Vilija Mačiulskytė

Gyventojai, nusprendę draugui ar giminaičiui paskolinti pinigų, turėtų skolą įforminti dokumentu. Anot teisininkės to nepadarius, vėliau gali būti sunku įrodyti, kad skola apskritai egzistuoja, juolab susigrąžinti pinigus. Tuo metu kreditų bendrovės įspėja, kad daugėja žmonių, kuriems sunku grąžinti skolas. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad ruošiasi pusbroliui paskolinti 8 tūkst. eurų. „Jis stato namą ir pritrūko šiek tiek pinigų, paprašė paskolinti, o aš sutikau.

Atšilus orams gyventojai daugiau laiko leidžia gryname ore. Dažnas miesto gyventojas vasarą ima galvoti apie nuosavos sodybos įsigijimą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojai sodyboms pasiryžę išleisti ir 0,5 mln. eurų. NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas. „Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja.

Pastaruoju metu viešumoje netrūksta kalbų, kad lietuviai gyvena esą taip gerai, kaip dar niekada negyveno, kaip auga atlyginimai ar pensijos. Tačiau tuo pačiu metu oficiali statistika rodo: daugybė žmonių Lietuvoje skursta. Išaugus maisto ir kitų prekių, paslaugų kainomis, ne visiems užtenka pajamų net būtiniesiems poreikiams patenkinti. Tačiau jie turi pragyventi iš 354 eurų per mėnesį.

Nusprendę įsigyti naują daiktą tikimės, kad jis bus kokybiškas ir tarnaus ilgai. Kartais pardavėjai nurodo prekių garantijos ar galiojimo laiką. Tačiau iš tiesų 2 metų tarnavimo terminas galioja beveik visoms prekėms. Taigi, jeigu įsigyta prekė susidėvėjo greičiau nei per dvejus metus, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją dėl pinigų grąžinimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigimu, teisės aktai numato 2 metų garantinį terminą aprangai ir avalynei.

Dirbančių užsieniečių skaičius Lietuvoje didėja. Tačiau ekonomistai ir verslo atstovai pastebi, kad tai nėra gera tendencija. Anot jų, trūksta atvykėlių integracijos. Be to, reikėtų griežčiau atsirinkti, kokius žmones įsileisti į Lietuvą. O darbuotojų atstovė pažymi, kad darbdaviams reikėtų gerinti darbo sąlygas ir kelti algas. Nes dėl to skundžiasi, tiek lietuviai, tiek atvykę imigrantai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje dirbo 10 tūkst.

Artėjant Motinos dienai gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Tačiau šį darbą žmonės vis dažniau patiki kapų tvarkytojams. Jie tikina, kad motinos diena tokia pat didelė šventė, kaip ir Vėlinės. Jie skaičiuoja išaugusį užsakymų skaičių ir vardija kainas. Pasak kapų tvarkytojų, vienkartinis kapo tvarkymas gali atsieiti nuo 39 eurų, o sezoninis – nuo 299 eurų.

Dalis moterų skundžiasi, kad šeimoje jas prislegia ne tik buities, bet ir vaikų išlaikymo rūpesčiai. Ne visi vyrai sutinka finansiškai prisidėti prie atžalų išlaikymo. Tokiose situacijose atsidūrusioms moterims teisininkai primena, kad alimentus galima prisiteisti ir esant santuokoje. Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis vaikais, nesvarbu jie gyvena santuokoje ar ne. Specialistai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų.

Darbo vietoje darbuotojai naudoja įvairias darbo priemones. Jas privalo suteikti darbdavys. Tačiau kartais darbuotojai, gavę darbinį telefoną ar automobilį, norėtų jais naudotis ir laisvalaikiu. Darbo teisės specialistai paaiškina, kaip, kada galima darbo priemonėmis naudotis asmeniniais tikslais ir kiek už tai teks sumokėti darbdaviui. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu telefonu.

Į maisto prekių parduotuvę gyventojai dažnai užsuka ir kelis kartus per savaitę. Jei neatsineša savo, nupirktas prekes krauna į čia parduodamus plastikinius, popierinius arba daugkartinius maišelius. Jų kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 0,15 euro iki 3,99 euro. Taigi, kiekvieną kartą neatsinešę savo maišelio, pirkėjai papildomai moka už tai, kad turėtų, kur susidėti savo pirkinius.

Neseniai įsidarbinę darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai neišleidžia slaugyti vaikų ar atostogauti. Darbo teisės specialistai siūlo dėl atostogų tartis draugiškai, o nedarbingumą, anot jų, turėtų suteikti gydytojai, ne darbdaviai. Taip pat specialistai vardija, kam atostogos priklauso ir neišdirbus numatyto laikotarpio. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad neseniai įsidarbinus darbdaviai nesutinka išleisti atostogų arba pasiimti nedarbingumą slaugyti vaiką.

Daugelis gyventojų jau planuoja vasaros atostogas. Dažnas ieško geriausių ir pigiausių skrydžių bei viešbučių pasiūlymų. Tačiau išlošti galima atostogoms pasirinkus ir tinkamą laiką. Buhalterių atstovė vardijo mėnesius, kuriuos pasirinkę atostogoms gausite didžiausius atostoginius. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Artėjant vasarai ūkininkai neskuba ieškoti sezoninių darbuotojų. Dalis jų tikina, kad bandys išsiversti be papildomų darbo rankų. Tai lemia kelios priežastys, vieni ūkininkai neslepia, kad neturi pakankamai lėšų mokėti darbuotojams atlyginimus. Kiti tikina, kad kaimo žmonės nenori dirbti, vietoje atlyginimų jie renkasi pašalpas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad praėjusieji metai ūkininkams buvo sunkūs, jie pakankamai neuždirbo.

Sunkumų patiriantys gyventojai kreipiasi pašalpų į savivaldybes. Jos gali būti ne tik periodinės, kurias gyventojai gauna kiekvieną mėnesį. Atsitikus nelaimei, sulaukus tam tikro amžiaus, susilaukus daugiau nei vieno vaiko ir kitais atvejais galima kreiptis į savivaldybes vienkartinės pašalpos. Jų dydis gali siekti ir daugiau nei 7 tūkst. eurų.

Nemaža dalis gyventojų ketina atostogauti Lietuvoje. O apsistoti žmonės šiemet gali jau ne tik įprastose kaimo turizmo sodybose, bet ir keliautojų nameliuose. Už juos gyventojai mokės tiek, kiek patys norės. Tačiau po nakvynės turės juos sutvarkyti ir paruošti kitų gyventojų atvykimui. Viešosios įstaigos „Keliautųjų nameliai“ direktorė Karolina Želvė dar pernai portalui tv3.lt papasakojo apie idėją Lietuvoje įrengti namelius, kuriuose galėtų apsistoti keliautojai ir žygeiviai.

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia krašto apsaugos finansavimo klausimas – nesutariama, kaip ir iš kur būtų galima gauti pinigų. Ekonomistas siūlo finansavimą didinti šalies skolos sąskaita. Be to, pastebi, kad valstybė turi nemažai turto, kurį taip pat galima panaudoti krašto apsaugos finansavimui. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritarė idėjai, kad reikėtų sukurti fondą, kuriame būtų laikomi pinigai krašto apsaugai.

Vieni gyventojai savo noru, kiti automatiškai įtraukti kaupia senatvei antrojoje pensijų pakopoje. Dalis šių žmonių pensijos taip ir nesulaukia. Taigi, kur mirties atveju turi kreiptis paveldėtojai, kad sukaupti pinigai atitektų jiems, o ne valstybei? Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad prieš mėnesį palaidojo mamą. „Ji netikėtai susirgo ir greitai jos netekome. Mirtis buvo netikėta, todėl niekada nekalbėjome su mama apie palikimą ir kitus dalykus susijusius su mirtimi.

Bankai skaičiuoja, kad vis daugiau gyventojų pinigus laiko indėliuose. Šią tendenciją lemia išaugusios palūkanos. Kai kuriuose bankuose padėjus 1 tūkst. eurų per metus galima uždirbti ir 40 eurų. Tačiau VMI vardija atvejus, kuomet sukauptus pinigus apmokestina. SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pasakojo, kad bankas klientams siūlo dvi indėlių (taupymo) rūšis, už kuriuos yra mokamos palūkanos: kaupiamuosius ir terminuotuosius.

Gyventojai jau planuoja vasaros atostogas. Dalis žmonių šiemet, vietoje užsienio kurortų, renkasi atostogas Lietuvos kaime. Gyventojai jau suskubo nuomotis sodybas, kurių kainos savaitgaliui gali siekti 700 eurų. Norintiems sutaupyti specialistai pataria susiplanuoti atostogų biudžetą, o sodybas rezervuoti ne paskutinę minutę, bet iš anksto. Internetinio apgyvendinimo katalogo Prieezero.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupę gyventojai, kada panorėję negalėjo, jų pasiimti. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši sąlyga prieštarauja Konstitucijai. Taigi, netrukus gyventojai galės pasiimti savo sukauptus pinigus. Tačiau valdžios institucijos turi susitarti, kokiais atvejais galima leisti žmonėms pasiimti pinigus ir kiek pinigų jiems reikėtų atiduoti. Nes šiuo metu kaupiantiems antroje pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuojami 3 proc.

Aukštos kainos parduotuvėse verčia gyventojus ieškoti alternatyvų. Dauguma gyventojų pigių prekių ieško kiniškose parduotuvėse. Šiuo metu bene populiariausia yra nauja „Temu“ internetinė parduotuvė. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai pataria atsargiai joje apsipirkinėti, nes gyventojai gali prarasti ir pinigus, ir prekes. Tuo metu gyventojai dalijosi ir pliusais, ir minusais apsipirkinėdami šioje parduotuvėje.

Artėjant vasarai darbdaviai suskubo ieškoti sezoninių darbuotojų, daugiausiai jų reikia kurortiniuose miestuose. Ten darbdaviai ieško sezoninių darbuotojų kavinėse, viešbučiuose. Dažnai juos priima ir be patirties, o siūlo daugiau nei 1 tūkst. eurų algas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiltajam metų sezonui aktyviausiai darbuotojų ieškoma statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Nuo balandžio 1 d. Lenkijoje buvo panaikintas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Todėl ekonomistai prognozuoja, kad Lenkijos parduotuvės lietuviams taps mažiau patrauklios, pabrangus maistui. Tuo metu patys pirkėjai ir tarpininkai, padedantys atsisiųsti prekes iš Lenkijos tikina, kad lietuviai ir toliau pirks Lenkijoje. Portalo tv3.lt skaitytoja Kristina tikino, kad nepaisant 5 proc.

Nepatenkinti gaunamu atlyginimu gyventojai ieško išeičių. Dažnas pagalvoja apie savarankišką veiklą. Tačiau nerti į ją stačia galva baiminasi dėl galimai mažesnių ir nereguliarių pajamų, taip pat socialinių garantijų – įvairių išmokų ir pensijos senatvėje. „Sodra“ skaičiuoja, kad dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių, tačiau įspėja, kad jeigu jų pajamos nesiekia minimalaus atlyginimo, ateityje jų pensija bus nedidelė.

Gyventojai ieško įvairių būdų investuoti. Viena populiariausių investicijų – nekilnojamasis turtas (NT). Tačiau ne visi turi pakankamai pinigų įsigyti investicinį būstą. Todėl žmonės renkasi pigesnes alternatyvas – pavyzdžiui, perka sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą ir tai nuomoja arba vėliau parduoda didesne kaina, nei pirko. Vis tik NT specialistų nuomonės, kalbant apie investicijas į mažesnius NT objektus, išsiskyrė.

Dažnai naują darbą radę žmonės taip apsidžiaugia, kad skuba kuo greičiau pasirašyti visus įdarbinimo dokumentus ir pradėti dirbti. Vis tik advokatė pataria nepasiduoti euforijai ir pirmiausia atidžiai perskaityti tiek darbo sutartį, tiek kitus dokumentus. Anot jos, neapdairiai padėtas parašas vėliau gali sukelti teisinių problemų.

Nusprendę parduoti būstą, kurį turi trumpiau nei 10 metų, gyventojai privalo susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau specialistai vardija išimtis, kada nuo jo yra atleidžiama. Jie taip pat įspėja, kad gudravimas registruojantis ne ten, kur iš tikrųjų gyvenama, taip pat gali sukelti keblumų ir papildomų išlaidų, jeigu norima parduoti nuosavą būstą. Sename būste neišsitenka Gyventojai dalijosi planais, abejonėmis ir klausė patarimų, kaip elgtis.

Artėjant vasarai prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai darbo pasiūlymų prie jūros – Palangoje ir Šventojoje. Prekybos tinklų atstovai būsimiems darbuotojams siūlo įvairias naudas nuo maitinimo ar apgyvendinimo iki psichologo konsultacijų. Prekybininkai taip pat tikina, kad mokės konkurencingus atlyginimus, tačiau kokius – neįvardijo.

Gyventojai už prekes ir paslaugas atsiskaito tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Tačiau šiuo metu dalis gyventojų daugiau pinigų ima grynintis dėl galimo karo baimės. Žmonės piktinasi, kad bankai leidžia nemokamai išsiimti apie 500 eurų, vėliau, viršijus limitą, už nuosavų pinigų atsiėmimą tenka papildomai mokėti. Portalo tv3.lt Kristina piktinosi, kad grynųjų pinigų pasiimti iš banko galima tik už tam tikrą mokestį.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Praradę darbus gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą, vėliau kreipiasi į „Sodrą“ ir pragyvenimui vidutiniškai, per mėnesį gauna apie 500 eurų. Nusprendę imtis savarankiškos veiklos gyventojai norėtų neprarasti šių pinigų. Tačiau nedarbo išmokų mokėjimas  jiems nutraukiamas. Tačiau gyventojams, pirmus metus dirbantiems savarankiškai, „Sodra“ siūlo lengvatas. Tačiau jos džiugina ne visus.

Šiuo metu būstą perkantys gyventojai vis dažniau prašo nuleisti kainą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad ir pardavėjai tapo kur kas sukalbamesni. Todėl pirkėjams, perkantiems brangų būstą, sutinka suteikti ir 35 tūkst. eurų nuolaidą. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kiek dabar galima nusiderėti perkant būstą. „Ieškau buto Vilniuje, peržiūriu tiek naujos, tiek senos statybos būstų skelbimus. Kai kurie butai tikrai atrodo neverti tokios didelės kainos.

Pavasarį daugeliui gyventojų norisi atnaujinti drabužių spintą. Šiuo metu gyventojai dažniau užsuka į parduotuves ir ieško šiltajam metų sezonui naujų drabužių. Tačiau atsinaujinti galima ir neišleidus nė cento. Dykai pasiimti drabužių galima mainytuvėse. Vilniuje daugeliui lietuvių jos tapo tikru atradimu – moterys net pasistumdo, kad spėtų paimti patikusį daiktą.

Nors prekybos tinklai pirkėjus prieš Velykas vilioja nuolaidomis, daugelis lietuvių apsipirkti vis tiek vyksta į Lenkiją. Žmonės pasakoja, kad maisto parsiveža tiek, kad užteks ne tik šventiniam stalui, bet ir visam balandžio mėnesiui.  Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija iš Kauno pasakojo, kad jau praėjusią savaitę Velykoms apsipirko Lenkijoje. „Su šeima vykome į Suvalkus, daugiausiai pirkome mėsos, pieno produktų, įvairių saldumynų. Taip pat miltų, cukraus, kruopų.

Didžioji dalis nepasiturinčių gyventojų šiemet jau gavo socialines maisto korteles. Jomis parduotuvėse galima atsiskaityti už maisto produktus. Kol vieni gyventojai vardija, ką už jas nusipirko, kiti skundžiasi, kad Velykų stalas bus tuštesnis, nes kortelių jie dar negavo. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie naująsias socialines maisto korteles. „Na ar jau gavote korteles? Saviškės pinigus jau beveik išleidau ruošdamasi Velykoms.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dviem santuokoms tenka maždaug vienos skyrybos, rodo oficiali statistika. Tačiau net ir išsiskyrus bendri sutuoktinių reikalai nesibaigia, ypač jeigu jie turi vaikų. Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis jais, net ir išsiskyrus, aiškina šeimos teisės advokatai. Dėl to teisininkai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą.

Gyventojai jau suskubo ruoštis Velykoms. Žmonės skaičiuoja, kad šio mėnesio pabaigoje maistui teks išleisti kur kas daugiau nei įprastai. Už gausų šventinį stalą teks pakloti nemažai pinigų. Tiesa, panašu, kad kainos šiemet bent kiek mažesnės nei pernai prieš Velykas.

Dalis gyventojų net ir užauginę vaikus, toliau juos remia finansiškai. Taip pat padėti tenka ir vyresniems tėvams. Tad dalis 40–60 amžiaus gyventojų turi finansiškai išlaikyti tris kartas – save, vaikus ir tėvus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad didžioji dalis, 40–60 m. amžiaus gyventojų finansiškai remia savo vaikus arba savo tėvus. Ketvirtadalis žmonių turi remti ir suaugusius vaikus, ir tėvus.

Pavasariniai orai susargdino dalį dirbančių gyventojų. Tačiau net ir nedarbingumo pažymėjimai, gyventojų nesustabdo nuo seniai suplanuotų kelionių. „Sodra“ įspėja, kad iš gudraujančių darbuotojų gali atimti ligos išmokas. Viena vilnietė socialiniame tinkle šiomis dienomis ieškojo patarimų, kaip apgauti „Sodrą“ ir turint nedarbingumą, išskristi į kelionę. „Taigi, turiu nedarbingumą, tačiau laukia kelionė į Italiją. Ją pirkau prieš kelis mėnesius, atšaukti nebegaliu.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

Dirbantys gyventojai privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Kitu atveju, jie negalės naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis. Už vienus gyventojus šį mokestį sumoka darbdavys, o dirbantys savarankiškai turi patys susimokėti. Tačiau ne visi – „Sodra“ vardijo, kuriuos gyventojus nuo mokesčio atleidžia. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad pernai tapo pensininke. „Jau metus gaunu pensiją.

Gyventojai dažnai prie atlyginimo prisiduria pinigų pardavinėdami savo jau nebereikalingus daiktus. Iš pradžių manę, kad jų niekam nereikia, žmonės pasakoja, kad taip per mėnesį gali užsidirbti kelis šimtus eurų. O skelbimų portalo atstovas pažymi, kad dalį daiktų žmonės tiesiog atiduoda dykai. Portalo tv3.lt skaitytoja Birutė iš Rokiškio pasakojo, kad pardavimo skelbimus talpina regioniniame laikraštyje. „Regionuose bene visi žmonės vis dar skaito laikraščius.

Lietuvos ekonomikos augimo potencialas turėtų būti nukreiptas į gynybos pramonę, tikina ekonomistai ir verslo atstovai. Anot jų, šiuo metu reikėtų orientuotis ne į karo baimę, bet į priešo atgrasymą. Konferencijoje „Lietuvos Davosas“ apie Lietuvos ekonomikos augimo potencialą diskutavo ekonomistai ir verslo atstovai. Gynybos pramonės svarba „PwC Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius sakė, kad verslui labai svarbios valstybės investicijos.

Šiuo metu Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinka išgyvena sąstingį. Daugiausiai jai įtakos daro karo baimė. Žmonės bijo pirkti būstą, todėl laukia. Tačiau ekonomistas žada, kad jau šiemet baimės esą neliks ir žmonės vėl puls pirkti NT, nes tai jiems geriausiai atpažįstama investicija. Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes. „Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje.

Lietuvoje veikia ne vienas karinis objektas. Pastaruoju metu jų skaičius auga, be to planuojama juos plėsti ir įkurti naujų. Taip pat ruošiamasi ir vokiečių karių brigados atvykimui. Netoli karinių objektų įsikūrę gyventojai baiminasi, kad šiuo metu jų namų vertė krenta, o karo atveju jų namai taps taikiniais. Tačiau nekilnojamo turto (NT) ekspertai, ekonomistai tikina, kad būsto vertė netoli karinių objektų gali ne tik mažėti, bet galbūt netgi ir didėti.

Gavę kvietimą į šventę gyventojai ima sukti galvą dėl dovanos. Šiuo metu populiariausia dovana – pinigai. Tačiau kiek jų įdėti į dovanų vokelį? Švenčių organizatoriai sako, kad priimtina dėti apvalias sumas, o pakviesta pora turėtų nepagailėti ir 100 ar 200 eurų. Taip pat dalis žmonių neslepia, kad organizuodami šventę, tikisi, kad ji jiems atsipirks. Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo, kiek reikėtų dėti pinigų į vokelį, dalyvaujant jubiliejuje.

Kai kurias dovanas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apmokestina, tad jų gavėjai privalo susimokėti mokesčius. Tačiau nuo mokestinės prievolės gyventojai atleidžiami tada, kai dovanas jiems įteikia šeimos nariai. Vis dėlto gyventojai piktinasi, kad nėra iki galo aišku, kas laikomi šeimos nariais? Ir kieno dovanos neapmokestinamos? Pinigų gavo iš patėvio Portalo tv3.lt skaitytojas Domas pasakojo, šeima ketina jam pervesti 15 tūkst. eurų.

Praradę darbą vis daugiau gyventojų kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Ji skaičiuoja, kad išmoka nuo šių metų padidėjo ir dabar gali siekti beveik 1200 eurų per mėnesį. Tiesa, norintiems gauti išmoką nieko neveikiant taikomi tam tikri reikalavimai – tarp jų ir darbo stažo. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Užsiregistravę tarnyboje jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos, kuri šiemet išaugo.

Netekę artimųjų gyventojai negali daug laiko skirti gedului, nes užklumpa laidotuvių planavimo rūpesčiai, kurie sunkiau gyvenantiems žmonėms atneša ir finansinių iššūkių. Laidotuvės gali atsieiti kelis tūkstančius eurų, todėl daugelis kreipiasi į savivaldybes dėl 440 eurų laidojimo pašalpos. Specialistai pažymi, kada ir kas gali ją gauti ir paneigia mitus, kad ji nesuteikiama skolų turėjusiems gyventojams laidoti.

Nors gyventojai skundžiasi mažomis pajamomis, ekonomistai skaičiuoja, kad lietuvių pajamos stabiliai auga ir augs. Anot jų, jau po 5 metų gyvensime geriau už pietų Europos šalis, pavyzdžiui, Italiją. Vis tik pajamos sparčiausiai augs dirbantiems, bet ne pensijų gavėjams.