Odos pigmentacija – procesas, kurio metu specializuotos odos ląstelės melanocitai gamina pigmentą melaniną, kurį išskiria į aplinkinius audinius ir kurį kaupia ląstelės keratinocitai.
Pigmentai suteikia mūsų plaukams, akims, odai spalvą. Tačiau per didelis arba per mažas jų kiekis odoje labai greitai gali pasimatyti išoriškai.
„Pigmentacija gal pasireikšti kaip hiperpigmentacija, kuriai esant odos ląstelės keratinocitai kaupia per daug pigmento melanino ir dėl to atsiranda tamsios pigmentinės dėmės.
Taip pat gali būti hipopigmentacija, kai odos ląstelės melanocitai gamina per mažai pigmento melanino, tada išryškėja šviesiai rusvos ar baltos dėmės“, – paaiškino med. kosmetologė.
Pigmentinių dėmių atsiradimo priežastys
J. Vizgirdienė pasakoja, kad šiuo metu aktyviai atliekami medicininiai ir moksliniai tyrimai, nes pigmentacija yra didelio masto problema – skaičiuojama, kad ją turi beveik kas antras žmogus, o ateityje, nedvejojama, su tuo susidurs kone kiekvienas.
Yra ne viena priežastis, kodėl ant odos gali atsirasti pigmentinės dėmės, tačiau išskiriamos trys pagrindinės rūšys: senatvinės saulės dėmės, melazmos ir použdegiminė hiperpigmentacija.
„Senatvinės saulės dėmės dažniausiai susiformuoja labiausiai saulės veikiamose vietose – veido, kaklo, rankų, kojų srityse. Jos dažniausiai atsiranda žmonėms, sulaukus apie 40 metų, nes organizmas senėja, nebegeba atsistatyti, veikiant saulei pigmentas kaupiasi ir po kurio laiko išryškėja dėmės.
Melazmos siejamos su įvairiais hormoniniais pakitimais. Jos pažeidžia mūsų veido sritį – skruostus, kaktą, aplink akis, lūpas, pečius. Jos gali būti atpažįstamos iš simetriškų tamsesnių odos plotų, kurie vėliau susijungia į vieną visumą ir plečiasi. Tai dažniausiai vargina jaunas moteris, ypač nėštumo metu ar naudojant kontraceptinius preparatus, taip pat vyresnes moteris, kurioms prasidėjusi menopauzė.
Použdegiminė pigmentacija atsiranda sutraumuotose, odos ligų, pavyzdžiui, dermatitų, aknės problemų, veido rožinės pažeistose vietose. Pradžioje šios dėmelės atrodo nekaltos, rausvos spalvos, o vėliau, paveiktos saulės, įgauna rusvą atspalvį. Veidas, atrodo, pagyja nuo ligos, bet įgauna pigmentaciją“, – aiškino med. kosmetologė.
Didžiausias odos priešas – saulė
Vienas didžiausių priešų odai yra Saulė, tiksliau, jos skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai. Net 80 proc. odos senėjimo nulemia šie spinduliai, vienas to padarinių – pigmentacija nuo UV spindulių pertekliaus.
„Daug kas mano, kad tiesioginis UV spindulių gavimas daro didžiausią žalą, bet moksliniai, medicininiai tyrimai rodo, kad pasyvių UV spindulių gavimas yra viena iš didžiausių pigmentaciją skatinančių veiksnių“, – pridūrė specialistė.
Kas gi tie pasyvūs UV spinduliai? J. Vizgirdienė išskiria, kad yra dvi pagrindinės odą veikiančių spindulių rūšys – UVA ir UVB spinduliai. UVB spindulius sulaiko debesys, stiklai, jie nesiskverbia giliai į odą, veikia tik epidermį.
„UVA spinduliai yra didesnio bangos ilgio, jų nesulaiko nei langai, nei debesys, jie geba skverbtis giliau į odą – tai yra pagrindinė mūsų odos fotosenėjimo priežastis. Jiems nebūtina tiesioginė saulės kaitra – jie veikia kasdien, net apniukusią dieną“, – paaiškino pašnekovė.
Tad vienas svarbiausių veiksmų, kuriuos galime padaryti, kad apsaugotume odą nuo pigmentinių dėmių atsiradimo – kiekvieną dieną naudoti apsauginius kremus nuo saulės su ne mažesniu nei 50 SPF.
„Taip pat svarbus ir kokybiškas odos drėkinimas, nes drėgmė užtikrina visų audinių atsistatymą, regeneraciją. Negalime pamiršti kokybiško drėkinimo – reikia papildomai naudoti drėkinančias priemones, kurios suteiktų odai gyvybingumo ir skatintų visus procesus veikti aktyviau“, – primena J. Vizgirdienė.
Aktyvios medžiagos, padedančios kovoti su pigmentinėmis dėmėmis
Toks turėtų būti rytinis odos priežiūros protokolas – būtina naudoti drėkinančias ir nuo saulės spindulių apsaugančias priemones. Specialistė pažymi, kad rūpintis oda darosi vis paprasčiau, nes pasiūloje yra priemonių, kurios suteikia visas reikalingas naudas:
„Dabar kuriami pilnaverčiai dieniniai kremai, kurie atlieka visas funkcijas pagal odos tipą: drėkina, maitina ir tuo pačiu apsaugo nuo saulės. Jie taip pat gali būti ir su atspalviu, kad patonuotų odą, taip išvengiant papildomo odos apkrovimo.
Viena iš naujovių yra DD kremai – tai BB ir CC kremų junginys. Jie drėkina, maitina, apsaugo nuo saulės ir suteikia odai atspalvį – tai tobulas variantas pilnavertiškai apsaugai ir pigmentacijos prevencijai.“
Į vakarinį odos priežiūros protokolą turėtų įeiti priemonės su aktyviomis medžiagomis, kurios stabdo pigmentaciją, skaistina odą, šviesina pigmentines dėmes.
„Vertėtų rinktis priemones su antioksidantinėmis medžiagomis, kurios neutralizuoja laisvuosius radikalus, tai – niacinamidas, hialurono rūgštis, retinolis, vitaminas C, rezorcinolis, glikolio rūgštis, peptidai.
Tai vieni pagrindinių ingredientų, kurie padeda stabdyti pigmentacijos progresą. Šie ingredientai išanalizuoti, patvirtinti moksliniais tyrimais ir yra saugūs naudoti ištisus metus“, – patarė J. Vizgirdienė.
Vieni naujausių rinkoje pasirodžiusių produktų, skirti kovoti su pigmentinėmis dėmėmis, turi traneksamo rūgšties – tai stiprus antioksidantas, slopinantis melanino, kuris atsakingas už pigmentinių dėmių atsiradimą, išsiskyrimą.
Užsiimti savigyda nevalia
Taigi, svarbu įsiminti – rytais naudojamos priemonės, apsaugančios odą, vakare – priemonės su aktyviomis medžiagomis, atstatančiomis audinius ir šviesinančiomis pigmentines dėmes.
Vis tik, vien žinoti apie veiksmingas aktyvias medžiagas nepakanka. Domėjimasis aktyviomis medžiagomis yra sveikintinas, tačiau įtraukti jų į savo rutiną nepasitarus su specialistu nereikėtų, nes galite pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Tik specialistas, matydamas gyvai, gali įvertinti situaciją. Labai dažnai žmonės nežino ir sunku atskirti, dėl ko atsirado pigmentinės dėmės. Pavyzdžiui, jei tai yra vaistų vartojimo ar hormonų disbalanso pasekmė, vien gydymas iš išorės nepadės, reikalingas kompleksinis gydymas – reikia analizuoti, kas naudojama, dėl ko pigmentinės dėmės pasirodė.
Jeigu pigmentinės dėmės išryškėjo nėštumo metu arba iškart po gimdymo, tuo metu negalima taikyti aktyvaus gydymo, juo labiau savarankiškai, nes yra medžiagų, kurios gali dar labiau sudirginti odą.
Specialistas turi individualiai parinkti tinkančias priemones. Perskaitęs informaciją žmogus supranta tik tai, kas veikia pigmentacija, bet yra skirtingi odos tipai ir ne visiems jų tinka tie patys ingredientai.
Pavyzdžiui, sausiaodžių oda gali būti jautresnė ir agresyvūs ingredientai gali ją dar labiau pažeisti, įjautrinti. Tik specialistas, įvertinęs odos būklę, gal pritaikyti veikliąsias medžiagas, kurias galima naudoti, kitu atveju pasekmės gali būti atvirkštinės“, – įspėja med. kosmetologė J. Vizgirdienė.
