Vilija Mačiulskytė

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tų prašymų buvo atmesti. Žmonės piktinasi, kad norėdami gauti kompensaciją už šildymą turi iš namų išmesti savo vaikus. Tuo metu savivaldybės aiškina, kad vertina visų šeimos narių pajamas. O apie atskirai gyvenančius, bet būste priregistruotus vaikus, gyventojai privalo informuoti savivaldybę.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupiantys gyventojai kol kas neturi galimybės juos leisti. Jie laukia pensijos ir tik tada turės galimybę sukauptus pinigus atgauti bent dalimis. Vis tik nemaža dalis gyventojų pensijos nesulaukia. Tokiu atveju sukaupti pinigai atitenka paveldėtojams. Tačiau jie turi pateikti prašymą, kitu atveju sukaupti pinigai atiteks valstybei. Mirė nesulaukusi pensijos Portalo tv3.lt skaitytoja Monika pasakojo, kad neseniai palaidojo mamą. „Ji pensijos nebesulaukė.

Artėjant šventėms, gyventojai džiaugiasi jau suspėję apsipirkti Lenkijos parduotuvėse. Tačiau ne visi ten vyksta ir vaikšto po parduotuves. Daugėja žmonių, kurie Lenkijoje apsiperka internetu. Tai rodo ir banko kortelių duomenys. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad Lenkijos parduotuvėse jau nupirko kalėdines dovanas. Vilnietė Rasa pasakojo, kad neseniai grįžo iš Lenkijos. „Skubėjome su vyru apsipirkti iš anksto. Gruodžio mėnesį daug įvairių reikalų, susitikimų, renginių vaikų mokyklose.

Butuose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad ne visada sutaria su kaimynais. Dažnai nesutarimai kyla del triukšmo. Gyventojai vieni kitiems draudžia garsiai žiūrėti televizorių ar vienumoje namuose palikti šunį, kuris loja. Savivaldybės įspėja, kad triukšmautojams gresia piniginės baudos iki 1000 eurų. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė iš Klaipėdos skundėsi, kad savo namuose negali žiūrėti televizoriaus. „Kiekvieną vakarą 22 val.

Darbo rinkos specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių karjeroje daro pertrauką, t. y. pusę metų ar metus ne dirba, bet ilsisi, keliauja arba mokosi ir keičia profesiją. „Sodra“ jiems moka nedarbo išmokas, kurių didžiausios siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Personalo specialistai tikina, kad tokia pertrauka yra normali. Vis tik Užimtumo tarnyba įspėja, kad nedirbantys žmonės turi ne tik teisių, bet ir pareigų ir jeigu jų nevykdo išmoką gali prarasti.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai pirkėjus vilioja įvairiomis nuolaidomis ar dovanomis. Tačiau siūlymas perkant butą padovanoti šuniuką nustebino ir pačius pirkėjus, ir gyvūnų gerovės specialistus. Tiesa, nenorintiems augintinio NT statytojas siūlo nuolaidą būstui. NT vystytojas „Danės krantas“ siūlo įsigyti būstą Klaipėdoje, o kartu su juo dovanoja šuniuką.

Visi dirbantys gyventojai privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Jeigu jie to nedaro, „Sodra“ ima skaičiuoti skolą, vėliau ją perduoda antstoliams. Taip „Sodros“ skola pasivijo ir pensininką, kuris neturi nei kompiuterio, nei interneto, todėl  neperskaitė „Sodros“ pranešimų. O apie 500 eurų skolą sužinojo iš antstolio.

Skirtingų profesijų darbuotojai darbą pradeda skirtingu laiku. Taip pat skiriasi ir jų pasiruošimas darbui. Vieni prieš darbą persirengia, kiti įjungia darbui reikalingus prietaisus. Tačiau anksčiau ateiti į darbą ir jam pasiruošit nori ne visi, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad pasiruošimas darbui įeina į darbo laiką. O, kiek užtruks pasiruošimas, sprendžia darbdaviai. Piktinasi, kad į darbą privalo ateiti anksčiau Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie darbo laiką.

Pensijai gauti būtina sukaupti būtinąjį darbo stažą, kuris šiemet siekia 33,5 metų. Tačiau neįgaliuosius slaugę gyventojai, keletui metų iškritę iš darbo rinkos, baiminasi, kad pensijos negaus, nes neturės sukaupę pakankamai darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ tikina, kad tokiems žmonėms skaičiuoja stažą, jeigu jie pateikia prašymus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojos teiravosi apie darbo stažą. Moterys pasakojo, kad nedirbo, nes slaugė neįgalius vaikus.

Gyventojai, nusprendę parduoti būstą brangiau, nei jį pirko, privalo sumokėti mokesčius. Nebent atitinka tam tikras išimtis. Jeigu būstą parduoda sutuoktiniai, jų gautos pajamos dalijamos per pusę. O mokesčius privalo kiekvienas sumokėti atskirai. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad neseniai pardavė būstą ir piktinosi, kad jį iš karto apmokestino valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Butą buvome įsigiję ir ten gyvenome su šeima trumpiau nei 2 metus.

Gyventojams, jau įsigijusiems ar ketinantiems įsigyti būstą, nekilnojamo turto (NT) specialistai turi gerų žinių. Ne tik mažėja palūkanos, tačiau kitais metais paprasčiau ir pigiau bus galima keisti jau paimtos paskolos sąlygas ir banką. Apie NT kainas, paskolas, jų refinansavimą metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje lapkričio 26 d. diskutavo ekonomistai ir NT specialistai.

Noras išsinuomoti, o kartais ir įsigyti pigesnį būstą gali atnešti nuostolių. Sukčiai apgaudinėja ir būsto ieškančius gyventojus. Šie lieka ir be būsto, ir be pinigų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ir policija pataria įtariai žiūrėti į skelbimus, kuriuose pardavėjai ar nuomotojai siūlo pernelyg pigų būstą. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Justas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad jo draugę apgavo sukčiai.

Paprastai darbo diena trunka 8 val. Tačiau ne visą šį laiką darbuotojai privalo dirbti. Jie gali ilsėtis pertraukėlių metu. Darbo teisės specialistai pažymi, kad jeigu darbuotojas visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterių ekranų, kas valandą turi teisę daryti 10 minučių pertraukėles. Taigi, per įprastą 8 val. darbo dieną galima ilsėtis bent 80 minučių arba beveik 1,5 val.

Lietuvių darbus vis dažniau perima užsieniečiai. Darbdaviai tikina, kad tam tikrų darbų, pavyzdžiui, vairuotojų, lietuviai nebenori dirbti. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad užsieniečius lietuvių įmonės išnaudoja, verčia dirbti netinkamomis sąlygomis ir už mažesnį atlyginimą. Esą todėl darbo sąlygos negerėja ir lietuviams.

Nemažai gyventojų ieško būsto ne pirkti, bet išsinuomoti. Ir nori iš karto jame gyventi, t. y., kad bute būtų visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Todėl skelbimas, kuriame butas siūlomas be baldų ir remonto sulaukė daugybės pasipiktinimų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) brokeris pastebi, kad lietuviai nuomos rinkai yra ypač išrankūs.

Privati klinika „Sostinės medicinos centras“ kitais metais bus uždaryta. Ją įkūręs „Norfa“ vadovas, verslininkas Dainius Dundulis kaltina valdžią sužlugdžius verslą ir tikina, kad, net jį pardavus, milijoninės investicijos neatsipirks. Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisas, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams.

Paprastai komunalines išlaidas šeimoje apmoka vienas iš sutuoktinių. Vyresniems žmonėms tai padaryti padeda jau suaugę vaikai. Tačiau elektros tiekėjai tam tikrais atvejais, gyventojų, kurie apmoka ne savo būsto sąskaitas, prašo įgaliojimų. Pasak vartotojų, tiekėjai prikuria dirbtinių kliūčių pakeisti elektros tiekimo planą į pigesnį, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skaičiuoja, kad tūkstančiai gyventojų už energiją vis dar permoka.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti socialinės pašalpos savo savivaldybėje. Didžiausia pašalpa šiemet viršijo 1,7 tūkst. eurų per mėnesį. Už pašalpas gyventojai turi atidirbti visuomenei naudingus darbus. Tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad dalį žmonių nuo darbų atleidžia. Pašalpos dydis siekia ir 1,7 tūkst.

Daugelis pensinio amžiaus ar neįgalių žmonių guodžiasi, kad pragyventi vien iš pensijos sunku. Ypač jeigu žmonės gyvena vieni. Todėl „Sodra“ jiems papildomai per mėnesį sumoka beveik 40 eurų. Ir dėl šių pinigų kreiptis niekur nereikia. Tačiau gyventojams klausimų vis tiek kyla. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Stasys pasakojo, kad neseniai sulaukė pranešimo, kad jam priklauso vienišo asmens išmoka. „Apsidžiaugiau, papildomi pinigai nepamaišys.

Kur ir ką valgyti? Daugelis apie tai kasdien pagalvoja prieš prasidedant ar jau prasidėjus pietų pertraukai. Dienos pietų meniu siūlo beveik visos kavinės. Tačiau gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į siūlomus patiekalus, bet ir jų kainas. Praėjusią savaitę pietų užsukusi į artimiausią kavinę prie darbo jiems išleidau beveik 9 eurus. Tiek man atsiėjo sriuba ir antras patiekalas.

Nemaža dalis gyventojų nereikalingus daiktus parduoda įvairiose internetinėse platformose. Neseniai iš vienos jų žmonės sulaukė pranešimo – prašoma pateikti savo asmens kodą. Gyventojai sunerimę ėmė įtarinėti, kad pranešimus siunčia sukčiai. Vis tik paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpareigojo pardavimų platformas teikti duomenis apie savo vartotojus.

Beveik kasdien galima išgirsti apie sukčių apgavystes. Dažniausiai žmonės pinigų netenka paspaudę įtartinas nuorodas, atskleidę savo asmens duomenis ar pakliuvę į netikras internetines parduotuves. Tačiau panašu, kad sukčiai darosi vis pavojingesni. Pinigus jie gali tiesiog nuskaičiuoti nuo sąskaitos.

Sulaukusieji pensijos paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių. Vieni eina į užtarnautą poilsį, daugiau laiko skiria šeimai, augina anūkus, džiaugiasi pomėgiais. Tuo metu kiti lieka darbo rinkoje, nes iš pensijos nepragyvena arba tiesiog nori jaustis reikalingi. Nieko neveikiant, jokių mokesčių mokėti – kitaip nei daugelyje ES šalių, Lietuvoje pensijų išmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių, nuo jų nereikia mokėti socialinio ar sveikatos draudimo įmokų.

Ekonomistai vardija, kad oraus atlyginimo turėtų užtekti ne tik maistui ir būsto mokesčiams, bet ir pramogoms – kinui ar teatrui, kelionėms, taupymui, brangesniems pirkiniams. Tačiau jie pažymi, kad oraus atlygio dydis sostinėje ir regionuose gali skirtis. Tuo metu darbuotojų atstovai skaičiuoja, kad nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis į rankas turėtų gauti bent 1,5 tūkst. eurų atlygį. O jeigu augina vaikus, pajamos turėtų būti dar didesnės.

Parduotuvės kartais susiduria su vagišiais. O jų vadovai ir savininkai patirtus nuostolius bando permesti darbuotojams. Prašo sumokėti už pavogtus daiktus. Vis tik ne visada šis prašymas būna teisiškai pagrįstas, pažymi darbo teisės specialistai. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje. „Dirbu parduotuvėje jau metus.

Galbūt sudomintų butas su pirtimi? Būtent tokį pasiūlymą pirkėjams pateikė nekilnojamo turto (NT) vystytojas. Tuo metu NT specialistai atkreipė dėmesį, kad būsto pirkėjams pramogų zonos butuose nėra tokios svarbios, kaip darbo kambariai ar sandėliukai. NT bendrovė „Hanner“ socialiniame tinkle pristatė naują projektą „Naujamiesčio trio“. Jame bendrovė siūlo butus su pirtimi arba drabužine. T. y. pirkėjai gali rinktis, ką nori numatytoje patalpoje įsirengti pirtį ar drabužinę.

Prieš dvejus metus pasibaigė antrasis elektros rinkos liberalizavimo etapas. Tačiau iki šiol dalis gyventojų vietoje nepriklausomo tiekėjo renkasi garantinį elektros tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai  pripažįsta, kad tam tikrais mėnesiais garantinis kainuoja mažiau. Todėl piktinasi tuščiais pažadais atjungti elektrą tiems gyventojams, kurie garantiniame tiekimą renkasi ilgiau nei 6 mėnesius.

Pastaraisiais metais butai vis mažėja. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai tikina, kad butai mažėja, nes jų išplanavimas gerėja. Vis tik NT brokeriai pastebi priešingą tendenciją. Anot jų, pirkėjai graibsto didesnius būstus, nes nori gyventi erdviau ir patogiau. Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įvardija, kad mažiausias būstas turėtų siekti bent 50 kvadratinių metrų. Anot jo, butų mažėjimo tendencija kelia nerimą.

Vilniaus oro uostas ruošiasi naujojo išvykimo terminalo atidarymui ir ieško 1 tūkst. testuotojų. Jie išbandys naująjį terminalą, kuris oficialiai bus atidarytas kitų metų sausį. Būsimųjų testuotojų registracija vyksta specialiame puslapyje, dalyvauti gali visi pilnamečiai gyventojai. Testuotojai jau sausio mėnesio viduryje pirmieji išbandys terminalą ir jame įdiegtas technologijas, įvertins patogumą ir pateiks savo vertinimus.

Dažnai būsto paskolas Lietuvoje ima sutuoktiniai, tačiau taip įsigyti namus galima ir su kitais šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais, broliu ar sese. Vis dėlto bankų atstovai pažymi, kad paskolą pasiėmus kartu su tėvais, ją gali tekti grąžinti anksčiau. Jie atkreipia dėmesį, kad pensijos sulaukusių žmonių pajamos ilgainiui taps mažesnės ir jiems gali kilti sunkumų sumokėti įmokas bankui.

Sukčiai vis randa naujų būdų apgauti gyventojus. Skambindami ar siųsdami įvairias žinutes ir nuorodas,  jie vis dažniau pavagia asmens duomenis. O tada svetimu vardu ima paskolas, kurias grąžinti tenka apgautiems gyventojams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad jos senyvo amžiaus giminaitis pateko į sukčių pinkles. „Su žmogumi susisiekė neva banko darbuotojas, kuris pranešė, kad jo vardu bendrovėje „SB lizingas“ yra paimta paskola.

Vyresni gyventojai apie pensiją ima galvoti iš anksto. Dalis jų kreipiasi į „Sodrą“ ir piktinasi, kad ji prašymus, gauti pensiją, atmeta. „Sodra“ aiškina, kad per anksti pateiktų prašymų nepriima. Tačiau išskiria išimtį. Gyventojai dirbę iki 1994 metų dokumentus apie darbo stažą gali pristatyti bet kada. Portalo tv3.lt skaitytojas Rimantas skundėsi, kad jo prašymas gauti pensijai buvo atmestas. Jis pasakojo, kad gyvena užsienyje.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai savivaldybėms pateikė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės piktinasi, kad specialistai klysta vertindami jų pajamas. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataria gavus neigiamą atsakymą, prašymą pateikti dar kartą. Štai portalo tv3.lt skaitytoja pensininkė Jelena iš Kauno skundėsi, kad negavo kompensacijos buto šildymui dėl draudimo išmokos.

Dalis gyventojų neišgali įsigyti nuosavo buto ar namo, todėl kreipiasi į savivaldybę dėl socialinio būsto. Tačiau jį gavę baiminasi, kad privalės išvaryti pilnametystės sulaukusius vaikus. Specialistai ramina, kad vaikai gali gyventi su tėvais net ir sulaukę 18 metų, tačiau būstą žmonės gali prarasti dėl kitų priežasčių. Pastaruoju metu kai kurie gyventojai socialiniame tinkle nemažai diskutavo apie socialinį būstą ir vaikus.

Beveik prieš 4 metus įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių balkonuose, jeigu tokį norą išreiškia bent vienas namo gyventojas. Tačiau žmonių ginčai netyla iki šiol. O rūkoriai ieško kitų vietų rūkymui, pavyzdžiui, tai daro tualete ar tiesiog kambaryje. Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad tokių gyventojų bausti negali.

Jau kitais metais nebeliks 1 ir 2 centų monetų. Todėl prekių krepšelio kaina parduotuvėse bus apvalinama. Priklausomai nuo sumos gyventojai už prekes, 1–2 centais, mokės mažiau arba daugiau. Lietuvos bankas pastebi, kad gyventojai vis tiek nenaudoja 1–2 ct monetų, o jas išmėto. Anot Lietuvos banko (LB),  nuo 2025 m. gegužės 1 d. galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.

JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, ekonomistai prognozuoja, kad visai Europai ir Lietuvai teks tapti savarankiškesnei. Europai gynybos srityje JAV tiek daug nebepadės, todėl bus būtina patiems investuoti tiek į ekonomiką, tiek į gynybą. Didesnės išlaidos šiose srityse reikalaus ir papildomų pajamų pajamų ar kitų sričių išlaidų karpymo. Galiausiai nemažą dalį Lietuvos eksporto sudaro eksportas į JAV.

Skolų turintys gyventojai, skundžiasi, kad antstoliai per mažai pinigų palieka pragyvenimui. Žmonės tikina, kad antstoliai neatsižvelgia į jų gyvenimo sąlygas. Tuo metu Antstolių rūmai informuoja, kad yra numatyta pragyvenimui skirta suma – 446 eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimas skundėsi, kad neseniai antstoliai areštavo jo banko sąskaitą. „Suprantu, kad pats kaltas, jau kurį laiką kaupėsi skola, nieko nedariau.

Vis dažniau Lietuvoje vyresni darbuotojai vietoje darbo renkasi išankstinę pensiją. Kartais tai piktina darbdavius. Tačiau darbuotojų atstovai pažymi, kad vyresni žmonės neturi kitos išeities. Jie darbo rinkoje  dažnai nepageidaujami. Socialiniame tinkle vienas darbdavys pasidalijo istorija, kaip pas jį pasikalbėti atėjo ilgametis darbuotojas. „Atėjęs komandos narys pareiškė, kad išeina iš darbo, nes dirbti jam neapsimoka.

Nemaža dalis įmonių tam tikrus darbus atlikti patiki nebe žmonėms, bet kompiuteriams ar robotams. Darbo rinkos specialistai pataria darbuotojams keistis, įgyti naujų žinių, kitaip jie taps nereikalingi. Neseniai vykusiame Lietuvos verslo forume duomenų strategas ir verslininkas Alfredas Chmieliauskas pastebėjo, kad tam tikrų sričių darbuotojai netrukus taps nereikalingi.

Ne paslaptis, kad iš visų Lietuvos vietų bene didžiausios nekilnojamo turto (NT), o ypač gyvenamojo būsto, yra sostinėje. O NT brokeriai išskiria ir brangiausius Vilniaus mikrorajonus ir net gatves. Ten už būstą teks mokėti ir kelis milijonus eurų. Štai NT brokeris Paulius Banevičius išskyrė, kad Vilniuje brangiausi būstai yra Senamiestyje, Paupyje, Užupyje ir Žvėryne. „Paupyje naujos statybos įrengtas būstas gali kainuoti 5,5–10 tūkst.

Sumokėję komunalinius mokesčius, nusipirkę vaistų ir maisto daugelis pensijų gavėjų skaičiuoja, kad brangesniems pirkiniams pinigų nelieka. Tačiau prekybininkai šiems žmonėms siūlo „puikią“ išeitį – prekių įsigijimą lizingu. Perkant tokiu būdu iš karto nereikia mokėti visos pirkinio sumos. Ji išdėliojama per ilgą laiką ir mėnesinė įmoka atrodo daug mažesnė. Tačiau iš tikrųjų su palūkanomis sumokama daug daugiau.

Kiekvieną mėnesį gyventojams siunčiamos sąskaitos už suteiktas komunalines paslaugas. Tačiau jų sulaukia ir tie, kurie paslaugomis nesinaudoja. Štai Kaišiadoryse gyvenančiam vyrui dar pernai buvo atjungta elektra, bet sąskaitas už esą suvartotą energiją jis gauna iki šiol. „Bendrauju su žmonėmis, kurie gyvena iš socialinių pašalpų, dažnas jų turi įvairių priklausomybių.

Artėjant Vėlinėms, gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Vis dažniau kapavietės apdengiamos plokštėmis ar skalda. Už tokį kapavietės apdengimą gyventojai negaili ir 20 tūkst. eurų. Specialistai įvardijo, kada verta kapavietę sutvarkyti būtent taip, kas renkasi vienokį ar kitokį būdą uždengti kapą.

Kol vieni skolininkai stengiasi skolas grąžinti, kiti tikisi, kad jos bus nurašytos. Tačiau to sulaukia ne visi. Štai skolos „Sodrai“ gyventojus gali pasivyti net ir prabėgus dešimtmečiui. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Romas pasakojo, kad neseniai gavo pranešimą iš „Sodros“ apie susidariusią skolą. „Pasirodo, kad prieš 10 metų susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Nieko apie ją nežinojau, tačiau tuomet dirbau savarankiškai užsienyje.

Po Covid-19 pandemijos dalis darbuotojų dirbti į biurus taip ir negrįžo. O tai patinka ne visiems darbdaviams – tokius darbuotojus jie atleidžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdaviai tam tikrais atvejais turi tam teisę. O darbo paieškos specialistai stebi priešingą tendenciją – vis mažiau žmonių nori dirbti namuose. Tačiau darbuotojai pasakoja, kad dėl skirtingo požiūrio į nuotolinį darbą tenka išeiti ir ieškoti kito darbo.

Daugelis rūpindamiesi savo būstu jį reguliariai tvarko, atnaujina, remontuoja. Tačiau gyventojai nusprendę bute pakeisti langus ar duris turi gauti statybų leidimą. Taip pat apie remonto darbus būtina  informuoti tiek savivaldybę, tiek kaimynus, kitaip grės bauda iki 3,5 tūkst. eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija, ar įmanoma savo būste atlikti remontą be leidimų ir kaimynų informavimo. „Neseniai nusipirkau būstą senos statybos daugiabutyje.

Prekybos tinklų parduotuvėse dirba tūkstančiai darbuotojų. Dalis jų neturi pastovios darbo vietos, žmonės dirba skirtingose parduotuvėse ar netgi skirtinguose miestuose. Anot prekybos tinklų, taip daroma, kad darbuotojai nebūtų be darbo ir už tai jiems mokamas papildomas priedas.  Prekybos tinklas „Lidl“ neseniai darbo paieškos portaluose pasidalijo skelbimais, kad ieško mobilių darbuotojų.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje būstai paprastai skirstomi į naujos ir senos statybą. NT statytojai naujos statybos būstais laiko tuos projektus, kurie buvo pastatyti per paskutinius 2 metus. Tuo metu pirkėjai dažniausiai nauja statyba laiko tuos daugiabučius, kurių butuose gali patys reguliuoti šildymą.