimetrų pailgėjimą. Sako, tai galėjo priklausyti nuo įvairių faktorių: paties organizmo, kraujotakos, kaulo augimo greičio. Ir pasakyti, kiek kaulą pavyks prailginti, įmanoma tik teoriškai.

Dabar skirtumas siekia maždaug 7,5-8 centimetrus, kol kas jį išlyginti pavyksta individualiai Grytei pritaikytų batų pagalba, tačiau artimiausiu metu laukia operacija – bus šalinama plokštelė, įvesta į blauzdikaulį po aparato nuėmimo.

Pavasarį numatomas ir blauzdikaulio ilginimas. Šeima tikisi, kad nebereikės dėti senojo aparato ir gydymui bus pritaikytas inovatyvus prietaisas, su kuriuo siekti užsibrėžto tikslo kiek įmanoma sumažinti sutrumpėjimą būtų daug lengviau.

REKLAMA

Nojus gimė be šeivikaulio ir čiurnos

Naujos kartos prietaisas palengvintų ir Klaipėdos rajone gyvenančio 8-mečio Nojaus kasdienybę. Dėl įgimtos dešinės kojos deformacijos, šeivikaulio ir čiurnos nebuvimo, jam jau teko patirti ne vieną operaciją, nes kojytė krypsta ir neauga, šiuo metu matuojamas maždaug septynių centimetrų sutrumpėjimas.

Apie sūnaus patologijas trijų vaikų mama Aušra sako nežinojusi iki pat jo gimimo ir net medikai ne iš karto pastebėjo, kad su kojyte kažkas ne taip. Tik kai Nojus buvo nuneštas sutvarkymui, medikai pasikvietė berniuko tėtį ir pasakė, kad kojytei kažkas yra. „Tada tiksliai net negalėjo pasakyti, kas jai yra. Sakė, pagipsuos ir praeis“, – priduria.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ši žinia nedavė šeimai ramybės – praėjus savaitei po gimdymo, mama su mažyliu nuvyko pas traumatologą. Tąkart išeitis buvo vienintelė: gipsuoti kojytes. Sugipsuotas Nojus praleido pirmuosius aštuonis savo gyvenimo mėnesius.

Iš pradžių prognozės buvo neblogos – gydytojas traumatologas šeimai sakė, kad iki pilnametystės viską pavyks sutvarkyti, nes kojos sutrumpėjimas siekė tik 2-3 centimetrus, tačiau labiausiai nerimą kėlė tai, kad padarius rentgeno nuotraukas paaiškėjo: Nojus neturi dešinės kojos šeivikaulio ir čiurnos.

„Kai Nojui buvo aštuoni mėnesiai, nuėmus gipsą jam padarė pirmą operaciją: atlaisvino ir prailgino Achilo sausgysles, tai leido kojai kažkiek augti, kuri dėl ligos nuo kelio neauga“, – pasakojo mama.

REKLAMA

Kurį laiką po operacijos leista pailsėti, atsigauti, vėliau nuspręsta koją imobilizuoti langete su paaukštinimu, nes dešinės kojos sutrumpėjimas siekė 8 cm. Kai berniukui buvo dešimt mėnesių ir dvi savaitės, pagaminta pirmoji langetė.

„Pradžia buvo sunki, kol prie jos priprato, bet paskui pasidarė žymiai lengviau – kai pradėjo vaikščioti, vaikas buvo labai laimingas. Visi mes buvome labai laimingi, kad jis išmoko, galėjo vaikščioti. Nojus visada labai norėjo vaikščioti“, – šypteli Aušra.

Pagamintas ir specialus ortopedinis batas su paaukštinta pakulne – tai padėjo Nojui tvirčiau žengti žingsnius. Daugybės konsultacijų metu pastebėta, kad dinamika teigiama, kojos sutrumpėjimas sumažėjo iki 7 cm.

REKLAMA

„Tačiau dėl blauzdos iškrypimo į išorę reikėjo antros operacijos, kurios metu į kelį ir čiurną dėti metalai, kad nekryptų koja. Tai kažkiek padėjo. Langetes darėmės iki pat kelio, kad laikytų Nojų, kad jis nevirstų, nes labai, labai krypo koja, bet langetės padėdavo ją sutvirtinti“, – pasakojo mama ir pridūrė, kad naujas langetes reikėjo gaminti kone kas mėnesį, nes Nojus buvo itin judrus, o per metus ligonių kasos kompensuoja tik vienos langetės gamybą.

8-mečio svajonė veria širdį – trokšta vienodų batų

2021-ųjų birželį Nojaus laukė dar daugiau operacijų – dėl šeivikaulio hemimelijos atliktos operacijos, kojos ilginimas ir fiksacija aparatu, balandžio mėnesį uždėtas ir Ilizarovo aparatas.

REKLAMA
REKLAMA

„Buvo dėti du aparatai – vienas naujas, bet mums nepasiteisino, nes pradėjo krypti kaulas, tad teko dėti vadinamą rusiškąjį metalinį aparatą, kad kaulas bent kažkiek išsitiesintų. Nojus iš pradžių su aparatu labai sunkiai pradėjo judėti, labai bijojo, nejudino tos kojos.

Palaipsniui jis įprato, kai praėjo skausmai, jau pradėjo vaikščioti su aparatu, turėjome pasidarę specialų paaukštinimą, kuris dėjosi ant metalų, kad galėtų vaikščioti. Nebuvo taip, kad jis sėdėtų ir nejudėtų, jau buvo pripratęs, susigyvenęs. Dabar jis labai greitai pripranta prie tokių dalykų, nes žino, kad reikia, žino, kad viskas vien dėl to, kad norime padėti“, – šypteli pašnekovė.

Ilizarovo aparato pagalba pavyko kiek pailginti kojytę – visa šeima džiaugėsi, kad kojų ilgis vienodėja. Operacijos metu aparatą nuėmus mėnesį laiko taikyta reabilitacija Palangoje, tačiau grįžus namo vos po dviejų savaičių įvyko skaudi trauma – Nojui lūžo šlaunikaulis.

Vėl prireikė operacijos, berniukas galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, beveik metus laiko teko taikyti mokymą namuose. Pasiektas progresas per tą laiką prarastas – sutrumpėjimas vėl siekia maždaug septynis centimetrus.

Mama pasidžiaugia tuo, kad Nojus labai savarankiškas: pats užsideda langetes, nebijo eiti ir net lakstyti, vėl gali lankyti mokyklą. Aušra priduria, kad išleisti sūnų į mokyklą kiek baisu, kad ten niekas nenutiktų, bet kol kas viskas gerai.

REKLAMA

Neseniai iš berniuko kelio ir čiurnos buvo pašalinti metalai, vėl planuojama atlikti kojos ilginimą, nes Nojus labai sparčiai auga į ūgį, tad dešinė koja nespėja pasivyti kairės. Didele pagalba Nojui taptų naujos kartos programuojamas ortopedinis išorinės fiksacijos prietaisas – jis ne tik ilgintų koją, bet ir tiesintų kaulą, be to, būtų daug patogesnis. Šeima dega viltimi, kad šio prietaiso pagalba pavyktų įgyvendinti Nojaus svajonę – nešioti du vienodus batukus.

„Mums labai palengvėtų, nes su naujuoju aparatu galėtume koreguoti kaulą, kaulas nekryptų, kaip sako gydytojai, tada mūsų situacija būtų geresnė. Ir vaikui būtų patogiau, aparatas nebūtų toks didelis, kaip senasis, ne toks sunkus“, – aiškino pašnekovė.

Grytė ir Nojus – tik du iš daugybės vaikų, kuriems naujos kartos ortopedinis išorinės fiksacijos prietaisas palengvintų svajonių siekimą, prie kurių gali prisidėti kiekvienas, aukodamas „Išsipildymo akcijai“.

„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 – 5 EUR, 1892 – 10 EUR.

Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.

„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grant Thornton Baltic.

Valdžia galetų pilnai aprūpinti, jei mažiau vogtų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų