Vilija Mačiulskytė

Gyventojai jau planuoja vasaros atostogas. Anot jų, iš anksto nusipirkus bilietus ir užsisakius viešbutį galima sutaupyti nemažai pinigų. Tačiau noras sutaupyti gali atnešti ir nuostolių, jeigu oro linijos nuspręstų atšaukti arba pakeisti skrydžių datas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietis Remigijus. Jis socialiniame tinkle skundėsi, kad buvo jau suplanavęs vasaros atostogas Italijoje, Romoje, tačiau planus teko keisti dėl atšaukto skrydžio.

Skolų turintys gyventojai į jas žiūri skirtingai. Vieni nieko nedaro ir skolos tik kaupiasi, kiti bando jas grąžinti. Tačiau tikina, kad kartais to padaryti neįmanoma, nes grąžinama skolos įmoka viršija mėnesines palūkanas. Tuo metu antstoliai komentuoja, kad geriausia iš viso neprisidaryti skolų. O, jeigu jų jau yra, būtina tartis tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliais.

Šiuo metu skirtingi verslo sektoriai patiria įvairių iššūkių. Ekonomistai skaičiuoja, kad daliai įmonių greitai auga išlaidos, senka apyvartinės lėšos. Todėl dalis verslų gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tokiu atveju jų darbuotojai turės ieškoti naujo darbo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė skaičiavo, kad bankrutuojančių įmonių skaičiai pandemijos laikotarpiu buvo neįprastai maži ir pastaruoju metu jie tiesiog panašėja į prieš pandemiją buvusį lygį.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį vis daugiau tenka išleisti maistui. Žmonės nebežino, ko griebtis, dažnas perka tik pigiausius produktus, tačiau išlaidos maistui vis tiek auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad nėra iš ko mažinti kainų, o ekonomistai bando guosti, kad maisto kainos jau nusistovėjo ir ateityje turėtų nebekilti. Vis dėlto gyventojai tikina, nematantys jokio kainų balanso. Anot jų, maistas tik brangsta ir apie tai jie diskutavo viename iš socialinių tinklų.

Pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai elgiasi skirtingai – vieni palieką darbovietę, kiti nusprendžia toliau dirbti. Darbo teisės specialistai vardija garantijas, kurios saugo vyresnius darbuotojus. Taip pat pataria, kada ir kaip reikia darbdaviui pateikti prašymą išeiti iš darbo, kad darbuotojai išėję į pensiją dar gautų ir išeitines. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad jau netrukus sulauks pensinio amžiaus. „Po trijų mėnesių jau tapsiu pensininke. Tačiau vis dar dirbu.

Gyventojai jau ėmė planuoti vasaros atostogas. Joms žmonės žada skirti skirtingas sumas pinigų. Vieni šeimos atostogoms tikisi išleisti kelis šimtus o kiti – kelis tūkstančius eurų. Tuo metu kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad gyventojai atostogoms netaupo – renkasi vis brangesnes keliones. Anot jų, atostogoms žmonės šiais metais vidutiniškai išleis 900 eurų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kur ketina vasarą atostogauti ir kiek planuoja išleisti pinigų.

Būsto paskolas ketinantys imti gyventojai susirūpino savo kredito reitingais. Finansų specialistai paaiškino, kas jį lemia ir kur galima pasitikrinti. O bankų atstovai vardijo, ką būtina padaryti, prieš einant prašyti paskolos. Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva teiravosi, kur pasitikrinti savo kredito reitingą ir ar jo nežinant galima kreiptis į banką paskolos. „Ketinu imti būsto paskolą, tačiau išgirdau, kad prieš tai turiu susiskaičiuoti savo kredito reitingą.

Pastaraisiais metais spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, paskatino gyventojus dažniau ieškoti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kai kurie viliasi, kad nepaisant mažesnės kainos, jie vis tiek nusipirkti kokybiškas prekes ar paslaugas. Rinkodaros specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni tikina, kad mokant pigiau kokybės nereikėtų tikėtis. Kiti vardija priežastis, kodėl pardavėjai taiko nuolaidas ir kodėl prekė ar paslauga visada turi būti kokybiška.

Kovo 8 d., penktadienį, Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos. Jie pasakoja, kad pirkėjų netrūksta, nors šie ir skundžiasi aukštomis kainomis. Be to, prekeiviai atskleidė, kada šį savaitgalį savo prekėms taikys nuolaidas. Ankstyvą penktadienio rytą apsilankius mugėje pirkėjų jau netrūko, nors dar ne visi pardavėjai buvo išsidėlioję prekes. Vieni pasakojo, kad į mugę atvyksta jau kelinti metai, kiti į Kaziuką apsižvalgyti atvyko pirmą kartą.

Žmonės skaičiuoja, kad kainos Lietuvoje nesustoja augti. Labiausiai gyventojus piktina būtinų prekių ir paslaugų kainų augimas – šių išlaidų jie negali atsisakyti. Vilnietis piktinosi, kad pabrango ir rinkliava už šiukšles. Tuo metu savivaldybė vardija, kas lėmė kainų augimą ir pridūrė, kad sąskaitas peržiūri kasmet. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Julius pasidalijo sąskaitomis už šiukšlių išvežimą. „Per metus atliekų tvarkymas pabrango daugiau nei 20 proc.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Sukčiai bando gyventojus apgauti vis įvairesniais būdais. Dažnai jie prisidengia didelių ir žymių įmonių ar institucijų vardu, bando pasinaudoti daugeliui žinomais įvykiais. Šįkart patikėjusi, kad deklaravus pajamas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina grąžinti 600 eurų, moteris tiek pat pinigų ir prarado. Kaip žinoma, pajamų deklaravimas kiekvienais metais vyksta iki gegužės 2 d., o sulaukusi pirmų deklaracijų VMI gyventojams jau grąžina mokestines permokas.

Praėjusį penktadienį Lenkijos ūkininkai paskelbė blokadą pasienyje su Lietuva. Tačiau protestų metu yra stabdomi tik krovininiai automobiliai, todėl apsipirkti Lenkijoje pamėgę lietuviai savo planų nekeitė. Šiuo metu tautiečiai pigiau perka sodo ir daržo reikmenų, ne tik maisto ar gėrimų. Lenkijoje apsipirkinėjanti Živilė iš Alytaus pasakojo, kad savaitgalį vyko apsipirkti kaip įprastai. „Kas tris ar keturias savaites kartu su šeima vykstame į Lenkiją.

Paprastai darbuotojams atlyginimas išmokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi šios tvarkos. Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad algą anksčiau gaudavę tris kartus per mėnesį, tačiau galiausiai darbdavys iš viso nustojo ją mokėti. Specialistai aiškina, kaip susigrąžinti nesumokėtus pinigus ir vardija sektorius, kuriems gresia nemokumas ir vėluojančios algos darbuotojams.

Nemaža dalis gyventojų kaupia pensijai papildomai antroje pensijų pakopoje. Vieni tai daro savo noru, o kiti norėtų nutraukti kaupimą, tačiau to padaryti negali. Pensijų fondų valdytojai tikina, kad kaupimas antroje pakopoje užtikrins didesnę pensiją. Todėl siūlo mokėti papildomas įmokas į pensijų fondą ir komentuoja, kada kaupiant papildomai ir naudojantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galima susigrąžinti dalį pinigų.

Kiek valandų per dieną naudojatės mobiliuoju telefonu ir kaip reaguotumėte, jeigu darbe vadovas tai uždraustų? Anot teisininkės, darbdavys tokią teisę turi. Ji pataria, ką daryti, jeigu nesutinkate su jo taisyklėmis. Advokatė Evelina Kiznė socialiniame tinkle pastebėjo, kad darbdaviai gali sugalvoti daugybę taisyklių. „Vienos jų gali pasirodyti absurdiškos, bet reikalingos, kitos, nors ir protingos, bet konkrečiame darbe visai neaktualios.

Keliaudami lėktuvu gyventojai tikisi greitai ir patogiai pasiekti kelionės tikslą. Tačiau pasitaiko, kad lėktuvai vėluoja. Ir kartais tai nutinka dėl keleivių sukeltų konfliktų. Lietuvos oro uostų atstovas tikina, kad konfliktiški keleiviai gali būti perduoti policijai. Tuo metu oro linijos įspėja, kad tokius keleivius gali įtraukti į nepageidaujamų keleivių sąrašus ir niekada jiems nebeparduoti lėktuvo bilietų.

Ilgesnėmis išvykomis gali džiaugtis ir tie gyventojai, kurie neturi sukaupę atostogų. Jau kovą ilgasis savaitgalis leis suplanuoti trumpas atostogas užsienyje, kurioms išleisti užteks vos 100 eurų. Šiemet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11 d. – bus pirmadienį. Taigi, antrasis kovo savaitgalis bus ilgasis, nes truks nuo šeštadienio iki pirmadienio, kovo 9–11 d. Portalas tv3.lt patikrino, kur ir už kiek šiomis dienomis galima išvykti pailsėti į užsienį.

Šių metų pradžioje prekybininkams buvo leista prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais. Gyventojai tikina, kad prekybininkai šiuo leidimu piktnaudžiauja. Parduotuvėje apsilankęs panevėžietis rado dešrelių, kurių galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Tuo metu prekybos tinklas tikino, kad dešrelės, su pasibaigusiu galiojimo laiku, netyčia atsidūrė parduotuvės lentynoje. Portalo tv3.lt skaitytojas Gintaras iš Panevėžio pasidalijo nuotrauka iš „Lidl“ parduotuvės.

Dažnas gyventojas, tikėdamasis didesnės algos, vyksta dirbti į užsienį. Tačiau tuo pačiu metu jiems „Sodra“ ima skaičiuoti skolas, jeigu žmonės neišsiregistruoja iš Lietuvos.  Šiuo metu skolingų asmenų skaičius viršija 200 tūkst. O vieno gyventojo vidutinė skola viršija 1 tūkst. eurų. Šie pinigai bet kada gali būti nuskaityti nuo sąskaitos.

Rytoj Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengs blokadą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad to buvo stengiamasi išvengti, bet nepavyko. Vis tik ministras ramina, kad blokada bus dalinė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengia blokadą kaltindami, kad ukrainietiški grūdai Lietuvoje tampa lietuviškais. „Bendravome su Lenkijos žemės ūkio ministerija ir protestuotojais.

Gyventojų būstai mažėja, dalis gyventojų renkasi vos 20 kvadratinių metrų butus, nes didesnių paprasčiausiai neįperka. Ekonomistas pastebi, kad lietuvių būstai yra vieni mažiausi Europoje. O nekilnojamo turto (NT) vystytojai ramina, kad, nepaisant dydžio, butai yra gerai išplanuoti, todėl vietos gyventojams užtenka. NT bendrovės „Citus“ vyr.

Įprastai žmonės dirba 8 valandas per dieną, o kai kurie imasi papildomų darbų, todėl dirba vakarais ar savaitgaliais. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vienu metu bando dirbti du darbus iš karto. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patarėjos pareigas užimanti vilnietė darbo dienos metu dar prižiūri ir svetimus vaikus. Tačiau, panašu, kad ministerija problemų dėl to nemato.

Artėjant šiltajam metų sezonui gyventojai ima ieškoti sezoninių darbų. Dalis žmonių darbo dairosi užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad auga žmonių reikalavimai. Gyventojai nori ir gerų darbo sąlygų, ir didelio atlyginimo. Kartais Lietuvoje galima uždirbti netgi daugiau nei užsienyje, tačiau noras patirti nuotykių ir gyventi svetur skatina lietuvius įsidarbinti Kipre ar net Afrikoje.

Beveik prie kiekvieno daugiabučio stovi šiukšlių konteineriai. Tačiau, nepaisant to, dalis gyventojų savo šiukšles meta ne į konteinerius, bet palieka šalia jų. Žmonės teisinasi, kad jų šiukšlės netelpa. Tačiau savivaldybė įspėja, kad palikus šiukšles šalia konteinerio gali tekt susimokėti 600 eurų baudą. Socialiniame tinkle įvairių Vilniaus mikrorajonų gyventojai piktinasi šiukšlintojais. Dažnai žmonės bando patys pamokyti šiukšles šalia konteinerių paliekančius gyventojus.

Vos galą su galu suduriantys gyventojai kreipiasi į savo savivaldybes pagalbos. Ši atsižvelgdama į žmonių finansinę padėtį jiems skiria periodines ar vienkartines pašalpas. Tačiau gyventojai piktinasi, kad neužtenka vien pateikti prašymą ir dokumentus pašalpai gauti. Savivaldybės darbuotojai dar atvyksta patikrinti ir gyventojų namų, pažiūrėti, kaip jie gyvena. Tuo metu savivaldybių atstovai tikina, kad ne visada atvyksta patikrinti, gyventojų namų.

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas. „Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val.

Senos statybos daugiabučių gyventojai dažniausiai neturi nuosavų automobilio stovėjimo vietų. Įprasta, kad automobilius gyventojai stato ten, kur randa laisvą vietą. Tačiau atsiranda tokių, kurie įveda savo tvarką – jie neteisėtai apsitveria ar pasižymi stovėjimo vietas ir neleidžia jomis naudotis kitiems gyventojams. Vilniečiai piktinasi, kad kaimynai savinasi bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia.

Vyresni žmonės yra stumiami iš darbo rinkos, tikina darbuotojai, sulaukę 50 metų ir daugiau. Jie pasakoja, kad nebuvo priimti į darbą arba buvo atleisti, nes yra per seni. Anot jų, vieni darbdaviai bando jų atsikratyti meluodami, kiti tiesiai šviesiai siūlo eiti prižiūrėti anūkų vietoje darbo. Tačiau specialistai įspėja, kad visuomenė senėja, todėl vyresni darbuotojai turėtų būti vertinami, nes ateityje jie bus ypač reikalingi.

Gyventojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau, priklausomai nuo išėjimo priežasties, skiriasi ir darbuotojo atidirbimo laikotarpis, kurį jis turi atidirbti. Anot teisininkų, atidirbimo laikotarpį sutrumpina ir darbuotojo atostogos ar liga. Šie laikotarpiai irgi įsiskaičiuoja į atidirbimo laikotarpį. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi istorijomis apie keičiamus darbus. Vilnietė Laura pasakojo, kad ketino rašyti prašymą išeiti iš darbo, tačiau netikėtai susirgo.

Gyventojai perka vis mažesnius butus. Anot nekilnojamo turto (NT) specialistų, didesnių būstų žmonės paprasčiausiai neįperka. Tačiau netgi už vieno kambario butą Vilniaus miesto centre tenka pakloti 300 tūkst. eurų. NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.

Susirgę norime ramybės ir laiko. Darbuotojams tam ir yra skiriamas nedarbingumas, ligos išmoka, kad jie atsigautų po ligos ir vėliau galėtų grįžti į darbus. Tačiau daliai darbdavių tai neatrodo svarbu. Vilnietis skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys siunčia darbo užduotis į namus ir reikalauja jas atlikti. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą. „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį.

Bet kokį savo turtą patikėdami kitiems į rankas gyventojai elgiasi atsargiai. Ne – išimtis ir buto nuoma. Nuomotojai reikalauja, kad nuomininkai pateiktų bankų išrašus apie savo pajamas, taip pat nurodytų darbovietę ir užimamas pareigas. Nuomininkai tikina, kad kai kurie reikalavimai yra pertekliniai. O nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Lietuvoje nėra tokios didelės nuomininkų paklausos, todėl nuomotojai pernelyg didelių sąlygų kelti negali.

Didžioji dalis lietuvių gyvena arba nori gyventi nuosavame būste. Todėl nuo nekilnojamo turto (NT) įsigijimo jų nestabdo nei didelės palūkanų normos, nei aukštos būstų kainos. Vis tik ne visiems nuosavas būstas šiuo metu atrodo gera idėja. NT specialistai sako, kad tokių gyventojų, kurie šiuo metu atideda būsto pirkimą, yra ne vienas ir ne du. Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių išsigandę karo, savo būstą Lietuvoje parduoda ir išsikrausto arba perka dar vieną NT užsienyje.

Vieniems viršvalandžiai yra retenybė, o kitiems – įprasta norma. Dalis darbuotojų yra įsitikinę, kad norint uždirbti daugiau, tenka ilgiau ir dirbti. Tačiau darbuotojų atstovai ir teisininkai primena, kad ilgesnės darbo valandos turi būti kompensuojamos pinigais arba atostogomis, nesvarbu, kokį atlyginimą gauna darbuotojai. Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.

Dėl netylančio skandalo, kuomet, kaip įtariama, buvo pavogti ir kazino pralošti svetimi milijonai, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai susirūpino, kur laikomi ir investuojami jų pinigai. Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.

Tėvai skaičiuoja, kad vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių dešimčių, iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Tuo metu finansų specialistai tikina, kad skiriama suma vaikams turėtų priklausyti nuo jų amžiaus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kišenpinigius galima duoti ne tik grynaisiais, bet pervesti ir į banko kortelę, taip lengviau sekti vaikų išlaidas. Tėvai dalijosi, kad vaikų kišenpinigiams skiria įvairias sumas.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Šiuo metu gyventojai įsigydami būstą atskirai perka ir automobilio stovėjimo vietą, jeigu nori turėti, kur jį laikyti. Tačiau siūloma drausti jas parduoti atskirai, o gyventojams leisti nemokamai statyti automobilius bendrose stovėjimo aikštelėse. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas. Anot jo, karo padėtis Ukrainoje lems ir mūsų situaciją, kuri galėtų pasikeisti po 5 ar 10 metų.

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Vis daugiau gyventojų apsiperka Lenkijoje, žmonės skaičiuoja, kad ten apsimoka pirkti ne tik maisto produktus, bet ir buitinę techniką, statybos ir remonto prekes, drabužius ir batus. Banko atstovai skaičiuoja, kad pernai gyventojai Lenkijoje išleido milijonus eurų. Tačiau tikina, kad ten apsipirkti ne visada apsimoka. Patys gyventojai skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia mažiausiai 100 eurų.

Ką daryti, jeigu žmogus labai nori įsigyti būstą, bet neturi sukaupęs pakankamai pinigų sumokėti už jį iš karto ar bent jau pradiniam įnašui? Tokiems pirkėjams nekilnojamo turto (NT) vystytojai siūlo išperkamosios nuomos galimybę. Tačiau kai kurie specialistai specialistai neslepia, kad toks būdas įsigyti būstą gali būti rizikingesnis ir brangesnis.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Daugelis apie artimųjų ar savo pačių laidotuves negalvoja. Tačiau ištikus mirčiai daliai gyventojų tenka skolintis pinigų laidotuvėms arba organizuoti jas išsimokėtinai. Laidotuvių organizatoriai tikina, kad Lietuvoje laidotuvės keičiasi – jos trumpėja, žmonės atsisako senovinių tradicijų. Dalis gyventojų joms nori išleisti kuo mažiau, vos kelis šimtus eurų.

Ne visi gyventojai pragyvena iš vieno atlyginimo, todėl ieško papildomų galimybių užsidirbti. Tačiau žmonės piktinasi, kad dirbdami du ar tris darbus turi dvigubai ar trigubai daugiau sumokėti ir mokesčių. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad gyventojų pajamos turi būti apmokestintos ir skaičiuoja, kiek jie turi mokėti dirbdami papildomai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Nuo šių metų nekilnojamo turto (NT) vystytojai galės pardavinėti tik 100 proc. užbaigtų projektų būstus. Jie tikina, kad naujasis reikalavimas ilgins statybų laiką ir brangins būstus. Tuo metu NT ekspertai nemato priežasčių būsto brangimui, jie tikina, kad priešingai – naujas reikalavimas apsaugos pirkėjus nuo nesąžiningų statytojų. Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pažymėjo, kad daugelis 100 proc. baigtumą klaidingai įsivaizduoja.