Vilija Mačiulskytė

Darbuotojus darbe motyvuoja įvairūs dalykai. Vieniems svarbiausia didelė alga, kiti nori papildomų naudų ar dovanų, dar kiti – lankstumo ir dirbo nuotoliu. Specialistai tikina, kad į darbuotojų norus būtina atsižvelgti. Tačiau už tai jie turi dirbti daugiau ir didinti savo produktyvumą, kuris Lietuvoje auga lėčiau nei atlyginimai.

Vos prasidėjus rudeniui gyventojai suskubo prašyti šildymo kompensacijų. Tačiau žmonės piktinasi, kad savivaldybės prašo pateikti daugybę dokumentų ir pasiaiškinti, iš kuri jie gauna pinigus. Gyventojai turi pateikti ne tik bankų išrašus, bet ir įvairias sutartis, pavyzdžiui, lizingo. Savo istorija sutiko pasidalinti pensininkė Nijolė iš Klaipėdos. Ji pasakojo, kad jau rudens pradžioje kreipėsi dėl šildymo kompensacijos.

Vienas svarbiausių kriterijų, įsigyjant prekes, yra kaina. Daugelis pirkėjų ieško ir laukia įvairių nuolaidų ar akcijų. Tačiau net įsigiję prekę su nuolaida, jie gali jos taip ir negauti, nes pardavėjas nusprendė, kad pardavė ją per pigiai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad su nuolaida įsigijo 3D spausdintuvą. Tačiau pardavėjas nusprendė jo nebeparduoti, teigdamas, kad pardavė per pigiai. „Pigu.

Lietuvos miestuose daugėja renovuotų daugiabučių. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rekomendacijas, kaip reikėtų keisti renovuojamų daugiabučių dizainą – didinti balkonus, įrengti terasas ir atskirus įėjimus. Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe parengė ir šią savaitę pristatė daugiabučių renovacijos gidą, kuriame teikiami nauji pasiūlymai ir vizualizacijos. Didesni balkonai Vienas naujausių pasiūlymų – balkonų didinimas.

Sunkiai besiverčiantiems gyventojams turėtų padėti savivaldybės, kurios tam tikslui gauna visų mokesčių mokėtojų pinigus. Parama suteikiama atsižvelgiant į gyventojų ir jų šeimos narių pajamas. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės darbuotojai atvyksta į namus patikrinti, paramos prašančių žmonių, gyvenimo sąlygas ar suskaičiuoti šeimos narius. Patikros sulaukė ir portalo tv3.lt skaitytoja Kristina iš Kauno. Ji pasakojo, kad neseniai lankėsi savivaldybėje dėl socialinės pašalpos.

Vidutinės gaunamos pajamos netenkina darbuotojų, jie nori, kad alga didėtų kasmet. Tuo metu finansų specialistai tam nepritaria. Anot jų, minimali alga negali augti kasmet ir siūlo kitus būdus didinti pajamas. Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Lietuvos verslo forume „Bitė group“ vadovas Pranas Kuisys pastebėjo, kad  pastaruoju metu Lietuvoje darbuotojų vidutinių pajamų augimas stagnuoja. „Jos auga apie 2 proc. kai tuo metu reikia, kad didėtų 4–5 proc.

Gyvenantys nuosavame name kiemo aplinką kuria ir puoselėja taip, kaip patys nori. Tačiau panašu, kad toks požiūris nėra teisingas. Netgi savo kieme tam tikrose vietose negalima sodinti medžių ir kitų augalų. Vilnietė Augustė pasakojo, kad į namą, su vyru prieš 5 metus, persikėlė, nes norėjo tylos ir ramybės. „Daugiabutyje to nebuvo, be to, auginame šunį, todėl sulaukdavome kaimynų skundų, kad jis loja ir jiems trukdo. Taigi, nepatenkinti kaimynai tik pagreitino sprendimą keltis į namą.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja darbuotojų atleidimų. Kai kurių sričių įmonės keičia, mažina veiklos apimtis ir mažina darbuotojų skaičių, o dalis – bankrutuoja. Jeigu apie atleidimus darbdavys nepraneša darbuotojui iš anksto, jie išeina iš darbo ne tuščiomis, o su 13 tūkst. eurų išeitinėmis. Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad nuo metų pradžios (per 2024 m. I–III ketv.

Visi darbuotojai už savo darbą gauna atlyginimus. Tačiau nusprendę įdarbinti naujus darbuotojus, dalis darbdavių apmokymų metu pinigų jiems nemoka. Darbo teisės specialistai įspėja, kad toks elgesys pažeidžia darbo kodeksą. Todėl ragina žmones nedirbti už dyką. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta pasakojo, kad jos vyras neseniai vienoje įmonėje įsidarbino kurjeriu. „Po darbo pokalbio vyrą išsiuntė važinėti su kitu kurjeriu, kad pažiūrėtų, kaip atrodo darbas ir ar sugebės jį dirbti.

Gyventojai, sulaukę pensijos ir išvykę iš Lietuvos, privalo, kiekvienais metais „Sodrai“ pranešti, kad yra vis dar gyvi. Kitaip jiems nebus mokama pensija. Be to, išvykus į užsienį mokamos ne visos pensijos ar išmokos. Su panašia situacija jau susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Dalia. Sulaukusi pensijos ji išvyko gyventi pas sūnų į Norvegiją. „Sūnus su šeima svetur gyvena jau 10 metų. Susitikdavome tik per atostogas. Todėl sulaukusi pensijos nusprendžiau persikelti į Norvegiją.

Daugybė gyventojų naudojasi paštomatais, nes nuolat siunčia ir gauna įvairias siuntas. Paprastai siuntėjams ir gavėjams yra aiškūs mokesčiai už šias paslaugas. Tačiau kai kuriais atvejais siuntų bendrovės jas netikėtai apmokestina papildomai. Siuntėjai skundžiasi, kad mokestis netgi viršija siuntos vertę.

Gyventojai kiekviena mėnesį apmoka keletą sąskaitų – už komunalines, ryšio, televizijos ar kitas paslaugas. To nepadarius, paslaugų teikėjai siunčia priminimus, o nuo sąskaitų apmokėjimo kartais neatleidžia net mirtis. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė piktinosi, kad, mirus mamai, interneto tiekėjas nesutiko nutraukti sutarties.  „Po laidotuvių pradėjome tvarkyti palikimo reikalaus. Taip pat nutraukėme telefono, interneto ir kitų paslaugų sutartis. Juk mama jomis nebesinaudos.

Daugiabučių gyventojai pastebi, kad komunalinės paslaugos brangsta. Tačiau už tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, šiukšlių išvežimą ir konteinerių priežiūrą tenka mokėti, net jeigu gyventojai jomis ir nesinaudoja. Pavyzdžiui, skaičiuojant rinkliavos už atliekų dydį, į jį įtraukiamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo, pavyzdžiui, netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo, sąnaudos.

Kol savivaldybės sprendžia, kada pradėti šildymo sezoną, gyventojai užplūdo jas su prašymais dėl kompensacijų. Daugelis baiminasi didelių sąskaitų už šildymą, todėl prašo finansinės paramos. „Prognozuoti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams bus skiriamos, negalime, nes jos priklauso nuo faktinio šilumos kiekio suvartojimo.

Kol vieni pensijų gavėjai skursta ir skundžiasi, kad nepragyvena, kiti džiaugiasi net 2 tūkst. eurų dydžio pensijomis. „Sodra“ aiškina, kad šie gyventojai gauna daugiau pinigų, nes ilgiau dirbo ir gavo didesnį atlyginimą. „Sodros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūtį buvo 25,5 tūkstančio senatvės pensijos gavėjų, kurių pensija viršija 1 tūkst. eurų ir 96 pensijų gavėjai, kurių pensija yra 2 tūkst. eurų ir daugiau. „Didesnes nei 2 tūkst.

Dar pavasarį pajamas deklaravę gyventojai negali būti ramūs. Dalis jų sulaukia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimų apie skolas. Žmonės piktinasi, kad inspekcija, iš pradžių žadėjusi pervesti pinigus, vėliau juos atima. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Raimonda pasakojo, kad dar balandžio mėnesį deklaravo pajamas, tačiau problemos dėl permokos tęsiasi iki šiol. „Deklaravusi pajamas, gavau pranešimą, kad man bus grąžinta permoka. Netrukus į sąskaitą įkrito 100 eurų.

Gyventojai skaičiuoja, kad užsienyje atostogauti pigiau. O kainos užsienio šalių kavinėse ar restoranuose net 2 ar 3 kartus mažesnės nei Lietuvoje. Tuo metu specialistai vardija būdus, kaip kelionėse sutaupyti dar daugiau. O keliautojai dalijasi savo patirtimi. Portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė grįžusi iš atostogų Italijoje skaičiavo, kad užsienyje kavinėse ir restoranuose išleido kelis kartus mažiau.

Sulaukę pensinio amžiaus, gyventojai elgiasi skirtingai. Vieni renkasi užtarnautą poilsį, kiti – toliau dirba. Gyventojai gali rinktis ir dar vieną kelią – pensiją atidėti ilgiausiai 5 metams. Nors „Sodra“ pastebi, kad pensijos atidėjimą renkasi vis mažesnis skaičius žmonių, gyventojų diskusijų apie tai netrūksta. Sulaukę pensijos, nori dirbti Štai socialiniame tinkle netrukus pensinio amžiaus sulauksiantis Stasys pasakojo, kad ketina ir toliau dirbti.

Daugelis gyventojų su nerimu laukia šildymo sezono ir kartu su juo ateinančių didelių sąskaitų. Gyventojams padėti nori Lietuvos socialdemokratų partija. Ji siūlo panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Praėjusį šildymo sezoną visiems gyventojams buvo pritaikyta lengvata, buvo panaikintas PVM už šildymą, jis siekė 0 proc. Pavasarį PVM buvo padidintas iki 9 proc. ir nesiekė įprasto 21 proc. dydžio, kuris taikomas kitoms prekėms ir paslaugoms.

Daugiabučių gyventojai kelis kartus per savaitę, o kartais ir dažniau iš namų išneša šiukšles. Paprastai žmonės jas išmeta į artimiausią ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Tačiau specialistai įspėja, kad šiukšles būtina mesti į savo daugiabučio konteinerį, išmetus jas kitur gresia baudos nuo 30 eurų iki 140 eurų, o, jeigu pažeidimas fiksuojamas pakartotinai, tai dar daugiau.

Lietuvos verslo atstovai prognozuoja, kad prasidėjusi darbuotojų atleidimų banga nenurims. Ateityje darbo neteks dar daugiau žmonių. Verslininkai vardija, kad tai lemia ne tik optimizuojami darbo procesai, bet ir augantys kaštai, ypač atlyginimai. Dalis įmonių paprasčiausiai neturės iš ko mokėti algas, todėl darbuotojus atleis. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad šiuo metu nedarbo rodikliai labiausiai neramina.

Į maisto prekių parduotuves gyventojai užsuka kiekvieną savaitę, o kartais ir dažniau. Maistui jie išleidžia įvairias sumas, o norintys sutaupyti vis dažniau dairosi į nukainotų produktų lentynas. Nuo šių metų sausio 1 d. Seimas leido prekybininkams prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikino, kad tokiais maisto produktais neprekiauja. Vis dėlto parduotuvėse galima įsigyti pigesnio maisto, kurio galiojimo laikas eina į pabaigą.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.

Finansų ekspertai ragina žmones taupyti. Tačiau ne visi taupymo būdai yra priimtini bankui. Gyventojai piktinasi, kad ilgus metus taupę grynuosius turi bankui aiškintis, iš kur gavo savo pinigus. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie grynuosius pinigus ir banko sąskaitą. Viena mergina pasakojo, kad grynaisiais pinigais sukaupė 5 tūkst. eurų. „Toks taupymo būdas man atrodė geriausias – kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą pinigų atsidėdavau į taupyklę. Dabar jau turiu sukaupusi 5 tūkst. eurų.

Vis daugiau įmonių atleidžia darbuotojus, nes skaitmenizuoja, optimizuoja darbo procesus. Dalis darbuotojų tampa nebereikalingi – juos pakeičia dirbtinis intelektas. Specialistai pastebi, kad tai – tik pradžia ir ateityje skaitmenizavimo procesai leis atsisakyti dar daugiau darbuotojų. Neseniai „Telia Lietuva“ paskelbė, kad mūsų šalyje atleis 400 darbuotojų.

Įsigiję kokį nors elektroninį prietaisą, pavyzdžiui, telefoną, lygintuvą, šaldytuvą, ausines ar kt., tikimasi, kad jis tarnaus bent keletą metų. Dažniausiai pardavėjai jiems suteikia ir 2 metų garantiją. Tačiau pasitaiko atvejų, kai, prietaisui sugedus, pardavėjai neskuba jo remontuoti ar pakeisti kitu. O net ir pakeitę kitu, antrajam garantijos suteikti nebenori. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie elektronikos prekių garantijas.

Kiekvieną mėnesį gyventojai apmoka komunalinių mokesčių sąskaitas. Dažniausiai jų dydis kas mėnesį daugmaž panašus. Tačiau neseniai elektros teikėjas daliai klientų perskaičiavo sąskaitas. Todėl vieni klientai tapo elektros tiekėjui skolingi, kitiems – bus išmokėtos permokos. Portalo tv3.lt skaitytojas Gintaras piktinosi, kad iš pradžių elektros tiekėjas „Enefit“ atsiuntė pranešimą apie permoką, kurį vėliau atsiėmė.

Ar sutiktumėte gyventi vos 25–35 kvadratinių metrų ploto būste? Nekilnojamo turto (NT) specialistai komentuoja, kad būtent tokio dydžio būstai domina pirkėjus, nes jie pigesni. Tiesa, dauguma ten gyventi neketina, o įsigiję nedidelį būstą iš karto jį išnuomoja. Nekilnojamojo turto ekspertas, projekto „Lucky homes 2“ pardavimų vadovas Aleksandr Zapriagajev tikino, kad pirkėjų susidomėjimas mikrobutais lemia lemia ekonominiai ir demografiniai veiksniai, gyvenimo būdo pokyčiai.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus toliau dirba. Daugelis tikina, kad iš pensijos nepragyventų, todėl, kol dar gali, dirba. Tačiau ne visi darbdaviai to nori. Dalis jų tikisi atleisti pensininkus, nesumokėję jiems išeitinių.  Tuo metu „Sodra“ skaičiavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja – palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.

Lietuvos visuomenė pamažu senėja, o ateityje pensininkų skaičius gali būti didesnis nei dirbančiųjų, kurių mokesčiai ir skiriami pensijoms. Todėl svarstomi įvairūs sprendimai, kurie ilgainiui padėtų užtikrinti didesnes vyresnių žmonių pajamas. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas.

„Norfos mažmena“ vadovas Dainius Dundulis labai greitai vadovaus ne tik prekybos tinklui, bet ir privačiai medicinos įstaigai. Jis tikino, kad jau ieško darbuotojų ir žada, kad jų atlyginimai bus didesni nei kitur, o ir pacientai esą mokės mažiau negu kitose privačiose klinikose. Anot verslininko, jo įkurta nauja medicinos įstaiga jau šiemet pacientams teiks dalį paslaugų. „Labai norime ir tikimės šiemet atsidaryti, tačiau tai ne tik nuo mūsų priklauso.

Daugiabučių gyventojai dėl namo tvarkymo darbų privalo susitarti tarpusavyje. Tačiau dalis gyventojų, bijodami papildomų išlaidų, bet kokiems remonto ar renovacijos darbams atkakliai priešinasi. Žmonėms nesvarbu net prakiuręs stogas ir į butus tekantis vanduo. Nesutarimais su kaimynais sutiko pasidalinti naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis skundėsi, kad gyvena avarinės būklės daugiabutyje Naujamiestyje.

Kol gyventojai būstui taupo metų metus ir laukia geresnių kainų, politikai renkasi prabangius namus, kuriems išleidžia ne vieną milijoną eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai aptarė ir suskaičiavo, kiek kainuoja politikų būstai. NT turto brokeriai Ignas Zabarauskas, Paulius Banevičius ir Patricija Bubulaitė tinklalaidėje „NT be grimo“, remdamiesi viešai prieinama informacija apžvelgė, politikų būstus ir suskaičiavo, kokia yra jų vertė.

Susidūrus su artimųjų mirtimi gyventojams tenka ne tik rūpintis laidotuvėmis, bet ir tvarkyti palikimo reikalus. Tačiau ne visada su institucijomis pavyksta susitarti. Kai kurie bankų klientai skundžiasi, kad už informaciją apie mirusios mamos pensiją, privalo sumokėti 15 eurų mokestį. Bankas ar ūkininkų turgelis? Socialiniame tinkle vilnietė Aurelija (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad po mamos mirties apsilankiusi banke pasijuto tarsi turguje.

Pensijų kaupimas antroje pakopoje šiuo metu kelia daug diskusijų ir klausimų. Specialistai nesutaria, kaip keisti pensijų sistemą, kad gyventojai norėtų kaupti pinigus, kada leisti nutraukti kaupimą ir atsiimti sukauptus pinigus.  Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo kaupimo sistemą atimti iš privataus verslo rankų.

Gyventojai skundžiasi, kad būsto komunalinės išlaidos kiekvieną mėnesį auga. Anot jų, pastaruoju metu ypač išaugo daugiabučių administravimo darbų sąskaitos. Gyventojai juokavo, kad jeigu žiemą daugiausiai moka už šildymą, vasarą didžiausias sąskaitas jiems siunčia daugiabučių administratorius. Tuo metu administratorius tikino, kad patys gyventojai nori remontų ir sutinka už juos mokėti.

Gyventojai, kaupę pensiją antroje pensijų pakopoje, tikina atsidūrę spąstuose. Sukauptų pinigų jie negali atsiimti, nes, pavyzdžiui, sąskaitoje turi 6 eurais daugiau nei numato įstatymas. Žmonės piktinasi tvarka, tuo metu pensijų fondų valdytojai bando juos įtikinti kaupimo nauda. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad neseniai išėjo į pensiją, tačiau sukauptų pinigų negali pasiimti, nes sukaupė 6 eurais per daug. „Taip, pinigus kaupiau ir antroje pensijų pakopoje.

Darbą praradę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą ir gauna net 1,4 tūkst. eurų nedarbo išmoką. „Sodra“ įspėja, kad ši išmoka kas tris mėnesius mažėja, o bedarbių gretas šiuo metu daugiausiai pildo jaunesni darbuotojai. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,4 tūkst. eurų ir liepą ją gavo 4,6 tūkst. žmonių. „Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Darbe metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet rasti laiko ir poilsiui, sako darbo teisės specialistė. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad ne visiems darbdaviams patinka, kai darbo metu darbuotojai ilsisi. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu – sukėlė audringas diskusijas.

Sukčiai įvairiais būdais bando išvilioti gyventojų pinigus. Jie apsimeta kurjeriais, valstybinėmis institucijomis ar darbdaviais. Šįkart vilnietė gavo įtartiną laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), kurį jai atsiuntė darbdavys. VMI savo ruožtu tikina, kad niekada nesiunčia elektroninių laiškų ar žinučių su nuorodomis. Tuo metu portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė pasakojo, kad praėjusią savaitę vos neįkliuvo į sukčių pinkles. Viskas prasidėjo, kai mergina gavo įtartiną laišką.

Artėjant pensiniam amžiui gyventojai elgiasi skirtingai: vieni nekreipia dėmesio ir toliau dirba, kiti jau iš anksto bando apskaičiuoti būsimos pensijos dydį ir laukia, kada galės mėgautis užsitarnautu poilsiu. Darbo teisės specialistai vardija garantijas, kurios saugo vyresnius darbuotojus. Taip pat pataria, kada ir kaip darbdaviui reikia pateikti prašymą išeiti iš darbo, kad prieš išeidami į pensiją darbuotojai dar gautų ir išeitines.

Nemažai gyventojų pardavinėja savo daiktus. Žmonės skaičiuoja, kad per metus uždirba ir kelis šimtus eurų ar dar daugiau. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad viršijus nustatytą 2,5 tūkst, eurų sumą teks sumokėti mokesčius. Gyventojai dalijosi, kokius daiktus parduoda ir kiek juos pardavę uždirba. Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad augina tris vaikus. „Visi jie moksleiviai ir šiemet išaugo savo mokyklines uniformas.

Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos. Tą gali padaryti studentai ar nuosavą, bet jau nusidėvėjusį būstą turintys gyventojai.

Aukso kaina – rekordinėse aukštumose, tačiau investavimo specialistai pažymi, kad kainų svyravimas yra normalus dalykas. Anot jų, auksas – netradicinė investavimo sritis. Tad yra būtina išmanyti, ne tik kokį auksą, bet ir kur jį pirkti. Investuoti taip pat galima ir į auksinius papuošalus. Rugpjūčio 20 dieną aukso kaina perkopė 2,52 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą ir pasiekė rekordą. Tačiau specialistai ir investuotojai pastebi, kad netgi aukšti kainų svyravimai yra normalus dalykas.

Kartais tyčia, o kartais visai ir to nenorėdami gyventojai tampa skolingi „Sodrai“. Ji neseniai išsiuntė gyventojams priminimus apie Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolas. Vieni gyventojai suskubo skolas grąžinti, o kiti tikisi, kad jos bus nurašytos.

Nemaža dalis gyventojų savo laisvalaikį skiria savanorystei. Savanoriška veikla daugeliui padeda ne tik rasti prasmę ar draugų, bet ir apmokamą darbą. „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais darbdavys žiūri ir į darbuotojo savanorystės patirtį. „Kiek darbdaviui bus svarbios savanorystės patirtys, priklausys nuo darbo pozicijos, kuriai ieškoma darbuotojo, ir nuo pačios savanorystės pobūdžio.

Gyventojai būsto ieško įvairiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad regionuose būstas gali būti pigesnis trečdaliu ar net daugiau. Tačiau pažymi, kad pirkėjų norai yra panašūs: tiek didmiesčiuose, tiek regionuose žmonės nori gyventi naujuose būstuose, kurių mažesniuose miestuose nėra daug.

Kartu gyvenančios poros dalijasi buitimi ir jos išlaidomis. Todėl vienas kitam per mėnesį perveda kelis šimtus eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikina, kad buičiai skirtų pinigų neapmokestina, tačiau gyventojai tvirtina priešingai. Portalo tv3.lt skaitytoja Kamilė pasakojo, kad jau 2 metus gyvena su vaikinu. „Gyvename mano bute, todėl vaikinas kiekvieną mėnesį man perveda 400 eurų komunalinėms išlaidoms ir maistui. Taip esame sutarę ir pasiskirstę poros finansus.