Vilija Mačiulskytė

Neseniai gyventojai piktinosi, kad apsilankyti Paryžiaus Luvro muziejuje yra pigiau nei Pakruojo dvare. Tačiau dabar šio dvaro atstovai džiaugiasi, kad jų bilietai neatrodys tokie brangūs. Tiesa jie netapo pigesni – tiesiog Luvro muziejus nusprendė savo bilietų kainą padidinti. Pakruojo dvaro atstovai sutiko, kad pernykštis bilietų kainų panašumas sukėlė atgarsių susilaukusią diskusiją.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

Kai kurie darbuotojai pasakoja apie darbdavius, kurie skiria pinigines baudas arba atsisako mokėti sutartus piniginius priedus. Tačiau teisininkai tikina, kad piniginių baudų skirti negali. Vis dėlto už nusižengimus darbuotojai gali būti atleisti. Specialistai aiškino, kokias ir kada baudas darbdaviai gali skirti savo darbuotojams. Taip pat, ką darbuotojai turėtų daryti, jeigu mano, kad su jais elgiamasi neteisingai.

Vilniuje protestuojantys šalies ūkininkai trečiadienį savo problemas viešai pristatė mitinge V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. Jie pasisakė prieš jos vykdomą žemės ūkio politiką, reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Taip pat dėkojo vilniečiams už šiltą priėmimą ir jiems žadėjo diskoteką vakare.

Praradę darbą, susirgę ar patiriantys kitų finansinių sunkumų gyventojai gali prašyti, kad jiems būtų sustabdytas paskolos įmokų mokėjimas. Bankai pataria pirmiausia susimažinti kitas išlaidas, tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta, tikina, kad gyventojams paskolų įmokas atideda arba prailgina paskolos atidavimo laikotarpį. Vis dėlto bankų atstovai taip pat ragina gyventojus nelaukti ir nepradelsti paskolos įmokų mokėjimų. Pataria iš karto kreiptis į banką.

Sausio 23 d. pradėję didžiulį protestą ūkininkai traktoriais užblokavo eismą Vilniaus centre. Jie protestuoja prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, reikalavimus dėl daugiamečių pievų atstatymo, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas. Į protestą, iš visos Lietuvos susirinkę ūkininkai kalbėdami ir pyko, ir graudinosi. Anot jų, valdžia juos privertė protestuoti ne iš gero gyvenimo.

Gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinių pašalpų. Jos vardija, kam ir kada išmokos skiriamos. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad didžiausia pašalpa siekė 800 eurų, taip pat įvardija, kada pašalpa nemokama, nors ji ir buvo apskaičiuota. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.

Ne visi gyventojai pajėgia dirbti iki pat pensijos. Dalis jų – renkasi išankstinę pensiją, tačiau kuo anksčiau gyventojas išeina į pensiją tuo mažiau pinigų jis gauna. Nepaisant to, „Sodra“ pastebi, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja. Nors „Sodra“ nerenka duomenų, kodėl žmonės nusprendžia, išeiti į išankstinę pensiją, patys gyventojai vardija įvairias priežastis.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai jo paieškai skiria nemažai laiko – kartais jo paieškos užtrunka net kelerius metus. Paieškos būdus žmonės taip pat renkasi skirtingus. Vieni ieško internetinių portalų skelbimuose, kiti – socialiniuose tinkluose ar per pažįstamus. Tačiau šiandien būstą galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas nustebo, kad internetinėje parduotuvėje „Pigu.lt“ galima įsigyti ir namą.

Daugelis skaičiuoja, kad užsienyje atostogauti – pigiau. Tačiau, kiek kainuoja atostogos svetur? Kokią mažiausią sumą reikėtų joms skirti? Pavyzdžiui, ar trumpoms savaitgalio atostogoms užtektų 200 eurų? Piniginėje turėdama būtent 200 eurų pabandžiau suplanuoti atostogas Slovakijos sostinėje Bratislavoje pirmąjį sausio savaitgalį ir man pavyko tai padaryti. Pasirinkau Bratislavą, nes ten radau tikriausiai pigiausią skrydį iš Lietuvos.

Kylant paslaugų ir prekių kainoms vis daugiau gyventojų ima galvoti apie didesnį atlyginimą. Specialistai pataria ne tik galvoti, bet ir veikti. Kokius argumentus paruošti darbdaviui ir kada geriausia prašyti pakelti algą? Socialiniame tinkle kilo diskusija, kada ir kaip geriausia yra darbdavio paprašyti pakelti darbo užmokestį. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad pernai jos alga kilo 100 eurų, šiemet ji tikisi reikšmingesnio kilimo.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinė „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vėliau čekį papildė ir kitų partijų pavadinimais. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė panaikinti partijų pavadinimus. Degalinės vadovas čekių keisti neketina, nors ir gavo pastabų iš VMI.

Naujo darbo ieškantys darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis. Tačiau nesėkmės darbo rinkoje nebūtinai yra susijusios su kompetencijų ar patirties trūkumu. Priešingai – kartais aukšta kvalifikacija ir darbo patirtis gali trukdyti įsidarbinti. Kodėl taip nutinka ir ką tokiais atvejais daryti? Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė skundėsi, kad negavo darbo dėl to, kad buvo per gera kandidatė. „Darbdavys tikino, kad mano per didelė kvalifikacija. Todėl darbo ir negavau.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų. Matydami lietuvių susidomėjimą NT Ispanijoje, ten plėtra vykdyti užsimojo ir lietuvių NT vystytojai.

Gyventojai, kurie neturi nuosavo būsto, pernai gavo savivaldybių kompensaciją nuomai. Prasidėjus naujiems 2024 metams, savivaldybių specialistai primena, kad būtina iš naujo teikti prašymus kompensacijai, nes pasikeitė kompensacijų skyrimo tvarka, dalis gyventojų kompensacijos nebegaus. „Vilniaus miesto būsto“ komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė komentavo, kad nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė ir įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai.

Prieš kelis metus karantinas beveik visus darbuotojus privertė dirbti namuose. Dabar darbdaviai darbuotojus bando susigrąžinti į biurus, nes nori stebėti jų darbą. Be to, tikina, kad namuose darbui sunkiau susikaupti. Portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija pasakojo, kad šiuo metu ieškanti darbo finansų srityje. „Neseniai gavau pasiūlymą, tačiau man iš karto buvo pasakyta, kad dirbti nuotoliu negalėsiu. Darbdavys nori, kad visi darbuotojai dirbtų biure. Ši sąlyga sukėlė daug įtarimų.

Gyventojai vos prasidėjus šildymo sezonui užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Daugelis kompensacijas už šildymą jau gavo. Tačiau žmonės nusivylė, kai pamatė, kad už šildymą savivaldybės jiems kompensavo vos kelis eurus. Gyventojai su nerimu laukia sausio ir vasario mėnesių sąskaitų. Už šalčiausius mėnesius mokėti reikės dar daugiau, todėl vos kelių eurų kompensacijos, anot jų, mažai tepadės.

Lietuvos oro uostuose keleivių srautai auga. Žadama, kad po 25 metų keleivių skaičius trigubės, o į Vilniaus oro uostą jie galės atvykti traukiniais, keliauti ar atvykti į naujus išvykimo ir atvykimo terminalus. Taip pat keliautojai galės rinktis ir naujas kryptis, žadama, kad po 5 metų gyventojai galės skristi ir į JAV. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kvietė įsivaizduoti, kad po dešimtmečio į Vilniaus oro uostą atvyksime „Rail Baltica“ arba požeminiu traukiniu.

Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti. Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos. „Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą.

Norėdami išvengti nuostolių gyventojai domisi ne tik būsto draudimu, bet ir buitinės technikos ir kitų daiktų, esančių namuose. Draudikai tikina, kad apdrausti galima viską, tačiau įspėja, kad kai kurių daiktų draudimas gali būti labai brangus ir atsieiti kelis šimtus eurų per mėnesį. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie būsto draudimą. Jauna šeima neseniai įsigijusi būstą svarsto apdrausti ne tik buto sienas, bet ir daiktus.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

Sudėtinga situacija pernai vertė įmones stabdyti plėtrą, mažinti darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Specialistai vardija, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad per 2023 m. 11 mėnesių buvo gauta 58 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Daugiau dirbančiųjų atleista apdirbamosios gamybos (+0,4 tūkst.) ir statybos (+0,2 tūkst.

Išvykę gyventi ar atostogauti svetur lietuviai lygina maisto produktų kainas ir stebisi, kad kitose šalyse lietuviška produkcija pigesnė. Anot ekonomistų, lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti rinkose, todėl užsieniečiams ir taiko nuolaidas. O ūkininkai tikina, kad už nuolaidas svetur tenka susimokėti Lietuvos pirkėjams.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Šiuo metu, pakilus paskolų palūkanoms, daugeliui gyventojų būstas tapo neįperkamas. Tačiau kitais metais nekilnojamo turto (NT) specialistai tikisi, kad nukritus palūkanoms NT rinka taps aktyvesnė. Tik įspėja, kad nuolaidų pirkėjai gali ir nebesulaukti. Priešingai – būsto kaina esą šiek tiek gali kilti. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kitais metais NT rinka bus aktyvesnė, jeigu sumažės palūkanų normos.

Darbuotojai savo darbo vietose naudojasi įvairiais darbdaviui priklausančiais daiktais – telefonais, kompiuteriais, įvairiais įrenginiais. Taip pat darbdaviai savo darbuotojus siunčia į mokymus ar kursus. Tačiau jeigu tyčia sugadinsite darbe turtą arba po kursų išeisite iš darbo, darbdavys turės teisę jums iš atlyginimo išskaityti dalį pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis  Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.

Kad pinigai nenuvertėtų, bankai skatina gyventojus investuoti. Tačiau nusprendę taip ir padaryti jie susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Pavyzdžiui, bankas gali neleisti įsigyti vertybinių popierių be sutuoktinio leidimo. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių. „Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra.

Pasienio punktuose su Baltarusija nusidriekė kelių kilometrų eilės. Žmonės piktinasi, kad tenka laukti. Valstybinės sienos apsaugo tarnyba tvirtina, kad eilės susidarė dėl baltarusių, plūstančių namo. Tuo metu kita dalis kaimyninės šalies gyventojų prieš šventes skuba Lietuvoje dar ir apsipirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojai, kurie tikino, kad pasienyje ties Šalčininkais nusidriekė ilgiausios eilės į Baltarusiją.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Vos už kelių dienų daugelis sės prie Kūčių stalo. Vieni vakarieniaus namuose, kiti šventinei vakarienei rinksis restoraną. O dar kiti lauks pristatymo su iš anksto užsakytais 12 patiekalų. Vakarienes ruošiantys viešojo maitinimo įstaigų atstovai pastebi, kad vis dažniau lietuviai nebenori laiko leisti virtuvėje, todėl negaili ir 200 eurų vakarienei į namus ar restorane.

Pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė prekybą traukinio bilietais iš Vilniaus į Rygą. Vos po dviejų dienų bilietų vykti į Latvijos sostinę prieš pat Naujuosius metus jau nebeliko. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad vos išgirdusi naujienas apie naują traukinio maršrutą laukė prekyboje pasirodančių bilietų. „Su draugais planavome, kad į Rygą keliausime švęsti Naujųjų metų. Taigi pirmadienį, gruodžio 18 d. prekyboje pasirodė bilietai.

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Artėjant šventėms, kai kurie gyventojai iš anksto ėmė rūpintis šventiniu stalu. Žmonės tikina, kad maistui per šventes išleidžia bene daugiausiai pinigų. O finansų specialistai pastebi, kad daugelis gyventojų švenčių stalui taupo. Vieni tai pradeda daryti jau prieš pusmetį, o kiti – vos prieš porą mėnesių. Šventiniam stalui iki 50 eurų planuoja skirti 12 proc. gyventojų. Didžiausia dalis gyventojų savo stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų – tokių bus 79 procentai.

Žiemos metu dėl prastų oro sąlygų ar spūsčių kelyje daugelis darbuotojų į darbą vyksta ilgiau ir kartais vėluoja. Tačiau ar žinojote, kad du kartus pavėlavę į darbą be svarbios priežasties galite būti atleisti be įspėjimo? Be kita ko, teisininkai primena, kad darbuotoją atleidęs dėl vėlavimo darbdavys gali nemokėti ir išeitinės išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad porą kartų pavėlavusi į darbą sulaukė darbdavio priekaištų.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Dalis gyventojų jau ėmė ruošti šventinį Kūčių stalą. Tikriausiai daugelis jo neįsivaizduoja be kalėdaičių. Todėl vieni gyventojai jų ieško bažnyčiose, o kiti Lenkijos elektroninėse parduotuvėse, kur kalėdaičiai kur kas pigesni.  Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa iš Kauno pasakojo, kad kalėdaitį Kūčioms jau įsigijo. „Sekmadieniais lankausi Kauno arkikatedroje. Pamačiau, kad parduotuvėlėje galima įsigyti kalėdaičių. Paklausiau, kiek jie kainuoja.

Gyventojai artėjančias šventes planuoja švęsti svetur. Vieni vyksta į tolimas keliones, kiti renkasi kaimyninę Lenkiją. Traukinio bilietų į Varšuvą prieš pat Naujuosius metus jau nebeliko. „Lietuvos geležinkelių“ atstovė tikina, kad ši kryptis viena populiariausių, kur lietuviai atostogauja tiek vasarą, tiek žiemą. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad su vyru planavo Naujuosius metus sutikti Lenkijoje. Tačiau nebeliko traukinio bilietų.

Daugeliui gyventojų būstas Vilniuje tapo neįperkamas. Ekonomistai pastebi, kad nekilnojamo turto (NT) kainos šiek tiek sumažėjo. Tačiau būsto neįperkantys gyventojai irgi bando prisitaikyti prie situacijos pirkdami mažesnius butus. „Swedbank“ duomenimis Vilniuje skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią šių metų ketvirtį nukrito iki 86 punktų ir tebėra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m. būstą, tai yra net 19 kv. m. mažiau nei prieš metus.

Iki Kalėdų liko mažiau nei dvi savaitės. Gyventojai skuba dar nupirkti ir išsiųsti dovanas artimiesiems. Tačiau siuntų bendrovės tikina, kad paštomatai jau užgrūsti siuntiniais. Todėl sutrumpino siuntų saugojimo laiką, o kuo greičiau pasiimti siuntą gyventojus skatina ir dovanomis, ausinukais ar kelione. Bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila sakė, kad šią savaitę būtina išsiųsti siuntas, norint, kad jos gavėjus pasiektų iki Kalėdų.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Gyventojai skundžiasi, kad maistui tenka išleisti reikšmingą dalį savo pajamų. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl nuo sausio 1 d. leido prekybininkams pigiau prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Patys prekybininkai šį siūlymą vertina atsargiai ir tikina, kad kol kas neskubės lentynose dėlioti prekes su pasibaigusiu galiojimu.

Bankai dažnai akcentuoja, kad norint pasiimti paskolą būtina turėti puikią kredito istoriją. Tad kai kuriems skolininkams gauti paskolą neįmanoma. Tačiau, ką daryti tiems gyventojams, kurie yra turėję nedidelę skolą arba gavę pranešimą apie ją iš karto apmokėjo. Ar nedidelės ir senos skolos irgi gadina kredito istoriją? Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad prieš dešimtmetį gavo baudą, nes važiavo troleibusu be bilieto.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

Didžiuosiuose miestuose įžiebus kalėdines eglutes, šalia jų ėmė veikti ir kalėdinės mugės. Jose ko gero populiariausia prekė – kalėdinis vynas. Tačiau jau užsienyje spėję apsilankyti gyventojai skaičiuoja, kad svetur karštas vynas ir kiti užkandžiai beveik dvigubai pigesni. Vilniaus kalėdinėje mugėje karštas vynas gali atsieiti ir 8 eurus, o tuo metu Vokietijoje Hamburgo kalėdinėje mugėje vos 4 eurus.

Greitai praturtėti norintys gyventojai renkasi paprasčiausią kelią – įsigyja loterijos bilietą. Tačiau vieniems pasiseka, kitiems – ne. O ir laimėtos sumos ne visus džiugina. Laimėti milijoną ar dar daugiau pasiseka tik nedaugeliui. Tačiau loterijos jau sukūrė net 70 naujų milijonierių. „Loterijos sukūrė Lietuvoje 70 naujų milijonierių, o jiems buvo išmokėti 700 milijonų eurų“, – sakė Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas. Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 2,8 mln.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.