Vilija Mačiulskytė

Gyventojai dirbę užsienyje, vėliau gauna kelias pensijas. Kiekviena šalis, kurioje žmogus dirbo, moka jam pensijas. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad užsienietiškų pensijų tenka ilgiau laukti, užtrunka, kol užsienio dokumentai pasiekia Lietuvą. Portalo tv3.lt skaitytoja Vilma pasakojo, kad netrukus po 3 mėnesių taps pensininke. „Toliau dirbti neketinu ir jau naudodamasi įvairiomis skaičiuoklėmis, žiūriu, kokia pensija manęs laukia.

Kol vieni gyventojai ieško skrydžių bilietų ir viešbučių užsienio šalyse, kiti renkasi atostogauti Lietuvoje. Čia žmonės vis dažniau renkasi išskirtines vietas atostogoms, populiarėja palapinės, nameliai be patogumų. Už įdomias nakvynės vietas gyventojai sutinka ir 150 eurų už naktį. Specialistai pastebi, kad gyventojai ieško privatumo ir už tai sutinka mokėti daugiau.

Prieš 30 metų gyventojai dirbę kenksmingomis darbo sąlygomis gauna kompensacijas. Per mėnesį jie gali gauti apie 400 eurų. Tačiau sulaukę pensinio amžiaus šių pinigų jie netenka, vietoje jų imama mokėti pensiją. Portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta skundėsi, kad jos tėčiui mokėtas prie pensijos priedas už kenksmingas darbo sąlygas buvo panaikintas. „Tėtis 11 metų dirbo kenksmingomis sąlygomis metalo lydimo ceche. Iš viso jo darbo stažas siekia 42 metus.

Dirbančiųjų gyventojų skaičius mažėja, o pensininkų – daugėja. Todėl siūlomi įvairūs būdai, kaip gauti daugiau pinigų pensijoms. Siūloma ir apmokestinti pensijas, ir ilginti pensinį amžių. Kita vertus pasigirsta raginimų ir daugiau apmokestinti dirbančiuosius. Taip pat siūloma, kad reikėtų anksčiau pradėti dirbti, o ne ilginti pensinį amžių.

Dėl šiltų ir drėgnų orų pastaruoju metu žolė auga labai greitai. Tačiau vasarą atostogaujantys ir pramogaujantys gyventojai neturi pamiršti, kad ją privaloma nupjauti.  To nepadarius gresia baudos iki 600 eurų. Kai kurie gyventojai jau sulaukė pranešimų apie jas. Tuo metu specialistai įvardijo, kokio aukščio žolė turi būti, jeigu nenorite sulaukti nemalonumų. Už nenupjautą žolę sulaukė baudos Gyventojai piktinasi jau sulaukę baudų.

Prieš 20 metų stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), kuri tuo metu tenkino kone visus elektros energijos poreikius, be to, lietuviška elektra dar buvo ir eksportuojama. Europiečiai bijojo, kad Lietuvoje veikianti elektrinė yra taip pat nesaugi, kaip sprogusi Černobylio atominė. Taigi, mainais į narystę bendrijoje mūsų šalis turėjo atsisakyti pigios elektros. Vis dėlto praėjus ir 20 metų, IEA tebestovi dar vis, nors ir neveikia.

Atėjus vasarai, gyventojai ėmė atostogauti. Nemaža dalis žmonių atostogauti vyksta į pajūrį. Klaipėdą į Palangą iškeitę gyventojai džiaugiasi sutaupę nemažą sumą pinigų. Neilgoms atostogoms užteko ir 200 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Gustė pasakojo apie savo atostogas Klaipėdoje prie jūros. „Tai buvo trumpos, vos trijų naktų atostogos pajūryje. Klaipėdą pasirinkau, nes ten gyvena nemažai mano draugų. Be to, manau, kad Klaipėdoje atostogauti pigiau nei Palangoje“, – sakė mergina iš Vilniaus.

Pensinis amžius Lietuvoje po truputį ilgėja ir jau greitai pasieks 65 metų ribą. Tačiau tai gali būti ne riba. Vis tik darbuotojų atstovai siūlo atsižvelgti į žmonių sveikatą. Anot jų ne visi sugebės dirbti sulaukę 70 metų ar daugiau. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai siūlo pensinį amžių sieti su ilgėjančia gyvenimo trukme. Tačiau su šiuo siūlymu sutinka ne visi.

Nemaža dalis lietuvių apsiperka Lenkijoje. Apie prekes ir jų kainas žmonės diskutuoja socialiniuose tinkluose, kur į diskusijas dažnai įsijungia ir Lenkijoje jau kurį laiką gyvenantis Eugenijus. Vyras ne tik dalija patarimus, bet ir padeda tautiečiams rasti pigiausias prekes. Portalui tv3.lt Eugenijus pasakojo, kad jau keletą metų gyvena Lenkijoje. Jis nedideliame miestelyje tarp Varšuvos ir Krokuvos įsikūrė kartu su žmona. „Ji lenkė, susipažinome, kuomet dirbau Didžiojoje Britanijoje.

Siekdami apgauti gyventojus sukčiai apsimeta ne tik bankų ar kitų institucijų atstovais. Jie gali prisidengti ir kiekvieno iš mūsų telefono numeriu. Todėl gyventojai ir sulaukia įtartinų praleistų skambučių, kuriuos mobiliojo ryšio operatoriai bando blokuoti. Vis dėlto jie įspėja klientus būti atsargiems ir patiems saugotis sukčių. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi, kad sulaukia pastaruoju metu sulaukė įtartinų skambučių.

Vis dažniau užsimenama, kad ateityje didinti pensijų Lietuvoje nebebus iš ko. Todėl svarstomi įvairūs būdai, kaip ir iš kur joms gauti daugiau papildomų pinigų. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja Lietuvoje apmokestinti pensijas. Specialistai skaičiavo, kiek ir kokių mokesčių tektų mokėti pensijų gavėjams. Jeigu Lietuvoje joms būtų taikomi tokie mokesčiai, kaip Latvijoje ir Estijoje, tuomet tą pajustų per 100 tūkst. gyventojų.

Gyventojams, ilgiau užtrukusiems prie bankomato, gali tekti ilgokai verstis be savo pinigų. Taip gali nutikti, nes bankas klientams duoda apie 30 sekundžių, per kurias būtina pasiimti pinigus. Kitaip bankomatas juos įtraukia atgal. Bankai tikina, kad pinigus grąžina, tačiau prieš tai gyventojai turi parašyti prašymą. O jo svarstymas gali trukti ir ilgiau nei savaitę. Pinigų bankomate nebuvo Panašioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Romas.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą dieną atostogoms. Dalis žmonių keliones ir atostogas bando suplanuoti net turėdami nedarbingumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir „Sodra“ įspėja, kad tokios atostogos gali baigtis ligos išmokos praradimu. Pinigai bus atimti, jeigu laikino nedarbingumo metu gyventojai vietoje poilsio rinksis pramogas ar keliones. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems gyventojais tai nė motais.

Gyventojai, sulaukę pensijos ir atsisveikinę su darboviete, skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Dėl to dalis pensinio amžiaus žmonių dirba toliau. Tačiau tikina, kad tai patinka ne visiems darbdaviams. Vis tik Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja darbdavius, kad dėl amžiaus atleisti darbuotojų jie negali.  Portalo tv3.lt skaitytoja Rima skundėsi, kad darbdavys vis tiek ragina ją išeiti iš darbo.

Prasidėjus vasarai, didesni gyventojų srautai ėmė plūsti į Lenkiją. Žmonės ten perka ne tik maistą, bet ir sezonines prekes, pavyzdžiui, žoliapjoves, lauko baldus ir kt. Gyventojai džiaugiasi, kad Lenkijoje prekes pavyksta įsigyti dvigubai ar net trigubai pigiau. Todėl ten vyksta net iš pajūrio. Štai Goda iš Kauno pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti vyksta kas mėnesį. „Daugiausiai perkame maisto: pieno, mėsos produktų, kruopų, miltų, konservuotų produktų.

Atostogas užsienyje gali apkartinti pamesta ar užblokuota banko kortelė. Bankų atstovai pažymi, kad keliautojų korteles blokuoja, norėdami juos apsaugoti. Taigi, ką daryti tokiais atvejais ir kaip užsienyje nelikti be pinigų? Nepaisant kortelės blokavimų, bankų atstovai tikina, kad klientams nebūtina jų įspėti prieš keliones.

Gyventojai, papildomai kaupiantys senatvei antroje pakopoje, netrukus esant rimtoms priežastims, galės nutraukti kaupimą ir pinigus atsiimti. Bent jau tai turėtų numatyti pateiktos įstatymo pataisos. Tačiau kol svarstoma, kada ir kas galės pasiimti savo pinigus, žmonėms lieka tik viena galimybė – metams sustabdyti kaupimą. Tačiau pensijų fondų valdytojai nepataria to daryti ir įspėja, kad apie stabdymą gyventojai turi pranešti net prieš du mėnesius.

Praeitą savaitę buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ palieka jos vadovas Gintaras Macijauskas. Teigiama, kad vadovas esą dirbo puikiai, bet karjeros sieks kitur. Vis tik savivaldybės tarybos narys vardijo vadovo klaidas, netinkamus sprendimus ir abejojo, kad jis savo noru išeitų ir atsisakytų 8 tūkst. eurų algos. O kur dar išeitinė, apie kurią savivaldybės įmonė tikina, kad nieko nežino.

Šiuo metu daug diskusijų kelia minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Tačiau, pakėlus minimalią algą, didės ir mokesčiai gyventojams, dirbantiems savarankiškai. Kitais metais teks mokėti keliais šimtais eurų daugiau nei šiemet. O tai gali lemti daugumos paslaugų brangimą, prognozuoja ekonomistas. Tai patvirtino ir paslaugas suteikiantys gyventojai.

Kartais darbdavys gali įpareigoti darbuotoją nedirbti pas konkurentus, net ir išėjus iš darbo. Tačiau tuo pačiu metu darbdavys įsipareigoja kiekvieną mėnesį darbuotojui mokėti kompensaciją. Visgi panašu, kad ne visi įsipareigojimus vykdo. Tokiais atvejais, anot teisininkų, darbuotojas gali nesilaikyti susitarimo ir eiti dirbti, kur jis nori. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad šiuo metu dirba logistikos įmonėje ir yra pasirašiusi nekonkuravimo sutartį.

Vilniuje, senų daugiabučių aikštelėse, rasti automobiliui stovėjimo vietą gali tapti neįmanoma misija. Automobilių vairuotojai piktinasi, kad tvarka aikštelėse nerūpi ir patiems gyventojams. Vis dar atsiranda tokių žmonių, kurie kelis mėnesius ar metus daugiabučių aikštelėse laiko nevažiuojančius automobilius. Tačiau savivaldybė įspėjo, kad iš tokių gyventojų gali atimti automobilius ir liepti sumokėti 300 eurų baudą. Vilnietis Povilas panašia situacija pasidalijo socialiniame tinkle.

Gyventojai piktinasi, kad kaimynų šunys teršia ne tik aplinką kieme, bet ir daugiabučių laiptinėse. Savivaldybės savo ruožtu tikina, kad gyventojai, nesusirenkantys šunų ekskrementų, gali gauti baudas iki 230 eurų. O kaimynams pataria rinkti įrodymus – fotografuoti ar filmuoti netvarkingus gyventojus ir jų augintinius. Portalo tv3.lt skaitytojai piktinosi, netvarkingais šunų augintojais.

Vasarą lietuviai neįsivaizduoja pietų ar vakarienės stalo be šaltibarščių. Vieni juos valgo kavinėse ar restoranuose, kiti – perka parduotuvėse ar gamina patys. Neseniai pirkėjams buvo pasiūlyta ir dar viena naujovė – šaltibarščių milteliai, kurių 100 g kaina su nuolaida siekia virš 6 eurų. Taigi, pabandžiau suskaičiuoti, kiek šie įvairūs šaltibarščiai kainuoja. Pirmiausia aplankiau keletą kavinių ir restoranų Vilniuje.

Būsto paskolos paprašę gyventojai nustebo, kai bankui teko aiškintis, kiek jie uždirbo ir išleido pinigų per metus. Bankai savo ruožtu tikina, kad taip elgtis juos verčia įstatymai, todėl jie esą gali paprašyti pateikti sąskaitų išrašus ir už 2 pastaruosius metus. Portalo tv3.lt skaitytoja Živilė stebėjosi, kad bankas domisi, kiek ji uždirba ir kur išleidžia pinigus. „Kreipiausi į bankus dėl būsto paskolos.

Gyventojai piktinasi, kad visą gyvenimą dirbę ir uždirbę, senatvėje turi tenkintis 500 eurų ar dar mažesne pensija. Ekonomistas įspėja, kad ateityje situacija taps dar blogesnė, nes mažės dirbančiųjų ir į „Sodros“ biudžetą surenkamų lėšų. Tačiau gyventojai tikina, kad ir dabar iš pensijų vos pragyvena. Apie tai jie diskutavo socialiniame tinkle. Viena moteris pasidalijo savo istorija, ji pasakojo, kad neseniai tapo pensininke.

Gyventojai jau ėmė planuoti atostogas. Tačiau ne visiems dėl jų išeina susitarti su darbdaviais. Vieni nesutinka darbuotojų išleisti atostogauti, kiti priešingai – varo darbuotojus neapmokamų atostogų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad darbdavys negali nustatyti, kada darbuotojas turėtų atostogauti. Taip pat įvardijo, kurie darbuotojai turi pirmenybę pasirinkti atostogų laiką.

Vyresni darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai juos ignoruoja. Darbo paieškos vyresniame amžiuje daugeliui tampa iššūkiu. Tačiau darbo rinkos specialistai žada, kad labai greitai situacija pasikeis. Jie tikina, kad netrukus ateis senių laikas, kai vyresni darbuotojai taps graibstomi darbdavių.

Šiandien pragyventi galima ne tik iš atlyginimo. O darbdaviu, mokančiu algas, gali tapti kiekvienas norintis. Nemaža dalis įvairių sričių menininkų ir kūrėjų registruojasi įvairiose finansavimo platformose. Jose kūrėjus remia ir moka pinigus visi norintys ir palaikantys jų veiklą. Tačiau specialistai ragina nepamiršti mokesčių, kuriuos tenka mokėti ir rėmėjams, ir kūrėjams.

Kartais, įsigijus būstą, tenka ne planuoti įkurtuves, bet imtis netikėto remonto išlindus statinio defektams. Specialistai pataria dėl jų kreiptis į statytojus arba pardavėjus, jeigu įsigijote senos statybos būstą. Taip pat jie vardija garantijos terminus ir nuobaudas, kurios skiriamos statytojams, vengiantiems tvarkyti gedimus. Visgi dažnai nutinka, kad gyventojai apie garantijos terminus nieko nežino.

Karštis vargina ir sunkina daugelio darbuotojų darbo sąlygas. Lietuvą užklupus karščiams daugelis norėtų dirbti iš namų. Tačiau darbo teisės specialistai tikina, kad jeigu darbdavys užtikrina darbo sąlygas, jis turi teisę neleisti darbuotojams dirbti namuose. Visgi įstatymai numato, kad per karščius darbuotojai turėtų dirbti kitaip, ypač tie, kurie dirba lauke. Šiomis dienomis socialiniame tinkle gyventojai nemažai diskutuoja apie darbą per karščius.

Gyventojai skaičiuoja, kad norint oriai gyventi ar nusipirkti būstą, tenka dirbti dviem etatais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai paaiškina, kiek tokiems žmonėms teks mokėti mokesčių. O darbuotojų atstovė pažymi, kad pragyvenimui turėtų užtekti vieno atlyginimo, darbdaviai jį turėtų didinti.  Anot jos, nenormalu, kad žmonės dirba tiek daug, kad nebemato savo šeimos. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie darbą keliais etatais.

Lietuvoje pensijos siekia vos 50 proc. vidutinio atlyginimo. Vienišiems žmonėms iš pensijos pragyventi beveik neįmanoma. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos bankas žada, kad pensijos kils. Taip pat pabrėžia, kad būsimi pensininkai galėtų ir patys pasirūpinti savo oria senatve, kaupdami papildomai. Tą daryti skatinami ir darbdaviai, tačiau pačios institucijos pavyzdžio nerodo.

Dažnas gyventojas turi atsidaręs sąskaitas keliuose bankuose. Tačiau ne visomis vienodai dažnai naudojasi. Bankai įspėjo, kada gali uždaryti savo klientų banko sąskaitas ir paaiškino, ką daryti, kad nesikauptų jų administravimo mokesčiai.

Neseniai kai kurie komerciniai bankai savo klientams pranešė, kad didina paslaugų įkainius. Kai kuriems gyventojams mėnesiniai planai brango – dvigubai. Pasipiktinę klientai ėmė svarstyti apie galimybę savo sąskaitas perkelti į kitus bankus, kur įkainiai mažesni. Bankai tvirtina, kad klientai tokią galimybę turi, tačiau nemato priežasčių, kodėl esami klientai turėtų išeiti kitur.

Gyventojai jau ėmė planuoti vasaros atostogas. Nemaža dalis žmonių šiemet žada atostogauti Lenkijoje. Tai pastebi ir kelionių organizatoriai, kurie tikina, kad gyventojai graibsto kelionių kelialapius, už kuriuos negaili ir 500 eurų. Keliautojus vilioja ne tik Lenkijos pajūrio ar kalnų grožis, bet ir žemos kainos.

Nemažai daliai gyventojų kebabai yra vienas iš populiariausių gatvės maisto pasirinkimų. Lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, juos pamėgo dėl greito paruošimo ir nedidelės kainos. Tačiau pastaruoju metu vilniečiai piktinasi, kad už kebabą tenka pakloti kone tiek, kiek už vakarienę restorane. Vis dėlto mažesnių miestų gyventojai tikina, kad kebabą vietoje gali nusipirkti ir kelis kartus pigiau, pavyzdžiui, už kiek daugiau nei 3 eurus.

Karo baimę pamiršę gyventojai antro būsto vėl ima dairytis Lietuvos pajūryje, dažniausiai – Palangoje. Būstą jie perka atostogoms arba senatvei, išėję į pensiją ketina persikelti gyventi pajūryje. Nors bendrai šiemet Lietuvoje NT sandorių sudaroma mažiau, dėl sumažėjusios paklausos pardavėjai būsto pajūryje kainų nežada nuleisti. Vidutiniškai už būstą Palangoje tenka pakloti 130 tūkst. eurų, o brangiausi būstai gali atsieiti ir 1 mln. eurų.

Moterys ir vyrai vis dažniau pigesnių grožio paslaugų vyksta ieškoti regionuose. Anot jų, Vilniuje kainos tokios aukštos, kad nuvažiavus vos 15 kilometrų už jo, plaukų kirpimas ar manikiūras kainuoja kelis kartus pigiau. Tuo metu patys grožio specialistai tikina, kad kainos visur panašios, o jas didinti esą verčia augantys kaštai. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina stebėjosi dabartinėmis kirpyklų kainomis Vilniuje. „Turiu gana ilgus plaukus, kurių nedažau.

Atšilus orui, vis daugiau ūkininkų ėmė ieškoti darbuotojų. Gyventojams siūlomi, tiek sezoniniai, tiek nuolatiniai darbai. Atlygis į rankas, dažnai viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau ūkininkų skelbimai sulaukia ne tik potencialių darbuotojų susidomėjimo, bet ir pašaipų. Štai melžėjos socialiniame tinkle ieškojusi ūkininkė sulaukė ne tik norinčių dirbti, bet ir pašaipių komentarų. Žmonės piktinosi, kad siūlomas darbas per sunkus, be to, esą neturi apibrėžtų darbo valandų.

Daugeliui vyresnių gyventojų pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą. Tokioje situacijoje atsidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Audronė. Ji gyveno Kaune, tačiau neseniai persikraustė į Klaipėdą. „Persikrausčiau į Klaipėdą, arčiau dukrų. Pardaviau didelį butą Kaune ir nusipirkau pajūryje – mažesnį. Tačiau kai persikrausčiau, kitą mėnesį nesulaukiau pensijos.

Anksčiau į dėvėtų drabužių parduotuves žmonės užsukdavo, nes taupydavo ir norėdavo apsipirkti pigiau. Dabar jose apsilankymas tapo pramoga. Pirkėjai netgi daro turus po Lietuvą, lanko dėvėtų drabužių parduotuves ir ieško originalių bei įdomių prekių. Vis tik dėvėtų drabužių prekeiviai pastebi, kad jų klientai perka mažiau. Be to, jiems ir patiems išaugo  veiklos sąnaudos.

Beveik visiems darbuotojams darbdavys suteikia kokias nors darbo priemones, vieni jų turi mažiau, kiti daugiau. Pasitaiko, kad, joms sugedus, darbdavys prašo darbuotojų padengti remonto išlaidas, o šie nesutinka to padaryti. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai turi atlyginti žalą, tačiau ne visą. Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti naujame darbe. „Esu vairuotojas, vežioju po Lietuvą maisto prekes.

Užsukus į restoraną ar kavinę, dar net nespėjus užsisakyti maisto, padavėjai dažnai pasiūlo vandens. Dažnas lankytojas galvoja, kad jis bus nemokamas, ypač jeigu tai yra stalo vanduo. Tačiau, gavę sąskaitas, žmonės nustemba, kai už vandenį tenka sumokėti keletą eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas pasidalijo restorano „Talutti“ čekiu. Trys dienos patiekalai atsiėjo beveik 19 eurų, dar papildomai 2,45 euro teko susimokėti už 0,5 l vandenį su vaisiais.

Sukčiai tampa vis įžūlesni, jie kasdien bando apgauti gyventojus ir pasisavinti jų pinigus. Dažnai piktavaliai bando kuo nors apsimesti. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas skaičiuoja, kad, prisidengę jų vardu, sukčiai bene kasdien gyventojams siunčia žinutes. Jas gavę gyventojai reaguoja skirtingai. Vieni nekreipia į jas dėmesio, kiti ima abejoti, nes tuo metu tikrai laukia pašto siuntos.

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Atšilus orams gyventojai ėmė daugiau laiko leisti kiemuose ar terasose. Dalis jų nusimetė ir drabužius, kieme laiką leidžia tik su apatiniais, nes būti su drabužiais per karšta. Tačiau kaimynus nuogaliai trikdo. Jie skundžiasi ir tikina, kad pagalbos kreipsis tiek į savivaldybę, tiek policiją. Šios ramina gyventojus ir prašo konfliktus spręsti taikiai. Tačiau įspėja, kad už viešosios tvarkos pažeidimą, gali skirti 240 eurų baudą.

Jaunesni darbuotojai turi didesnius atlyginimų lūkesčius ir daugiau reikalavimų darbdaviams, sako įdarbinimo specialistai. Anot jų, jaunimas nori daugiau uždirbti nei vyresni darbuotojai. Be to, viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas keičia darbus yra per mažas atlyginimas. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, kad dauguma jaunų darbo ieškančių žmonių išsako gerokai didesnius atlyginimų lūkesčius ir iškelia kitas papildomas sąlygas.

Gyventojai senatvėje nori gyventi oriai ir gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik maistui ar vaistams, bet ir pramogoms ar kelionėms. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl dauguma buvo įtraukti į papildomą pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau kaupimu žmonės liko nusivylę, nes pinigus galėjo atgauti tik dalimis ir tik sulaukę pensijos. Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Praradę darbus arba norintys juos keisti gyventojai keičia profesiją ar kvalifikaciją. Tai padaryti padeda ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairius kursus nuo kirpėjų iki programuotojų. Tačiau nusprendę keisti profesiją gyventojai įsipareigoja baigti kursus, o po jų dirbti dar 6 mėnesius pagal įgytą specialybę. Neįvykdę šio įsipareigojimo, žmonės turi grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai. Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų.