Šaltibarščių pagrindas – kefyras, burokėliai, agurkai ir žalumynai, turintys daug organizmui naudingų savybių. Į šią šaltą sriubą keliauja ir papildomi ingredientai, tačiau jie dažniausiai naudojami dėl savo skoninių savybių.
Mineralinis vanduo šaltibarščiuose tinka ne visiems
Patiekalas neįsivaizduojamas be kefyro – S. Čapkauskienė pasakoja, kad šis fermentuotas pieno produktas svarbus sveikatai dėl jame esančių bakterijų ir raugo, be to, jame yra daug naudingų vitaminų, mineralų, jis naudingas ne tik žarnynui, bet ir nervų sistemai.
„Kefyras yra puikus B grupės, vitamino K, C, folinių rūgščių, kalcio, kalio, fosforo, cinko, magnio, mangano, baltymų ir riebalų šaltinis.
Jis gerina skrandžio, kepenų, tulžies pūslės bei inkstų veiklą, stimuliuoja nervų sistemą dėl turimo B grupės vitaminų kiekio, stiprina imuninę sistemą, veikia priešvėžiškai.
Kefyras pasižymi antimikrobiniu, antioksidaciniu poveikiu ir yra laikomas puikiu probiotiku, slopinančiu uždegimus bei infekcijas plonajame žarnyne“, – naudas vardijo biomedicinos mokslų daktarė.
Pašnekovė pastebi, kad gaminant šaltibarščius naudojamos įvairios variacijos – kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, vanduo, o parduotuvių lentynose aptinkamas ir „šaltibarščių kefyras“. Nėra svarbu, pasirinksite įprastą ar šaltibarščių kefyrą – pastarasis gali net pagreitinti gamybos procesą, nors pati dietistė išdavė jo nenaudojanti.
„Kai kuriuose iš šaltibarščių kefyrų jau būna pridėta krapų – taip kaip ir greitesnis paruošimo variantas, tačiau aš renkuosi natūralius produktus ir juos net maišau tam tikra tvarka, ne bet kaip.
Dar svarbu ir tai, kokioje pakuotėje kefyras, kokio jis riebumo. Kefyras pripažįstamas kaip sveikatai palankus produktas, todėl puikiai tinkamas naudoti. Dėl įdomesnių pojūčių, galima kefyrą keisti ir natūraliu jogurtu“, – patarė S. Čapkauskienė.
Kai kurie renkasi į šaltibarščius pilti ir mineralinį vandenį – taip, anot pašnekovės, patiekalui suteikiamas gaivumas, šiek tiek rūgštaus skonio, jis padeda išryškinti kitų sudedamųjų dalių skonius.
Toks mišinys, S. Čapkauskienės teigimu, nėra nei griežtai sveikas, nei nesveikas, nes maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo konkrečių ingredientų, jų santykių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek tokio vandens naudojama. Dietistė taip pat pažymi, kad kai kuriems šio ingrediento reikėtų vengti:
„Jei esate jautrūs angliarūgštės poveikiui, turint refliuksą, jautrią skrandžio gleivinę, geriau rinktis šaltibarščius be gazuoto vandens.“
Svarbu pasirinkti tinkamus burokėlius
Kitas svarbus ingredientas – burokėliai. Biomedicinos mokslų daktarė pasakoja, kad ši daržovė naudinga gerinant kraujotaką, stiprinant kraujagyslių endotelį, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, apsaugant ląstelę nuo oksidacinio streso, jo sukeltos pažaidos.
„Burokėliuose gausu ir vitamino C, ir polifenolių. Burokėliai bene vieninteliai turi savyje vieną labai biologiškai aktyvią medžiagą – betalainą, pasižymintį galingu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu“, – įdomu faktą pažymi pašnekovė.
Kiekvienas renkasi pagal savo skonį. Dietistė pasakoja, kad termiškai apdoroti burokėliai yra saldesni, minkštesni, sultingesni, geriau virškinami, žali – šiek tiek švelnesni, tačiau aštresni, jų tekstūra kietesnė, tačiau taip išlaikoma daugiau maistinių medžiagų.
Vis dėlto, svarbiausia viena – naudoti šviežius, kokybiškus, tinkamai paruoštus burokėlius, nes net termiškai apdorojant jie yra itin naudingi:
„Burokėliuose esantys antioksidantai, tokie kaip betainas ir likopenas, yra gerai pasisavinami tiek žaliuose, tiek termiškai apdorotuose burokėliuose. Tačiau verta pažymėti, kad antioksidantų pasisavinimo efektyvumas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo burokėlių paruošimo būdo.
Kai burokėliai yra termiškai apdoroti, tam tikri antioksidantai gali būti prarasti arba sumažėti jų koncentracija. Ilgesnis virimo, kepimo arba kitokio termiško apdorojimo laikas gali padidinti antioksidantų nuostolius. Tačiau, nors termiškai apdoroti burokėliai gali prarasti tam tikrą dalį antioksidantų, vis tiek jų lieka pakankamai, kad būtų naudingi sveikatai.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad termiškai apdoroti burokėliai gali padidinti likopeno, vieno iš antioksidantų, kiekį. Taip yra dėl to, kad terminis apdorojimas padidina jo biologinį prieinamumą organizme.
Todėl, ar burokėliai yra žali arba termiškai apdoroti, jie mūsų sveikatai yra labai naudingi ir yra puikus šaltibarščių ingredientas.“
Kiaušiniui šaltibarščiuose ne vieta?
Šaltibarščiai neįsivaizduojami ir be agurkų, kurie pasižymi naudingomis savybėmis: „Ši daržovė turi apie 95 proc. vandens ir net 73 skirtingas fitomedžiagas, pasižyminčias antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Agurkuose yra gana daug vitamino K, mažiau C ir B grupės vitaminų, kalio, magnio, fosforo, mangano ir vario.“
Patiekalą pagardiname ir krapais, kuriuose gausu flavonoidų viceino, kaemferolio, mineralinių medžiagų – geležies ir mangano, A ir C vitaminų, tam tikrų amino rūgščių.
„Krapai aktyvuoja tulžies rūgščių ir virškinimo liaukų sulčių sekreciją, lengvina nakties miegą dėl turimų flavonoidų ir vitaminų B komplekso, padeda lengviau pasišalinti dujoms iš žarnyno. Taip pat pasižymi priešmikrobiniu, priešuždegiminiu aktyvumu“, – apie krapus pasakojo docentė.
Kartais šaltibarščiai paskaninami ir kiaušiniu. Šis produktas itin maistingas, tai kokybiškų baltymų, įvairių vitaminų bei mineralų šaltinis, padidinantis bendrą patiekalo maistinę vertę. Tačiau jo šaltibarščiuose galėtų ir nelikti, kita vertus, jei norisi valgyti šį patiekalą su kiaušiniu, drąsiai galite tai daryti:
„Jei esate alergiškas ar jautrus kiaušiniams (yra žmonių, kurie tiesiog nemėgsta kiaušinių), tuomet jų geriau nenaudoti. O jei tiesiog nenorite kiaušinių šaltibarščiuose arba kyla klausimų dėl jų sudėties ar patvarumo sriuboje, galite palikti kiaušinius kitam valgymui. Tai jūsų asmeninis pasirinkimas.
Ir dar šiek tiek apie kiaušinį šaltibarščiuose. Pagal visiems žinomas maisto derinimo taisykles, kiaušinis, kaip baltymas, nedera su rūgštimi pasižyminčiu kefyru. Tačiau šis faktas ir bendrai paėmus maisto derinimas nėra moksliškai patvirtintas. Todėl valgykite šaltibarščius kaip jums skaniau – su kiaušiniu ar be jo.“
Daugelis neįsivaizduoja šio patiekalo ir be bulvių. Pašnekovė pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į bulvų porcijos dydį – porcija turėtų būt nedidelė, 2-3 nedidelės bulvytės ar 1-1,5 didesnės. Ne ką mažiau svarbu ir termiškas jų apdorojimas.
„Geriausia, kai bulvės termiškai apdorotos garuose, vandenyje ar orkaitėje, su lupena. Venkite aliejuje apkeptų bulvių – tokios bulvės tikrai nesuteikia jokios naudos jūsų sveikatai.
Dar geresnis variantas – kai termiškai apdorotos bulvės palaikomos šaldytuve apie 8-12 val., tuomet jų glikeminis indeksas sumažėja, jos neužkelia gliukozės koncentracijos kraujyje ir tai užtikrina sotumo jausmą, mažina norą užkandžiauti“, – naudingais patarimais dalijosi biologijos mokslų daktarė, LSU docentė, dietistė S. Čapkauskienė.
Ji taip pat primena, kad bulvėmis drąsiai galime pasimėgauti prie šaltibarščių pietums, tačiau vakarienei geriau valgyti juos be šio garnyro.
