Vilija Mačiulskytė

Dovanos džiugina, tačiau ne visada jos atitenka gavėjui, ypač, jeigu jis skolingas antstoliams. Visas pinigines dovanas ar kitas įplaukas pasiima antstoliai padengti skolai. Tačiau gyventojus tokia tvarka pykdo. Štai vilnietis Aurimas pasakojo, kad turi skolų, antstoliai kiekvieną mėnesį atskaičiuoja tam tikrą sumą. „Pragyvenimui pinigų pakanka, be to, noriu kuo greičiau grąžinti skolą. Tačiau neseniai iš tėvų gavau piniginę dovaną. Jie pinigus pervedė man į sąskaitą.

Kiekvieną mėnesį darbuotojams mokamas atlyginimas. Vieni jį gauną fiksuotą, kitiems darbo užmokestis kinta, priklausomai nuo priedų. Tačiau tam tikrais atvejais darbdavys gali išmokėti ir mažiau nei sulygta darbo sutartyje. Sugadinę tam tikrus prietaisus, darbo įrankius ar įrenginius, nuostolius darbuotojai turi padengti iš savo kišenės. Tačiau ne visada darbdaviai elgiasi teisėtai. Tai pastebi ir patys darbuotojai.

Vasarą nekilnojamo turto (NT) rinkoje sumažėjo sandorių skaičius, kai kurie pardavėjai nuleido ir kainas. Pirkėjai laukia dar didesnių nuolaidų, tačiau NT specialistai ragina ilgai nedelsti. Anot jų, geriausias laikas įsigyti būstą yra dabar. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kada geriausia pirkti būstą.  „Šiuo metu ieškome su žmona būsto Vilniuje, jau apžiūrėjome keletą butų, tačiau niekas nepatiko. Kai kuriuos būstus atmetėme ir dėl kainos.

Būsto paieškos paprastai užtrunka ne vieną mėnesį ar metus. Tačiau net radus svajonių būstą gali tekti derėtis dėl nekilnojamo turto (NT) brokerio komisinių mokesčių, nesvarbu, kad brokerio nesamdėte ir jokių paslaugų iš jo negavote. Patys brokeriai tokias situacijas vadina žmonių kvailinimu ir pataria papildomai niekam nieko nemokėti. Tuo metu pirkėjai skundžiasi, kad patenka į spąstus, jeigu nesutinka mokėti komisinio mokesčio, praranda būstą. Tenka jo ieškoti iš naujo.

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai, privalo „Sodrai“ pateikti prašymus pensijai gauti. Kitu atveju, pinigų jie negaus. „Sodra“ primena, kad vieno prašymo neužteks. Tai aktualu tiems gyventojams, kurie pensijai kaupia papildomai. Portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad po mėnesio taps pensininke. „Prašymą pensijai gauti „Sodroje“ jau užpildžiau. Taip pat kaupiau pinigus antroje pensijų pakopoje. Daug nesukaupiau, bet vis šis tas.

Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone dešimtmečius gyvavęs alaus baras virto vegetariška kavine. Tačiau seniems klientams buvo sunku susitaikyti su pokyčiais. Jie vis užsukdavo ir klausinėdavo, kada pagaliau kavinės savininkė ims prekiauti alkoholiu. Tačiau moteris tikina, kad to nebus, o vietoje alaus siūlo sulčių ir dubenis daržovių. Svetlana Lebedeva būtent taip savo kavinę ir pavadino „Daržo dubuo“. Nauja maitinimo įstaiga duris atvėrė šiemet sausio mėnesį.

Teisininkai skelbia, kad išlaikyti vaikus – tėvų pareiga. Jie atlikę pareigą tikisi, kad senatvėje juos išlaikys vaikai. Ypač piniginės pagalbos senatvėje tikisi alimentus mokėję tėvai. Tačiau šeimos teisės specialistai pažymi, kad tėvai turi įrodyti, kad neturi iš pragyventi, kad neturi jokio turto. Tik tada teismo keliu pavyksta prisiteisti paramą iš vaikų. Štai vilnietis Romas pasakojo, kad išsiskyręs su žmona dviem vaikams mokėjo alimentus.

Graikijos Eginos saloje Gabrieliaus Landsbergio žmonos įsigyta vila, kuri santuokoje laikoma bendra nuosavybe, sulaukė daug visuomenės dėmesio. Skaičiuojama ne tik, kiek tokia vila atsiėjo, bet ir kodėl ji pirkta 2022 m., kai rusai užpuolė Ukrainą. Paties užsienio reikalų ministro atsakymų, matyt, dar teks palaukti, nes kilus skandalui dėl šeimos pirkinio, politikas suskubo pasiimti atostogų ir galbūt taip išvengti žurnalistų klausimų.

Nemaža dalis darbuotojų dirbdami viename darbe ieško jau kito – tokios paieškos suintensyvėja artėjant rugsėjui. Tačiau įsidarbinę kitur, prieš išeidami iš seno darbo jie turi atidirbti 20 kalendorinių dienų. Nebent su darbdaviu susitaria kitaip. Vis tik pasitaiko ir tokių darbuotojų, kurie nori išeiti iš darbo tuojau pat. Tačiau darbo teisės specialistai įspėja, kad išėjus iš darbo ir neatidirbus, gali tekti sumokėti darbdavio patirtus nuostolius.

Sulaukę pensijos gyventojai daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams ar šeimai. Dalis žmonių netgi pakeičia gyvenamąją vietą, nes nori gyventi arčiau vaikų, tad kraustosi gyventi į kitą miestą ar net šalį, o kiti – išvyksta į šiltus kraštus. Tačiau išvykę iš Lietuvos žmonės netikėtai gali netekti ir savo pensijos. Bent jau laikinai. Arba amžinai, jeigu pablogėjus sveikatai numirs.

Darbuotojai kiekvienais metais tikisi, kad jų atlyginimas didės. Tačiau kartais nutinka priešingai – užuot kėlęs algą darbdavys gali įspėti apie jos sumažinimą. Darbo teisės specialistai vardija atvejus, kuomet darbdavys gali sumažinti atlyginimą ir ką tokiu atveju daryti darbuotojams. Gyventojai apie atlyginimus diskutavo socialiniame tinkle. Moteris teiravosi, ar darbdavys gali be priežasties imti ir sumažinti algą.

Su finansiniais sunkumais susidūrę, o kartais net jokių finansinių bėdų neturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti pinigų. Įvairios vienkartinės pašalpos gali siekti iki 2 tūkst. eurų, o joms gauti, kartais užtenka tik pažymos apie amžių. Kiekvienoje savivaldybėje pašalpų skyrimo sąlygos, o kartais net jų pavadinimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojai gali kreiptis dėl socialinių, vienkartinių, tikslinių, sąlyginių, periodinių pašalpų.

Dienos pietų kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali skirtis kelis kartus. Didmiesčių gyventojai skaičiuoja, kad ir 10 eurų nepakanka pietums, tuo metu mažesnių miestų gyventojai pietums išleidžia vos 2,5 euro. Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.

Anksčiau prieš naujus mokslo metus į turgų plūdę pirkėjai, dabar renkasi elektronines ar kitas parduotuves, sako prekeiviai. Anot jų, dabar turgus žmonėms tapo nepatrauklus – ypač jaunimui. Paprastą savaitės dieną įvairiomis kuprinėmis, rankinėmis, piniginėmis ir kita galanterija  Biržų turguje prekiaujantis vyras pasakojo, kad sezoniškumas turguje nesijaučia. „Artėja rugsėjis, tačiau susidomėjusių kuprinėmis labai mažai. Jaunimui turgus nepatinka, jie čia nebeateina.

Gavus palikimą ar dovaną pinigais, bankas gali paprašyti pasiaiškinti ir pateikti dokumentus apie pinigų kilmę. Bankų atstovai tikina, kad tokiu būdu siekia apsaugoti klientus. Tačiau gyventojai piktinasi, per didele kontrole. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad neseniai iš močiutės paveldėjo 10 tūkst. eurų. „Kai visi palikimo dokumentai buvo sutvarkyti, iš močiutės sąskaitos šie pinigai buvo pervesti į mano sąskaitą. Tačiau iš karto palikimu džiaugtis negalėjau.

Artėjant mokslo metams moksleivių tėvai planuoja vykti apsipirkti į Lenkiją. Jie skaičiuoja, kad dauguma mokyklinių prekių ten net 3 kartus pigesnės. Tuo metu Lietuvos prekybininkai bando teisintis maža rinka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad augina du pradinukus berniukus. „Per Žolines ketiname vykti į Varšuvą ir ten praleisti visą savaitgalį, aplankysime muziejus, o svarbiausia pigiau apsipirksime.

Pensijos sulaukę gyventojai neskuba į užtarnautą poilsį. Jie ir toliau dirba: vieni be darbo neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kiti neslepia, kad iš pensijos būtų sunku pragyventi. Dirbantys pensijų gavėjai norėtų nebemokėti ir mokesčių, tačiau „Sodra“ nuo jų atleidžia ne visus. Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba.

Šiandien maždaug kas antras Lietuvos gyventojas turi automobilį, o sovietmečiu tai buvo tik daugelio svajonė. Net tie, kam pasisekė, turėjo nuolat sukti galvą dėl atsarginių dalių, padangų, o žlungant imperijai – ir dėl degalų deficito. Todėl mechanikai dalijo patarimus, kaip taupiai vairuoti. Be to, norint sutaupyti benzino, ragino vasarą pilno bako nepripilti.

Dalis būsto paskolas turinčių žmonių stengiasi jas kuo greičiau grąžinti. Todėl moka didesnes paskolos įmokas ar taupo ir bankui perveda visą likusią sumą. Tačiau bankai įspėja, kad kai kuriais atvejais norint anksčiau grąžinti paskolą tenka papildomai už tai susimokėti. Gyventojai tikina, kad iš paskolos gniaužtų stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti. Jie socialiniame tinkle diskutavo apie galimybę mokėti didesnes įmokas. „Prieš keletą metų su vyru pasiėmėme būsto paskolą.

Įvairiose srityse vis dažniau pasitelkiami įvairūs robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Jais naudojasi tiek gydytojai, tiek IT ar kiti specialistai. Darbdaviai tikina, kad ateityje dirbtinis intelektas taps dar plačiau naudojamas, o darbuotojams teks ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingiems ir neprarasti darbo.

Gyventojai vis dar skaičiuoja ir šalina savaitės pradžioje praūžusios audros nuostolius. Vanduo užliejo tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daugelis tikisi, kad žala bus atlyginta, tačiau specialistai įspėja, kad daliai gyventojų sušlapusias sienas tvarkyti teks iš savo kišenės. Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis.

Pajamų deklaracijas už praėjusius metus dauguma gyventojų pateikė jau prieš beveik 3 mėnesius. Tačiau dar ne visi atgavo mokesčių permokas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistas pažymi, kad pinigų neatgaus tiek, kurie pateikė netikslias deklaracijas, todėl patarė jas pataisyti. O visi kiti permokas privalo atgauti iki liepos 31 d. Tačiau liepos mėnesis jau beveik pasibaigė, tačiau pinigus atgavo ne visi.

Gyventojai išgraibstė elektros generatorius: už juos teko mokėti ir 5 tūkst. eurų

Audra ir lietus gyventojams atnešė milijoninių nuostolių – vėjas sulaužė įvairius daiktus, apgadino automobilius, vanduo ėmė skverbtis į namus. Draudimus turintys gyventojai dėl šių ir kitų padarytų žalų kreipėsi į draudikus. Tačiau nuostoliai bus atlyginti ne visiems. Draudikai atkreipė dėmesį, kad žala bus atlyginama pagal konkrečioje sutartyje sumatytas sąlygas, draudimo sutartyje turi būti numatyta gamtos reiškinių rizika.

Lietuvoje besitęsiančios liūties vanduo jau ėmė skverbtis į žmonių namus, sugadino sienas, lubas, grindis. Gyventojai piktinasi daugiabučių administratorių darbu ir tikisi žalos atlyginimo. Tuo metu bendrovė „Mano būstas“ tikina, kad bando reaguoti į gyventojų skundus ir jiems padėti. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi šlapių sienų nuotraukomis savo daugiabučiuose. Vilnietė Emilija pasakojo, kad pro lango siūles į butą sunkiasi vanduo.

Vasaros atostogoms gyventojai renkasi įvairias kryptis. Dažnai pasirinkimą lemia ne noras aplankyti konkrečią šalį ir miestą, bet ir atostogų kaina. Anot gyventojų, pigiausiai atostogauti dažnai įmanoma ne Lietuvoje, bet svetur.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad su vyru dažniausiai renkasi keliones autobusu. „Keliones perkame per agentūras. Dažnai vykstame į kaimynines šalis – Latviją ar Lenkiją, tokios kelionės savaitgaliui nekainuoja nė 100 euro.

Žmonės taupė visais laikais, tačiau sovietmečiu taupymas buvo dar aktualesnis, nes daugybės dabar mums įprastų daiktų, tuo metu paprasčiausiai nebuvo. Todėl žmonės siūlyta iš naujo naudoti net nudėvėtas kojines, pėdkelnes, įvairias audinių skiautes. O butus remontavo patys, nes taip buvo pigiau.

Pajamų dydį, kuris leistų gyventi oriai, kiekvienas įsivaizduoja skirtingai, nes žmonių poreikiai, noriai ir įpročiai skiriasi. Ir ne visi ekonomistai ryžtasi įvardinti, kokios sumos pinigų lietuviams užtektų pragyventi. Anot jų, vieniems ir 10 tūkst. eurų negana, kitai šeimai užtektų ir 3 tūkst. per mėnesį. Patys gyventojai apie oras pajamas diskutavo socialiniame tinkle ir bandė suskaičiuoti, kiek pinigų jiems užtektų pragyvenimui Vilniuje.

Pajamų nelygybė yra įsisenėjusi Lietuvos problema. Ją mato ne tik gyventojai, bet ir Europos Komisija ar kitos tarptautinės institucijos. Būtų neteisinga sakyti, kad situacija per pastaruosius 10 metų visiškai nepagerėjo – atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų sumažėjo nuo 7 iki 6 kartų. Tačiau specialistai pažymi, Lietuvoje nėra subalansuotos mokesčių sistemos. Anot jų, tik griežtesni mokesčiai ir didesnis turtingųjų apmokestinimas gali sumažinti pajamų nelygybę.

Kiekvienas nori gyventi gražiame ir sutvarkytame būste. Daugelis gyventojų nieko nelaukia ir patys ima remontuoti savo butus. Tačiau tai daryti dažnu atveju jie gali tik su kaimynų leidimu. Jo nepaprašius ar negavus, gyventojams gali tekti mokėti baudas. Tuo galėjo įsitikinti skaitytojas Tomas. Močiutei norėjęs padėti vilnietis atsidūrė bėdoje. Jis pasakojo, kaip neseniai padėjo močiutei suremontuoti buto balkoną.

Daugelis darbuotojų nežino, kiek uždirba jų kolegos. Tačiau jau netrukus ši informacija taps vieša. O jeigu atlyginimas tose pačiose pareigybėse dviem darbuotojams skirsis, jie galės reikalauti darbdavio algas suvienodinti. 2023 metų balandį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios jau 2026 metais. ES direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.

Piršlybų tradicijos mena pagonybės laikus, tuo metu sužadėtuvių žiedas su deimantu gana nauja tradicija, – pastebi juvelyrikos specialistai. Anot jų, mitas, kad žiedui su deimantu vyras turėtų išleisti tris savo algas. Specialistai skaičiuoja, kad šiuolaikiniai vyrai sužadėtuvių žiedui skiria apie 1 tūkst. eurų. Vieni renkasi iš parduotuvių siūlomos pasiūlos, kiti ieško autorinių darbų.

Šiais laikais nedaug žmonių savo reikmėms konservuoja produktus žiemai, tam nėra reikalo, nes tiek šviežių vaisių ir daržovių, tiek konservuotų galima įsigyti prekybos centruose. Tačiau sovietmečiu konservavimas buvo vienas iš būdų – pigiai ir skaniai valgyti visus metus. Žmonės buvo raginami netgi sugedusius konservus iš naujo konservuoti, o vėliau valgyti. Sovietų Sąjunga, kaip ir dabar Rusija, yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje.

Tuo metu, kai politikai ir ekonomistai šneka apie tai, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, nemaža dalis joje gyvenančių lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir priversti gyventi sunkiomis sąlygomis. Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles.

Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jau net kuriami vaizdo įrašai kviečiantys afrikiečius dirbti Lietuvoje. Darbo paieškos svetainėse daugybė darbo pasiūlymų užsieniečiams, kurie dažną lietuvį iš karto atbaidytų. Siūlomas sunkus fiziškas darbas už 600 eurų per mėnesį. Darbo skelbimų ir patarimų, kaip įsidarbinti Lietuvoje, pilnas internetas. Štai turinio kūrėja Josilyne Kendi „Youtube“ platformoje dalija patarimus, kaip afrikiečiams įsidarbinti užsienyje.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Visais laikais gyventojai buvo raginami taupyti. Tačiau patarimai, kaip sutaupyti dar daugiau pinigų, įvairiais laikais skyrėsi. Pavyzdžiui, sovietmečiu skaičiuotuvas prilygo stebuklui, kuris padėjo taupyti laiką. O įvairių sričių specialistai patarė taupyti maisto likučius, tinkamai naudotis buities prietaisais ir sandarinti duris ir langus, pro kuriuos tiesiogine to žodžio prasme švilpavo vėjai. Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut.

Darbo rinkos atstovai pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jie dažnai užima pozicijas ne tik iš trūkstamų profesijų sąrašo, bet ir dirba nekvalifikuotus darbus. Tokius, kokių dirbti nebenori lietuviai. Pavyzdžiui, valytojos darbas vis dažniau atitenka užsienietėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. asmenų iš 132 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, tai yra trečiųjų šalių piliečių.

Vasarą pailsėti prie ežero nusprendę gyventojai į paplūdimį gali ir nepatekti. Neteisėtai pakrantes apsitvėrę sodybų savininkai veja šalin poilsiautojus. Tačiau toks savivaliavimas jiems gali atsieiti 500 eurų bauda. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl ežerų ir upių pakrančių. Viena moteris pasidalijo, kad savaitgalį norėjo nuvykti prie ežero savo gimtajame miestelyje. „Mano vaikystėje ten buvo maudykla, dabar ten norėjau nuvežti savo vaikus.

Gyventojai Lietuvoje vis rečiau užsuka į restoranus ir kavines. Ekonomistas pastebi, kad gyventojams kainos restoranuose atrodo nebeadekvačios, todėl prognozuoja, kad ateityje sulauksime bankrotų. Restoranų savininkų nuotaikos irgi pesimistiškos. Portalo tv3.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad anksčiau kiekvieną penktadienį su šeima eidavo vakarieniauti į restoraną. „Dabar einame kas antrą penktadienį, o kartais tik vieną kartą per mėnesį. 4 asmenų šeimai išėjimas į restoraną tapo per brangus.

Ne visi moksleiviai vasarą atostogauja, dalis jų dirba. Tačiau nepilnamečių tėvai skundžiasi, kad vaikų noru užsidirbti piktnaudžiauja darbdaviai. Anot tėvų, darbdaviai vaikus verčia dirbti iki vidurnakčio ir dar ilgiau. Tuo metu darbdaviai tikina, kad vaikai darbą baigia anksti, tačiau tikriausiai linksminasi su draugais ir tėvams meluoja, kad naktį dirbo. Apie galimą paauglių išnaudojimą darbe portalui tv3.lt pasakojo Evelina.

Vasara atneša ne tik karštį, bet ir audras, kurios gyventojams pridaro nuostolių. Jų padėtų išvengti turto draudimas. Tačiau prieš sudarant draudimo sutartį, ją reikėtų atidžiai perskaityti, kitaip patyrus nuostolius, išmokų jiems atlyginti galite ir negauti, įspėja specialistai. Pavyzdžiui, jeigu apdraudėte būstą nuo audros, tačiau nukentėjote nuo žaibo, išmokos galite ir negauti, jeigu žaibo pavojus nebus atskirai įtrauktas į draudimo sutartį.

Kai kurie Lietuvos viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų atstovai pastaruosius kelerius metus gana dažnai viešai skųsdavosi dėl panaikintų mokesčių lengvatų, didinamos minimalios mėnesinės algos ir pan.  Tačiau turėdami galimybę priimti svečius ir gauti jų pinigus, kai kurie verslininkai patys jų atsisako. Dėl savo pačių taisyklių jie nepriima klientų, kurie planuoja apsistoti tik vieną naktį.

Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, savo sklype nori šeimininkauti taip, kaip pačiam atrodo tinkama. Vis tik egzistuoja taisyklės, kurios nustato, kokius augalus ir kur galima sodinti savo kieme. O, jeigu medį ar krūmą žmogus pasodina ne vietoje, gali sulaukti ir 120 eurų baudos. Vilniečiai portalui tv3.lt papasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis. Štai Rimantė piktinosi pas kaimynus augančiais medžiais.

Buto kaina priklauso nuo daugelio aspektų – vietos, kambarių skaičiaus, statybos metų, įrengimo tipo ir t.t. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Vilniuje vieno mikrorajono būsto kainos prasilenkia su realybe. Paupio mikrorajone už 3 kambarių butą gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų. Štai NT skelbimų portale Aruodas.lt randame, kad brangiausias būstas Paupyje gali atsieiti ir 800 tūkst. eurų. Tiek kainuoja trijų kambarių, beveik 80 kvadratinių metrų ploto būstas.

Artimų žmonių mirtis atneša ne tik liūdesį ir gedulą, bet ir laidotuvių išlaidas. Lietuvoje visi laidotuves organizuojantys artimieji gali pasinaudoti 440 eurų pašalpa – nesvarbu, ar mirė nieko neturinti močiutė, ar milijonus paliekantis turtuolis. Tuo metu kitur pinigai skiriami tik tiems, kurie jų neturi. Pavyzdžiui, Vokietijoje laidojimo išlaidos apmokamos tuo atveju, jeigu jį privalantys palaidoti giminaičiai ar kiti asmenys neturi pakankamai savo pinigų tokiam reikalui.

Išsiskyrę sutuoktiniai paprastai prisiteisia išlaikymą vaikams. Pinigus gauna tas, su kuriuo gyventi lieka vaikai. Tačiau, jeigu vaikus auginantis išsiskyręs sutuoktinis negali dirbti, jį išlaikyti privalo kitas sutuoktinis, net, jeigu jie ir nebegyvena kartu. Teisininkai komentavo, kokiais atvejais dažniausiai vienos likusios mamos, išlaikymą prisiteisia ne tik vaikams, bet ir sau. Po skyrybų sumažėjo pajamos Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Augustė.

Gyventojai, norintys gauti socialinę pašalpą, visus duomenis apie savo turtą turi pateikti savivaldybėms. Jų specialistai tikrina žmonių banko sąskaitas, skaičiuoja, kiek jie turi nekilnojamo turto (NT), žemės, automobilių ir kitų brangių daiktų. Jeigu žmogus, gaudamas pašalpą, įsigijo brangų pirkinį, jo turtas vertinamas iš naujo ir išmokų jis gali netekti. Gyventojai piktinasi, kad vertinami jų pirkiniai Gyventojai piktinosi tokia tvarka socialiniame tinkle.

Naujai įtrauktiems gyventojams į pensijų kaupimą liko apsispręsti vos kelios dienos. Tuo metu „Sodros“ specialistai suskaičiavo, kiek papildomai pridės prie pensijos tiems, kurie kaupia papildomai. Šiuo metu vidutinė pensijų anuiteto išmoka siekia 65 eurus. „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas veikia ketverius metus. Šiais metais, kaip ir pernai, gavėjams bus paskirstytas Pensijų anuitetų fondo uždirbtas pelnas. Vidutinė pensijų anuiteto išmoka dabar siekia 65 eurus.