Vilija Mačiulskytė

Vaikus auginantys tėvai kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus. Suma priklauso nuo šeimos dydžio. Daugiavaikėms šeimoms priklauso papildomi vaiko pinigai. Šeimos tokia paskata džiaugiasi, tačiau kiti gyventojai piktinasi, kad pinigai už dyką dalijami ne tiems, kuriems jų reikia. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo ir piktinosi, kad vaiko pinigai šiuo metu – per dideli. „Vis didina ir didina vaiko pinigus. Bet juk ne visiems tų pinigų reikia.

Gyventojai piktinasi, kad maisto produktams tenka išleisti vis daugiau ir daugiau. Daugelis lygina kainas ir tikina, kad užsienyje maistas pigesnis. Anot žmonių, net toli važiuoti nereikia – kaimyninėse šalyse, jie išleidžia daug mažiau. Nors daugelis lietuvių važiuoja apsipirkti į Lenkiją nusprendžiau patikrinti, kiek maistas kainuoja kitoje kaimyninėje šalyje – Latvijoje. Apsipirkti vykau į Bauskę.

Pasikeitus įstatymams, būsto paskolas turintys gyventojai kreipiasi į bankus prašydami sumažinti paskolos palūkanas. Savo ruožtu baimindamiesi prarasti klientus bankai neretai sutinka ir palūkanas jiems mažina.  Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija pasakojo, kad prieš porą metų pasiėmė būsto paskolą ir įsigijo butą. „Mano paskolos įmoka siekia 550 eurų per mėnesį. Domėjausi paskolos refinansavimu ir tuo pagrasinau savo „Swedbank“ bankui.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti savivaldybės pinigų, o už juos turi atidirbti. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtus gyventojų pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tačiau nuo darbų atleidžia sergančius gyventojus, kurie gali pateikti gydytojo pažymas. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad gauna socialinę pašalpą. „Už dyką pinigų niekas neduoda, turiu už juos atidirbti. Tačiau susirgau, turiu biuletenį, dirbti negaliu.

Gyventojai, kaupiantys pinigus antroje pensijų pakopoje, kartais senatvės taip ir nesulaukia. Jų mirties atveju, sukauptus pinigus paveldi artimieji. Tačiau žmonės baiminasi, kad atgaus ne visą sukauptą sumą. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Živilė. Ji pasakojo, kad neseniai palaidojo vyrą. „Tvarkausi paveldėjimo reikalus, vyras kaupė pinigus antroje pensijų pakopoje, tačiau pensijos taip ir nesulaukė. Jis ten sukaupė kelis tūkstančius eurų.

Pietų pertrauka privaloma kiekviename darbe. Tačiau dalis darbuotojų jos atsisakytų mainais į trumpesnę darbo dieną. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad darbdavys privalo darbuotojams suteikti pietų pertrauką, tačiau jos atsisakiusių anksčiau išleisti namo neprivalo. Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie pietų įpročius ir pertraukas darbe. Vieni skundėsi, kad darbdavys neleidžia pietauti.

Nors šiuo metu – žiema, dalis darbdavių prašo darbuotojų jau pateikti prašymus vasaros atostogoms. Darbuotojai tikina, kad apie vasarą galvoti dar anksti, bet darbdaviai nori iš anksto planuoti darbus. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija pažymi, kad vasaros atostogos suteikiamos pagal nustatytą darbovietės grafiką. Tačiau dalis gyventojų norėtų apie atostogas darbdaviui pranešti bet kada. Socialiniame tinkle apie vasaros atostogas kilo diskusija.

„Sodra“ dar pernai skelbė, kad šiemet pensijų gavėjams mokės daugiau pinigų. Vis tik šiemet ne visi gyventojai sulaukė didesnių pensijų. Tuo metu „Sodra“ atkreipė dėmesį, kad sausį didesnės pensijos priklauso ne visiems. Su panašia situacija susidūrė ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Romas, kuris pasakojo, kad pernai išėjo į išankstinę pensiją. „Turiu sveikatos problemų, o darbas iš dalies fizinis. Todėl tiesiog nebepatempiau. Į pensiją išėjau anksčiau“, – pasakojo vyras.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvienais metais maistui išleidžia vis daugiau. Vyriausybė žada sukurti Maisto tarybą, kuri stebėtų maisto produktų kainų pokyčius. Tačiau kai kuriems finansų specialistams toks kainų stebėjimas atrodo nereikalingas. Tuo metu gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad jų išlaidos maistui vis auga. Dviejų vaikų mama vilnietė Vilma pasakojo, kad maistui per savaitę išleidžia apie 100 eurų. „Taigi, mėnesiui maisto produktai atsieina 400 eurų.

Pernai praūžė net kelios audros, kurios sugadino gyventojų namus, automobilius ir kitus daiktus. Žmonės skaičiavo didžiulius nuostolius, o draudimo bendrovės ragino draustis. Vis tik kartais draudimas negelbsti, o nuostolius tenka dengti iš savo kišenės. Taip nutiko portalo tv3.lt skaitytojui Tomui (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Alytaus. Vyras pasakojo, kad jau keletą metų turi „Swedbank“ namų draudimą. „Viskas buvo gerai, kol jokių nelaimių nebuvo.

Jau netrukus, vasario mėnesį įsigalios paprastesnė tvarka keisti būsto paskolos sąlygas. Nepatenkinti jomis gyventojai galės daug lengviau paskolą perkelti į kitą banką, kuris pasiūlys geresnes sąlygas. Tačiau žmonės baiminasi, kad tai neigiamai gali paveikti jų kredito istoriją. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius tikino, kad norėtų savo būsto paskolą refinansuoti, t. y. susimažinti įmoką esamame banke arba apskritai perkelti paskolą į kitą banką.

Gyventojai nusprendę įsigyti būstą dažnai kartu su juo įsigyja ir automobilio stovėjimo vietą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad kartais už parkavimo vietą tenka pakloti ir 80 tūkst. eurų. Tuo metu NT vystytojai tikina, kad kuo toliau, tuo darosi vis brangiau įrengti parkingus, todėl ir jų kainos kyla. Vis dėlto pirkėjai kartais svarsto taupyti ir parkingų nepirkti. Štai socialiniame tinkle Vilniaus miesto gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietas ir kainas.

Vis daugiau gyventojų apsiperka internetu. Prekes jie atsiima parduotuvės, paštomatuose arba renkasi pristatymą į namus. Tačiau įsigydami didesnes ir sunkesnes prekes žmonės vis dažniau moka ne tik už jų atvežimą, bet ir užnešimą. Pirkėjai pasakoja, kad gyvenant daugiabutyje užnešimo mokestis tampa tarsi privalomas. Kitaip sunkias prekes reikėtų kažkaip patiems tempti į namus. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad neseniai su vyru įsigijo naują šaldytuvą.

Žiemos laikotarpiu daugiau gyventojų serga peršalimo ir kitomis ligomis. Tačiau ne visi gali sau leisti ilsėtis ir sveikti. Dalis darbdavių reikalauja, kad darbuotojai dirbtų ir sirgdami. Darbo teisės specialistai pataria tokius darbdavio reikalavimus ignoruoti. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad dalis darbuotojų patys nori sirgdami dirbti. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakojo, kad šiomis dienomis susirgo veikiausiai gripu. „Iš pradžių į prastą savijautą nekreipiau dėmesio.

Žmonės nori gyventi gražiuose ir sutvarkytuose būstuose. Tačiau tikina, kad tai trukdo padaryti namo administratorius. Gyventojai skundžiasi, kad gauna klaidingus pranešimus ir sąskaitas. O atliekami tie darbai, kurių gyventojams visai nereikia. Tuo metu „Mano būstas“ atmetė visus gyventojų kaltinimus ir tikino, kad kartais įsivelia žmogiškosios klaidos.

Vien tik ilgi darbo metai nepadeda užsitikrinti didesnės pensijos senatvėje. Tuo įsitikino pensininkė, visą gyvenimą dirbusi mokytoja. Jai buvo apskaičiuota vos 351 euro pensija. Moteris kaltina „Sodrą“, kad ši blogai apskaičiavo išmoką. O ši vardija, kokius dokumentus būtina pateikti įgijus darbo stažo iki 1993 metų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad jos mama visą gyvenimą dirbusi mokytoja neseniai išėjo į pensiją. „Mama sukaupė 34 metų darbo stažą.

Be mobilaus telefono daugelis gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tačiau sąskaitas už telekomunikacijų paslaugas dažnas norėtų sumažinti. Todėl gyventojai ieškodami geriausio ir pigiausios ryšio plano keičia bendroves. Tačiau šios ne visus klientus lengvai paleidžia. Daliai jų už išėjimą tenka susimokėti. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie telekomunikacijų bendrovių sutartis ir svarstė, ar jas gali nutraukti ir iš vienos bendrovės pereiti į kitą.

Jau pernai viešajame Vilniaus transporte nebeliko popierinių bilietėlių. Tačiau gyventojai šiuo pokyčiu visai nesidžiaugia. Ypač tada, kai stringa programėlių veikla ir bilietą įsigyti tampa neįmanoma.  Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Mykolas, kuris tikino, kad jau kelintą kartą iš eilės negalėjo pažymėti elektroninio bilieto viešajame Vilniaus transporte. „Matyt, viešasis transportas tapo nemokamas, nes jau kelintas kartas neveikia programėlė.

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti įvairių vienkartinių ir periodinių pašalpų, kompensacijų ir kitos paramos. Vis tik žmonės pastebi, kad ne visiems prašantiems tos pagalbos iš tikrųjų ir reikia. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad pašalpos skiriamos turtuoliams. Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų. Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jos iš tikrųjų reikia.

Klaidų ir nuostolių pasitaiko kiekviename darbe. Darbdaviai kartais tuo bando pasinaudoti ir sumažina ar apskritai nusprendžia darbuotojams nemokėti atlyginimų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad tokie ir panašūs veiksmai yra neteisėti. O darbuotojai atsidūrę panašiose situacijoje dažnai nežino, ko imtis. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Gintarė pasakojo, kad jau 3 metus dirba nedidelėje parduotuvėje pardavėja. Jos pavadinimo moteris nesutiko atskleisti.

Darbo paieškos gali užtrukti ne vieną mėnesį. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad darbo neranda, nes turi per mažai patirties. Tačiau nutinka ir priešingai – darbdaviai atsisako priimti darbuotojus, kurių darbo patirtis yra per didelė. Henrika Bivainienė, atrankų ir žmogiškųjų išteklių sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė pastebėjo, kad kartais per didelė patirtis ne padeda, bet trukdo susirasti darbą. Būna, kad kandidatas būtent dėl šios priežasties negauna norimo darbo.

Praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Todėl dalis jų Naujaisiais metais darbuotojams pranešė ne apie algų didinimą, bet mažinimą. Darbo teisės specialistai pataria, ką daryti, išgirdus šią žinią. Socialiniame tinkle gyventojai dalijosi, kad juos, po švenčių grįžusius į darbus, pasitiko blogos naujienos. „Darbdavys pranešė, kad sumažins algą. Įteikė ir dokumentus, kuriuos nori, kad pasirašyčiau. Kol kas niekur nieko nepasirašiau.

Gyventojai dažnai apsiperka internetu, nes taip paprasčiau ir patogiau. Visgi ne visos parduotuvės yra patikimos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skaičiuoja šimtus skundų dėl zuza.lt parduotuvės. Jos atstovams buvo skirta 5 tūkst. eurų bauda. Tačiau net ir tai parduotuvės vadovų nesustabdė, tad parduotuvė buvo užblokuota. Pirkėjai skundžiasi, kad negavę prekių, negali atgauti ir sumokėtų pinigų.

Nemažai daliai gyventojų pensija yra bene vienintelis pajamų šaltinis. Vienišiems pensininkams pragyventi dar sunkiau. Todėl kai kuriais atvejais jiems skiriamos papildomos pensijos. Vis tik žmonės piktinasi, kad jų negauna, nes sutuoktinius palaidojo per anksti. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Elena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad prieš 15 metų palaidojo savo vyrą. „Prieš 2 metus tapau pensininke.

Liberalizavus elektros rinką buvo teigiama, kad didesnė konkurencija padės gyventojams užtikrinti mažesnę elektros kainą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dažnai už elektrą permoka. Tuo metu elektros tiekėjai siūlo klientams dažniau keisti planus ir vardija, kada ir kaip tai reikėtų padaryti. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimantas skundėsi, kad tik prabėgus metams suprato, kad už elektrą permokėjo. „Peržiūrėjau kokius planus siūlo mano tiekėjas ir pamačiau, kad moku daugiau negu kiti.

Finansinių sunkumų patiriantys gyventojai tikisi pašalpų. Tačiau piktinasi, kad jas skiriančios savivaldybės prašosi į namus ir tikrina, kaip žmonės gyvena. Tuo metu savivaldybės teisinasi, kad įstatymai numato patikrinti gyventojų namus. Vis tik žmonės piktinasi, kad savivaldybėms tenka atverti ne tik namų, bet ir šaldytuvų duris. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kad norint gauti pašalpą vien užpildyti dokumentus – neužtenka.

Nekilnojamo turto (NT) rinkos kitais matais laukia pakilimas. NT ekspertai prognozuoja, kad daugės sandorių, taip pat augs ir būsto kainos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas skaičiavo, kad kitais metais augs ir sandorių skaičius ir būstų kainos. „Didėjanti sandorių dinamika lems kainų augimą. Tikėtina, kad būstas brangs 5–10 proc. Tačiau jeigu sandorių skaičius išaugs daug didesnis, nei tikimasi, tada ir kainos gali didėti daugiau nei 10 proc.“ – prognozavo NT brokeris.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis dėl socialinės pašalpos. Savivaldybės skaičiuoja, kad per mėnesį gyventojams skiria ir 1,7 tūkst. eurų. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad pašalpa įprastai skiriama 3 mėnesiams. Tačiau gyventojai, prasidėjus Naujiems metams, žada prašymus teikti iš naujo. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau porą mėnesių gauna socialinę pašalpą. „Užpildžiau reikalingus dokumentus ir pašalpa man buvo skirta.

Pernai nemaža dalis įmonių stabdė plėtrą, mažino darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Tikėti, kad ir šiemet kai kurios įmonės patirs sunkumų. Taigi specialistai įvardijo, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos duomenimis gruodžio 1 d. šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

Kol vieni pensijų gavėjai skundžiasi, kad negali pragyventi, kiti džiaugiasi pensijomis, kurios siekia 2 tūkst. eurų. „Sodra“ tikina, kad šių žmonių darbo stažas viršija ir 60 metų, o atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 90 gyventojų, kurie gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų senatvės pensijas. „Šias pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų.

Kiekvieną mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Jų mokėjimo datą nustato darbdavys. Tačiau pavėlavęs sumokėti algą, jis darbuotojams privalo pervesti daugiau pinigų. Darbo teisės specialistai pažymi, kad algą vėluojantys mokėti darbdaviai privalo mokėti delspinigius. Tačiau ne visi darbuotojai apie tai žino. Portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas pasakojo, kad šiuo metu ne visada laiku sulaukia darbo užmokesčio. „Atlyginimus privalome gauti iki dešimtos mėnesio dienos.

Kol vieni gyventojai prieš Kalėdoms plūdo į parduotuves ieškoti dovanų, kiti perdovanoja jau gautas dovanas. Būtent tokią tendenciją rodo atliktas tyrimas. Patys gyventojai irgi pasakoja, kad vis dažniau nereikalingas dovanas įteikia kitiems. Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie kalėdinių dovanų perdovanojimą. „Vis dar turiu pernykščių kalėdinių dovanų – arbatų, žvakių, namų kvapų. Ką manote, jeigu jas imčiau ir šiemet padovanočiau artimiesiems.

Dauguma pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų palieka darbus ir renkasi užtarnautą poilsį. Tačiau laiku nepateikę prašymų, jie pensijos taip ir nesulaukia. „Sodra“ ragina ilgai nedelsti, nes pavėlavusieji gali prarasti savo pinigus. „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu yra 4,9 tūkst. žmonių, kurių stažas ne mažesnis nei 15 metų ir kurie nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo. Iš jų 3550 žmonių sulaukė senatvės pensijos amžiaus per pastaruosius tris mėnesius.

Gyventojai, nusprendę pavalgyti pirktinio maisto kavinėje ar kitoje maitinimo įstaigoje, nebūtinai turi ten nuvykti. Vis daugiau žmonių maistą internetu ar telefonu užsisako į namus. Tačiau paslauga ne visada lieka patenkinti, o kartais, sumokėję pinigus, maisto taip ir negauna. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Ramūnas (tikras vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad anksčiau niekada nesinaudojo maisto pristatymo programėlėmis.

Daugėja įmonių, kurios nutraukia veiklą. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu dažniausiai bankrutuoja siuvimo įmonės. Darbus praradę jų darbuotojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Vėliau kreipiasi į „Sodrą“ dėl išmokų. „Sodra“ primena, kad 5 metus ar ilgiau vienoje įmonėje dirbę darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek laiko žmogus dirbo vienam darbdaviui. 77,58 proc.

Ko gero dažnas gyventojas neįsivaizduoja Kalėdų, o kartais ir Kūčių stalo be baltosios mišrainės. Vieni ją gamina patys, o kiti perka parduotuvėje jau paruoštą. Tačiau kuri skanesnė ir pigesnė? Norėdama atsakyti į šį klausimą nusprendžiau baltosios mišrainės ir pasigaminti, ir nusipirkti. Pirmiausia sudariau baltos mišrainės ingredientų sąrašą ir nuvykau į artimiausią parduotuvę jų įsigyti. Baltajai mišrainei reikės: bulvių; morkų; konservuotų agurkų; konservuotų žirnelių; majonezo.

Kitais metais vilniečiai brangiau mokės už automobilių statymą. Tikimasi, kad tai padės gyventojus išlaipinti iš automobilių ir paskatins daugiau vaikščioti arba važinėti dviračiais. Tačiau nekilnojamo turto (NT) rinkos specialistai tikina, kad tai tik supykdys žmones, o NT vystytojus privers pakelti parkingų kainas. NT brokeris Mantas Mikočiūnas socialiniame tinkle klausė, kaip gyventojai vertina naujas, didesnes automobilių statymo kainas Vilniuje.

Prekybininkai pastebi, kad didžiausi pirkėjų srautai į parduotuves plūsta prieš pat Kūčias. Gyventojai perka maisto produktų šventiniam stalui. Nemaža dalis tam išleidžia ir kelis šimtus eurų. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė gyventojų šventiniam stalui žada išleisti iki 100 eurų, tačiau net 27 proc. skirs dvigubai ar trigubai daugiau – 200–299 eurus.

Artėjant šventėms darbuotojų laukia ne tik laisvadieniai, bet ir kalėdinės premijos. Kai kurie darbuotojai džiaugsis ir tryliktais atlyginimais. Darbdaviai tikina, kad premijas skiria atsižvelgdami į darbuotojų rezultatus. Tai pabrėžė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jis tikino, kad savo darbuotojams mokės premijas už pasiektus darbo rezultatus, todėl nereikėtų jų vadinti kalėdinėmis. „Sunku kalbėti už visus verslus.

Žiemos švenčių laikotarpiu į darbo dienas įsiterpia net keletas laisvadienių. Šiemet Kalėdų savaitę įprastu grafiku dirbantys darbuotojai turės 3 laisvas dienas gruodžio 24–26 dienomis. O Naujųjų metų savaitę vieną laisvadienį – sausio 1 d. Nemažai darbuotojų šiuo laikotarpiu ima atostogas ir poilsiauja savaitę ar dvi. Tačiau dalis darbdavių tarpušvenčiu stabdo veiklą ir varo darbuotojus atostogauti ne savo noru.

Gyventojai skaičiuoja, kad žiemą jų išlaidos išauga. Nemažą dalį pajamų tenka skirti šildymo sąskaitoms apmokėti. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad didžiausias, vidutiniškai net 166 eurų, sąskaitas gauna senų daugiabučių savininkai. Todėl, anot jų, vienintelė išeitis jas sumažinti yra renovacija. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai svarstė, kad jų gaunamos sąskaitos už šildymą jiems yra per didelės. Štai vilnietė pensininkė Ramutė skaičiavo, kad jos pensija siekia 500 eurų.

Šokoladas – vienas populiariausių desertų. Tačiau Dubajaus šokoladas su traškiu įdaru šiuo metu muša visus populiarumo rekordus Lietuvoje. Pirkėjai už plytelę šio skanėsto sutinka mokėti ir 50 eurų, o neradę parduotuvėse – gamina jį patys. Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad socialiniuose tinkluose ypač „Tiktok“ Dubajaus šokoladas šiuo metu vienas populiariausių ir dažniausiai gaminamų desertų.

Naujoji valdžia žada, kad gyvenimas Lietuvos gyventojams toliau gerės. Tačiau naujausi duomenys apie nedarbą ir pranešimai apie darbuotojų atleidimus mažų mažiausiai verčia atsargiai vertinti artimiausias perspektyvas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų. O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.

Susirgę gyventojai turi teisę gauti ligos išmoką kol pasveiks ir vėl galės grįžti į darbus. Tačiau neseniai įsidarbinę žmonės baiminasi, kad ligos išmoka jiems nebus skirta. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kokį darbo stažą būtina sukaupti, norint gauti išmoką ir vardija gyventojų grupes, kuriems išmoka skiriama, net jeigu jie neturi sukaupę reikalingo stažo. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima dalijosi abejonėmis dėl ligos išmokos. Ji pasakojo, kad neseniai įsidarbino naujame darbe.

Daugelis gyventojų Kalėdų neįsivaizduoja be dovanų. Dažniausiai žmonės jas perka atsižvelgdami į kainą. Dažnai susitaria net sumas, kiek išleis dovanoms. Dar kiti dovanoja ne daiktus, bet pinigus. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad brangesnės nei 2,5 tūkst. eurų dovanos ne iš šeimos narių gali būti apmokestinamos. Dovanos pinigus Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad artimiesiems kalėdines dovanas jau išrinko.

Komunalinių mokesčių sąskaitos kai kuriems gyventojams yra per didelės. Daliai trūksta pinigų joms apmokėti, todėl kaupiasi skolos. Tačiau, pasirodo, gyventojams padėti gali  savivaldybės, jos skoloms apmokėti skiria ir 9 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas pasakojo, kad turi skolų, todėl tikisi savivaldybės pagalbos. „Skolos susikaupė, nes neapmokėjau būsto komunalinių išlaidų sąskaitų. Esu skolingas šilumos, vandens tiekėjams, namo administratoriui.

Gatvių remontai erzina gyventojus. Dar labiau gyventojai pyksta, kai ta pati gatvė per metus yra remontuojama kelis kartus. Vilniaus miesto savivaldybė teisinasi, kad remontai vyksta etapais ir gali užtrukti net pusę metų. Vilnietė socialiniame tinkle pasidalijo asfaltuojamos gatvės nuotrauka ir pridūrė, kad gyvename turtingiausioje valstybėje. „2024 m. liepos mėnesį buvo išasfaltuota Visorių gatvė.

Didžiąją dalį 2024 m. pirkėjai galėjo pastebėti, kad parduotuvėse daugelis prekių nebrango taip sparčiai, kaip anksčiau, o kai kurios šiek tiek ir atpigo. Tačiau baigiantis metams vėl stebimas spartesnis kainų augimas. Tačiau panašu, kad tai ne pabaiga. Ekonomistai ir ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad jos augs ir kitais metais, taip pat vardija, kad daugiausiai kitais metais mokėti už pieno produktus ir kavą.

Gruodį tenka plačiau atverti pinigines, perkant Kalėdų dovanas ir ruošiant šventinį stalą. Ko gero, daugiausiai vis tik tenka išleisti dovanoms. Finansų specialistai skaičiuoja, kad dalis gyventojų dovanoms negaili ir kelių šimtų eurų. Todėl nusprendžiau dovanų biudžetą sumažinti iki minimumo ir paieškoti dovanų už 3 eurus. Turbūt lapkričio paskutinį penktadienį nebūtume radę parduotuvės, kuri nesiūlytų juodojo penktadienio nuolaidų.