Živilė Kairytė

Onkologinė liga – netikėtas pakeleivis, į gyvenimą ateinantis netikėtai, tačiau pasiliekantis ilgam. Kaip sako 42-ejų vilnietė Dalia Vencevičienė, daug dirbanti su vėžio prevencijos projektais ir savanoriaujanti onkologinius ligonius vienijančiose asociacijose, net ir žinant viską apie ligą, jos gydymą, tai nepaguodžia ir situacijos nepalengvina. Daliai prieš daugiau nei pusę metų diagnozuotas trigubai neigiamas krūties vėžys, su kuriuo ji aktyviai kovoja etapas po etapo.

Vilniuje įsikūrusių Margelių šeimoje karaliauja trys princai – trynukai Gediminas, Jokūbas ir Gabrielis. Trimečiai broliai jau rodo savo skirtingus charakterius, tačiau jų mama Jūratė Margelienė juokiasi, kad kai reikia krėsti išdaigas, vaikai visus savo skirtumus pamiršta.  Prisiminimais nusikeldama į laukimo laikotarpį, Jūratė šypsosi – apie trynukus nė negalvojo ir nesvajojo, tačiau turėjo nuojautą, kad gims ne vienas vaikas.

Vos tik atšilus orams daugybė Lietuvių patraukia ne kur kitur, o prie visų pamiltos Baltijos jūros, kur mėgaujasi saulės spinduliais ir atgaivinančiomis bangomis. Tačiau specialistai įspėja – jūroje gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.

Vilniuje, Ozo gatvėje, esanti automobilių stovėjimo aikštelė tapo tikru galvos skausmu gyventojams – moteris parodė, kas aikštelėje vyksta vakarais ir naktimis. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė sako sulaukusi skundų, todėl planuoja įvertinti jos užimtumą ir ieškoti sprendimų, kaip apriboti vakarinius susibūrimus, o policijos atstovai teigia, kad pareigūnai įspėja ten besirenkančius, tačiau negauna oficialių pranešimų su įrodomąja medžiaga, tad ir protokolų nesurašoma.

Šiaulietis Romualdas Šumnauskas praėjusių metų kovo 29-ąją, kaip ir įprasta, išsiruošė į darbą, tačiau jo kelionė pasibaigė ligoninėje – perėjoje netoli namų jį parbloškė automobilis. 21-erių vaikinas pasakoja, kad daugiau nei prieš metus jo gyvybė pakibo ant plauko, tačiau šiandien jis vėl sugrįžęs į darbus ir, nors vis dar jaučia nelaimės padarinius, džiaugiasi įprastu gyvenimu.

Įamžinti vestuvių ar krikštynų akimirkas – įprasta, tačiau prisiminimui fotografuoti laidotuves renkasi labai mažai žmonių. „Ši tradicija net nėra mirštanti, ji yra numirusi iki tam tikro lygio ir jame pasilikusi“, – sako laidotuves fotografuojantis panevėžietis Henrikas.  Fotografas pasakoja, kad laidotuvių fotografavimas visada buvo tik papildoma veikla – daugiausiai jis užsiima vestuvių fotosesijomis, nors ir šių fotografuoja vis mažiau.

Vilnietis Erikas Saliuta nuo pat kūdikystės beveik nemato – kaip pats sako, pats tiksliai nežino, kas nutiko. Tačiau prasta rega jam netrukdo ant scenos jaustis kaip žuviai vandenyje. Nuo vaikystės muzikuojantis vyras dabar turi vienintelę svajonę – kad žmonės pamatytų jo talentą ir mėgautųsi jo dainomis.  43-ejų E. Saliuta pasakoja, kad regos liko nedidelis likutis, tačiau visiškos tamsos dar nėra.

Klaipėdietė Ieva nebežino, ko griebtis – nors turi siuntimą, savo šešiametės dukros jau tris mėnesius negali užrašyti pas kardiologą Klaipėdos vaikų ligoninėje. Ligoninė savo ruožtu sako, kad talonai skirstomi pagal specialistų darbo krūvį, jie išduodami pagal galiojančią tvarką, tačiau nesutinka, kad užsiregistruoti pas specialistą neįmanoma net tris mėnesius, nes nėra talonų.

Trijų vaikų mamos Dalios Petuškaitės jauniausiajam sūnui Emiliui jau ketveri su puse. Tik gyvenimas jam nepašykštėjo iššūkių, vos keturių mėnesių berniukui diagnozuota sunki genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija. Lazdijuose įsikūrusios šeimos pečius slegia ne tik sūnaus diagnozė, bet ir finansinė našta.

Garsioji mokytoja Veronika Naumovaitė-Kazilionė su vyru vis dar gyvena neseniai įvykusios kelionės įspūdžiais. Jiems kelionė į Graikiją buvo ypatinga ir išskirtinė – pirmąjį kartą jiedu keliavo tik dviese.  Ši kelionė ypatinga ir tuo, kad tai – vyro dovana gimtadienio proga, ilgai slėpta po devyniais užraktais.  „Jis žinojo, kad norėčiau kada nors nuvažiuoti į Graikiją ir per gimtadienį jis man padarė tokią staigmeną.

Vasarai jau ritantis į antrąją pusę, visi tik ir laukia gero derliaus. Tačiau tam, kad jo sulauktume, augalams reikalingos trąšos. Ne visada jas būtina pirkti iš parduotuvės – patyrusi daržininkė Lilija Jasevičienė pasidalino patarimais, kokios naminės trąšos puikiai tinka augalams.  Pati Lilija sako labai didelio asortimento naminių trąšų nenaudojanti, tačiau turi keletą naudingų receptų, kurie praverčia sode.

Ankstyvą rytą Panevėžyje kilo didžiulis gaisras – atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Čia su savo šeima gyvenanti Jūratė atvira – laimei, jau buvo atsikėlusių žmonių ir vyras spėjo išgelbėti dvejų metukų dukrą. Tai jau trečiasis gaisras šeimos namuose ir patys įtaria, kad tai kaimyno darbas.  Ugniagesiai šio penktadienio rytą, apie 6.07 val., sulaukė skambučio dėl gaisro Simono Daukanto gatvėje. Pranešta, kad gaisras kilo gyvenamajame name.

Ūkininkyste užsiimantis Tautvydas Katkevičius augina įvairiausius augalus, tačiau vienas jų skaudžiai nudegino odą. Dabar vyras įspėja visus atsargiai elgtis darže ir sode, nes pavojus gali tykoti to nė nežinant.  Prieš septynerius metus sveiko maisto ūkį Vilkaviškio rajone „Mėlynoji bulvė“ iš brolio perėmęs Tautvydas prieš dvejus metus pradėjo auginti ir pastarnokus.

Daugeliui motinystė siejasi tik su džiaugsmu ir geromis emocijomis, tačiau Kauno rajone įsikūrusios Sandros Lukaševičienės patirtis rodo ką kita – vos per kelias savaites po gimdymo dėl pogimdyminės psichozės ji atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.  Dabar Sandros sūnui jau penkeri. Jis buvo labai ilgai lauktas džiaugsmo spindulėlis. Sklandus, lengvas nėštumas, po gimdymo apėmusios nuostabios emocijos greitai pasikeitė ir moteris nebepažino pati savęs, nors suvokė, kad baigia išprotėti.

Kapinėse įprasta matyti gėlėmis apsodintus arba akmens plokštėmis uždengtus kapus, tačiau vis dažniau lietuviai renkasi amžinojo poilsio vietą papuošti kitaip – stikliniais 3D antkapiais. Prie jų sustoja ne vienas – tai kitoks, išskirtinis būdas įrengti kapą. Ant tokių antkapių gali puikuotis bet kas, ko tik norisi – nuo žvakių ar gėlių iki eilių.  Pavelas Starkovskij, stikliniaiantkapiai.

Vilnietės Erikos Andrilionytės kelionės ne vienam atima žadą – dviračiu ji numina tūkstančius kilometrų ir į keliones leidžiasi vienui viena. Nors pati mergina su niekuo nesilygina ir imasi to, kas miela širdžiai, socialinių tinklų sekėjai drąsiai prilygina ją keliautojui Aurimui Valujavičiui – tokiems iššūkiams pasiryžtų nedaugelis.  Daugeliui geriau žinoma kaip Erika Jaand, 26-erių vilnietė jau nė nesuskaičiuoja, kiek kelionių ir numintų kilometrų jos sąskaitoje.

Vakare valantis makiažą po akimi pastebėtas nedidelis juodas taškelis, mažas darinukas panevėžietei Inai įvarė nemažai nerimo – nieko nelaukusi ji nuskubėjo pas gydytojus, kurie netruko nustatyti, kad darinys piktybinis. Ji ragina ir kitus nieko nelaukiant pastebėjus nerimą keliančius darinius kreiptis į specialistus.  Ina (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) vasario 8-ąją prie akies pastebėjo nedidelį, vos įžvelgiamą darinuką, primenantį juodą taškelį.

37-erių šiaulietė Edita Esenku Šimkutė jau dešimtmetį nenešioja liemenėlių ir jų net neturi savo spintoje. Nenešioti jų Edita ragina ir kitas – tai ne tik išlaisvina, bet ir turi naudos sveikatai, net mažina onkologinių ligų riziką.  Sertifikuota DAO praktikų instruktorė, sveikatos mokslų magistrė liemenėlės atsisakė pradėjusi užsiiminėti DAO tantrinėmis praktikomis. Pajutusi naudą ir išsamiau pasidomėjusi, kaip organizmą veikia liemenėlės dėvėjimas, pradėjo skatinti tai daryti ir kitas.

Palanga – tikra lietuvių vasaros sostinė, į kurią sugūžėja daugybė tautiečių. Nors tampame mandagesni ir kultūringesni, vis dar pasitaiko atvejų, kai nesilaikoma paplūdimyje galiojančių taisyklių – kai kuriais atvejais tenka įsikišti ne tik gelbėtojams, bet ir policijai.

Lietuvių šiltnamiuose ir daržuose karaliaujančius pomidorus puola įvairios ligos, kurios ne tik pažeidžia augalus, bet ir gali palikti be derliaus. Ekspertė atskleidė dažniausiai pasitaikančias pomidorų ligas ir išdavė naudingus patarimus, kaip jas atpažinti ir apsaugoti augalus.  Agronomė, gėlių ūkio „Jonatos gėlės“ įkūrėja Jonata Pauraitė-Raudonė išskiria tris dažniausiai pomidorus puolančias ligas: pomidorų marą, sausligę ir pilkąjį kekerinį puvinį.

Per plauką nelaimės išvengusi anykštietė Indrė įspėja visus miesto gyventojus ir svečius – vidury baltos dienos, beveik pačiame miesto viduryje, į ją ir jos šeima parskriejo stiklai.  Dienos metu, apie 13 valandą, moteris su vyru ir aštuonmete dukra ėjo vienu iš Anykščiuose palei upę einančių takų, nė nenutuokdami, kad čia tykos pavojus.  „Kaip įprasta, ėjome iš parduotuvės tuo taku pasivaikščiodami su dukra, kuriai 8 metai.

Airijoje jau du dešimtmečius gyvenančios lietuvės Ainos Nikos sodas patraukia ne vieno žvilgsnį – čia žydi ne vienas šimtas įvairiausių rožių, užburiančių ir įvairiaspalviais žiedais, ir svaiginančiu aromatu.  45-erių Aina Nika rožyną pradėjo kurti visai neseniai, prieš trejus metus, kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Dabar ji sako išsikėlusi sau tikslą sukurti gražiausią rožyną visoje Airijoje.

Ką veiktumėte, jei žinotumėte, kad jums liko gyventi septynios dienos? Kokius svarbiausius darbus atliktumėte? Vilnietė Oksana Šleževičiūtė gali atsakyti į šį klausimą – birželio 27 dieną jai bus atliekama operacija, po kurios nežinia, ar pabus. Tačiau galimos mirties dienos ji nelaukia baimėje – jos vidų užliejusi ramybė.  Oksanai gyvenimas nepašykštėjo įvairių iššūkių, kaip pati sako, ligų turi tiek, kad galėtų jomis pasidalinti su dar aštuoniais žmonėmis.

Mėgavimasis vasaros saule yra ne visada malonus – per ilgas buvimas saulės spinduliuose gali baigtis sveikatai pavojingomis būklėmis: šilumos arba saulės smūgiu. Kuo skiriasi šios būklės, kokį poveikį turi sveikatai, kokiais simptomais pasireiškia ir kaip elgtis susidūrus su šilumos arba saulės smūgiu, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Burkauskienė.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Vilnietis įspėja visus miesto gyventojus – sukčiai sugalvojo dar vieną sukčiavimo būdą. Jis papasakojo, kaip iš vyresnio amžiaus asmens buvo pavogta nemenka pinigų suma, kai į namus atvyko dvi moterys, prisistačiusios socialinėmis darbuotojomis.  Tomaš Jablonski pasakojo, kad viskas įvyko gegužės 23 dieną, Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone. Įvykdytos vagystės faktą užfiksavo ir Vilniaus policijos pareigūnai: „2023-05-23 apie 12.30 val.

Dvi dukreles auginantys visaginiečiai Maksim ir Inna Paz su džiaugsmu laukė abiejų dukrelių gimimo. Tačiau jaunesnioji Adelina prieš 11 metų į šį pasaulį pasibeldė per anksti, tai nepraėjo be pasekmių – mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Kad ir kokios negandos užklupo, šeima nenuleidžia rankų, tačiau tam jiems reikalinga neabejingų žmonių pagalba.

Gražiausią gyvenimo šventę – vestuves – organizuojantys jaunieji, nusprendę susituokti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje priblokšti – tam, kad po šventės galėtų prie bažnyčios pavaišinti svečius šampanu ar užkandžiais iš savo pasirinktų tiekėjų, turi susimokėti nemenką sumą, tačiau jei renkasi bažnyčios siūlomus tiekėjus, mokėti nieko nereikia.

Atšilus orams vis daugiau tautiečių plūsta į Lietuvos pajūrį. Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas, Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas pasidžiaugia, kad lietuviai prie vandens darosi atsargesni, bet vis dar tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus, kurie patenka į gyvybei pavojingas situacijas.

Raseinių rajono savivaldybėje įsikūręs Viduklės miestelis nuo seno garsėja savo koldūnais. Tradicinių rankų darbo koldūnų į dešimtmetį gyvuojančią „Viduklės koldūnų“ kavinę traukia ne tik lietuviai, keliaujantys į pajūrį, bet ir užsieniečiai, besisvečiuojantys Lietuvoje.

Klaipėdietė Reneta Ačaitė gatvėje patraukia ne vieno praeivio žvilgsnį – įvairiausiomis mandalomis išpuošta jos galva tapo moters vizitine kortele. Vieniems tai atrodo kaip drąsus sprendimas, kitiems – tarsi maištavimas, tačiau retas žino tikrąją priežastį – prieš kelis metus Renetai smogė alopecija, pasiglemžusi visus jos plaukus.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, neaplenksianti nė vieno. Tačiau net ir po mirties kūnas gali suteikti didžiulę naudą medicinos srityje, jį paaukojus mokslui. Kasmet tokiam žingsniui pasiryžta apie 60 lietuvių, kurie išreiškia savo valią mirus paaukoti kūną moksliniams tikslams.  Toks sprendimas vis dar apipintas mitais ir baimėmis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doc. dr.

Vilnietis Lukas Stančikas – atletiškas jaunas vyras, visą gyvenimą užsiimantis įvairiausiais ekstremaliais sportais. Tačiau prieš trejus metus jį netikėtai pakirto kraujo vėžys, iki kurio diagnozės privedė paprasčiausio kosulio priežasties paieškos. Nors remisija pasiekta, po poros metų pasivijo chemoterapinio gydymo pasekmės – kaulų nekrozė, dėl kurios teko keisti klubo sąnarį.

Atšilus orams vis dažniau išeiname pasigrožėti gamta, pakvėpuoti grynu oru, kiti patraukia į sodus ir daržus. Vis dėlto, neatsargus malonus pasibuvimas gali baigtis skaudžiai – kai kurie augalai gali sudirginti odą, o kiti net stipriai ją nudeginti.  Vienas pavojingiausių, daugeliui puikiai žinomas augalas – Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus gresia liūdnos pasekmės, tačiau odą dirginti gali net ir pačių daržuose, šiltnamiuose ar gėlynuose auginami augalai.

Atšilus orams, balkonai ir kiemai puošiasi gražiausiais žiedais, o vis daugiau lietuvaičių pamilsta pelargonijas ir begonijas. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė pasidalijo naudingais patarimais, kaip pasirūpinti šiais augalais, kad jie visą vasarą džiugintų žiedais.  Vis dažniau loveliuose ar pastatomuose vazonuose pražysta daugelio močiučių gėlėmis vadinamos pelargonijos, augalų mylėtojų akis patraukia ir begonijos.

Šaltibarščiai – daugelio lietuvių pamėgtas šiltojo metų laiko patiekalas, vasarą ant stalo atsirandantis vis dažniau. Biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė išnagrinėjo šio patiekalo sudėtį ir patarė, kokio ingrediento į šaltibarščius geriau nedėti.  Šaltibarščių pagrindas – kefyras, burokėliai, agurkai ir žalumynai, turintys daug organizmui naudingų savybių.

Vis dažniau pasirodo informacija apie artėjančias magnetines audras, tačiau ne vienam į galvą šauna klausimas – kokį poveikį jos turi sveikatai? Ar kiekvienas jį pajaučia? Moksliniai duomenys rodo viena – yra sąsajų tarp sveikatos nusiskundimų ir padidėjusio geomagnetinio lauko aktyvumo.  Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr.

Kuršėniškį nustebino Lauryno Ivinskio gimnazijos sprendimas nerengti brandos atestatų teikimo šventės – juk tai ne tik šventė, bet ir visų 12 metų, praleistų mokyklos suole, paminėjimas. Tačiau gimnazijos direktorė teigia, kad toks sprendimas priimtas po diskusijų su abiturientais ir tėvais, o visi metai, praleisti mokykloje, buvo paminėti per paskutinio skambučio šventę.

Šiandien, birželio 6-ąją, TV3 žinių vedėja Donata Vaiciekiūtienė mini ypatingą dieną – gimtadienį. Nuo pat ryto plūdo patys gražiausi sveikinimai, priminę, kad geriausią gimimo dienos dovaną jau gavo.  D. Vaiciekiūtienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip paminės gimimo dieną, kokia dovana jai pati brangiausia ir ko palinkėtų sau gražios dienos proga.

Ne veltui sakoma, kad maistas – mūsų organizmo kuras, suteikiantis mums energijos. Tačiau kai kurie pasirinkimai mūsų organizmui nėra naudingi – jie ne tik neduoda jokios naudos, bet ir maitina vėžines ląsteles.   Geros savijautos ekspertės Gintarės Jonaitytės teigimu, vėžio išsivystymą lemia daugybė veiksnių – genetika, sėslus gyvenimo būdas, net prasta psichinė būklė gali paskatinti ligos atsiradimą.

Daugelis įpratę matyti „TV pagalbos“ veidą Renatą Šakalytę-Jakovlevą televizijos ekranuose, tačiau išsijungus kameroms ji pasineria į mėgstamas veiklas. Vienas didžiausių jos pomėgių – kelionės, kurios, kaip pati sako, yra įspūdingiausias dalykas, galintis nutikti žmogaus gyvenime.  Renatą tikrai galima vadinti kelionių entuziaste – bent kartą per metus ji visada stengiasi pakeliauti po užsienio šalis, o šie metai išskirtiniai, pažymėti ne viena įdomia ir turininga kelione.

Sakoma, pasiseka tiems, kurie tinkamoje vietoje atsiduria tinkamu laiku. Taip nutiko ir 32-ejų uteniškei Urtei Juodvalkei – laiku sureagavus į kūno siunčiamus signalus ir pradėjus bendrauti su gydytoja jai dar ankstyvoje stadijoje diagnozuota onkologinė liga. Šiandien ji drąsiai ir su šypsena gali džiaugtis, kad pasiekė remisiją.  Vis dėlto, ligos paieškos prasidėjo ne nuo įtarimų, kad viduje tūno klastinga onkologinė liga.

Atšilę orai į Lietuvą prikvietė ir paukščius, aplink namus zuja dangaus žirklėmis vadinamos kregždės. Nors vieniems tokia kompanija šalia namų itin maloni, kitiems galvos skausmu tampa prie pat langų sulipdyti lizdai.  Į tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietė Aurelija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuri sako nebežinanti, kaip elgtis – įsikūrusios kregždės varo iš proto.

Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 200 gerklės vėžio atvejų. Tomas – vienas iš tų, ištraukusių nelaimingą bilietą ir išgirdusių šią diagnozę, kurią išdavė pats paprasčiausias simptomas – gerklės skausmas.  Tomas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) šiandien jau gali džiaugtis, kad liga atsitraukė, tačiau niekas negali duoti garantijų, kad ji niekada nebesugrįš, o gydymo pasekmes, kaip pats sako, jaus visą gyvenimą.

Skaičiuojama, kad net apie 15 procentų Lietuvos gyventojų serga tulžies pūslės akmenlige, tačiau dažnas apie tai nė neįtaria, nes simptomai kartais nepasireiškia ir dešimtmečiais. Tačiau pajutus skausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku nedelsdami apsilankykite pas gydytoją.

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Gitana Višinskaitė ir amerikiečius, ir Amerikos lietuvius sužavėjo įspūdingos išvaizdos rankų darbo tortais. Vos pažvelgus į juos galima ir susimaišyti – tai skanėstas ar tikras daiktas.  Gimusi ir augusi Šakių rajone, Gelgaudiškio miestelyje, baigusi mokslus Gitana patraukė gyventi į sostinę – čia mokėsi, vėliau dirbo, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad prieš 13 metų su šeima išvyko gyventi į JAV.

Lietuvoje įsišakniję gilios kapų lankymo ir apželdinimo tradicijos, ypač dabar, artėjant Tėvo dienai, daugelis trauks aplankyti jau Anapilin iškeliavusių artimųjų, tvarkys jų amžinojo poilsio vietas ir ieškos geriausių būdų, kaip augalais sukurti tvarkingą kapo vaizdą.  Kad būtų lengviau apsispręsti, kokias gėles sodinti kapuose, „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie augalai dabar tinkamiausi.

Gegužės 21-ąją Lietuva neteko iškilios asmenybės – filantropės, visuomenės veikėjos, pirmosios šalies ponios Almos Adamkienės (96). Gegužės 23 dieną ji atgulė amžinojo poilsio Kauno Petrašiūnų kapinėse. Atsisveikinimą su velione stebėjo tūkstančiai lietuvių – ištarti paskutinį „sudie“ plūdo minios žmonių.  Atsisveikinime su ponia Alma netrūko jautrių žodžių, simbolių, įprasminusių jos viso gyvenimo veiklą ir nuopelnus gimtinei.

Kepenys – didžiausias vidaus organas, mūsų organizme atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tačiau retas susimąsto, kad netinkami mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali trikdyti jų veiklą ir galiausiai baigtis kepenų suriebėjimu. Ši būklė, nesiimant jokių veiksmų, gali negrįžtamai pakenkti sveikatai.