Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms.
„Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės. Tačiau juk pati neturiu technikos ir tos žemės dirbti negaliu. Vyrą prieš kelis metus jau palaidojau. Todėl žemę nusprendžiau pagal panaudos sutartį perduoti keletui ūkininkui. Todėl jokių pajamų už ją negaunu.
Turima žemė apleista, smėlinga. Todėl džiaugiausi, kad bent kažkas ja pasirūpins, kol pati negaliu ir neturiu kuo. Parduoti žemę, tiesiog nekyla ranka“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo, kad gauna šalpos pensiją ir našlės išmoką.
„Mano pajamos siekia 220 eurų. Net ir kaime už tokią sumą pragyventi neįmanoma. Man padeda dukra, kitaip neišgyvenčiau iš savo pensijos.
Visą gyvenimą dirbau kolūkyje, tačiau stažas nuplaukė, todėl negaliu gauti didesnės pensijos. Panašu, kad ir kitos išmokos man nepriklauso, nes turiu žemės. Tačiau, kaip būnant pensininke ją man dirbti? Samdyti traktorių neturiu iš ko“, – piktinosi moteris.
Už rekordiškai šaltą mėnesį – didelės ir sąskaitos
Savivaldybės patvirtino, kad šiemet mažiau gyventojų skiriamos kompensacijos už šildymą, nes Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams kompensacijas vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Todėl dalis šalies gyventojų ir prarado teisę į šildymo kompensacijas.
Tačiau šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sąskaitos šiemet, palyginti su pernai, beveik nesumažėjo. Pavyzdžiui, už lapkričio mėnesio šildymą mokės tiek pat kiek pernai. Tiesa, teigiama, kad sąskaitos didelės dėl rekordiškai šalto lapkričio mėnesio.
Vilniaus šilumos tinklai komentavo, kad mokėtinos sumos dydį labiausiai lemia lauko oro temperatūra ir namo energetinis efektyvumas, todėl už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 51 eurų, sename, o energetiškai neefektyviame – 88 eurų.
Lapkritį šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,37 ct/kWh be PVM. Praėjusiais metais, kai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje buvo ir mažasieris mazutas, pasirinktas siekiant suvaldyti rekordiškai augusias energetinių išteklių kainas, šiluma sostinėje kainavo 8,77 ct/kWh be PVM.
Daugiausiai moka senų būstų savininkai
Šį šildymo sezoną mažasierį mazutą pakeitė reikšmingai atpigusios gamtinės dujos, tačiau kol Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas veikia bandomuoju režimu, bendrovė šilumai gaminti naudoja daugiau gamtinių dujų.
„Sąskaitos už šildymą apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis būsto šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Daugiau šilumos pareikalauja ir tirpstant sniegui susidaranti drėgmė bei stiprus vėjas.
Deja, oro sąlygos nepriklauso nei nuo šilumos tiekėjų, nei nuo pačių klientų, tačiau būtent tai lemia sąskaitų dydį, nors šilumos kilovatvalandės tarifas ir mažesnis“, – sakė Vilniaus šilumos tinklai Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų lapkritis Vilniuje buvo šalčiausias nuo 2016 m.
Anot šilumos tiekėjo, sąskaitos dydžiui didelę įtaką turi ir pastato energetinis efektyvumas, kuris priklauso tik nuo pačių gyventojų.
Net ir vizualiai panašiuose daugiabučiuose mokėtina suma už šildymą gali skirtis 40 ar daugiau procentų, kadangi neapšiltinti, šilumai labiau laidūs pastatai šilumos vartoja daugiau.
„Mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė lapkričio mėnesio sąskaita siekia 28 eurai, pernai – 24 eurai, o renovuotame daugiabutyje – 51 euras, pernai – 50 eurų.
Daugiausiai už šilumą tenka mokėti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos. Tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita šiemet siekia 88 eurų, pernai vidutinė sąskaita buvo panaši – 87 eurai“, – sakė L. Jakubauskas.
Kaip apskaičiuoti kompensacijos sumą
Gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjas siūlo kreiptis į savivaldybę kompensacijos šildymui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Vadinasi, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 471 euras.
Ministerija pateikė ir pavyzdžių.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis pensininkas gauna 575 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 10,4 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų pensininkų šeima bendrai gauna 1150 eurų senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 52,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50m2) bus kompensuojamos 100 proc.
O keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1266,4 euro į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) nemokėtų nieko. Būsto šildymo išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2253,4 euro į rankas (2 vidutinius darbo užmokesčius), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 43,41 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 m2) bus kompensuojamos 100 proc.
