Vilija Mačiulskytė

„Moterys dažnai atneša savo sužadėtuvių žiedus su deimantais ir prašo įvertinti jų kainą. Tačiau niekada joms neatskleidžiu šios informacijos“, – tikina deimantų ekspertė Julija Gerlich. Ji pasakoja, kad deimantus perka ne tik vyrai savo moterims, bet ir įmonių vadovai savo darbuotojams. Bendrovės „Fashion Gold“ vadovė J. Gerlich turi finansinį išsilavinimą, o juvelyrikos srityje dirba jau 30 metų. Prieš 15 metų ji susidomėjo deimantais ir sako, kad jie tapo ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu.

Gyventojai vietoje Kūčių vakarienės ir Kalėdų renkasi paplūdimį Egipte. Kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad daugėja žmonių, per žiemos šventes vykstančių atostogauti. Jie atostogoms nepagaili ir 1 tūkst. eurų, o tie, kuriems pinigų neužtenka, ima paskolas atostogoms. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Jurgita pasakojo, kad su vyru šventes praleis svetur. „Vyksime atostogauti į Egiptą. Išvyksime prieš pat Kūčias ir grįšime tarpušventyje. Naujuosius sutiksime Lietuvoje.

Lankydamiesi kavinėse tikimės kokybiško, skanaus maisto ir mandagaus aptarnavimo. Tačiau parduotuvės „Ikea“ kavinėje apsilankiusi vilnietė deserte ne tik rado bjaurią kirmėlę, bet ir turėjo stebėti, kaip ją po lėkštę tampė padavėjos. Galiausiai moteris atgavo sumokėtus pinigus už desertą ir gavo dovanų dar vieną skanėstą. Tačiau jo ragauti jau nebedrįso. Vilnietė Lina nemalonia patirtimi sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Gyventojai, gavę kelių tūkstančių eurų sąskaitas už balkono remontą piktinosi, kad už kaimyno aplaidumą tenka mokėti visiems. Tuo metu specialistai tikina, kad daugiabučių balkonai yra bendra nuosavybė. Todėl remonto išlaidas ir tenka dalintis. Taip pat įspėja, kad remonto darbų nereikėtų atidėlioti. Vilnietis viename socialiniame tinkle skundėsi, kad gavo sąskaitą už balkono remontą, nors buvo tvarkomas visai ne jo balkonas. „Kaimynai nesugeba pasirūpinti savo balkonais.

Pervesdami vienas kitam pinigus, gyventojai nurodo įvairias pavedimo paskirtis. Kai kurie nevengia ir pajuokauti, pavyzdžiui, apie pinigus teroristams. Tačiau bankai įspėja, kad ir už juokelius gali sustabdyti pavedimus. Todėl klientai turėtų nurodyti tikslią ir tikrą pavedimo paskirtį. Portalo tv3.lt skaitytoja Emilija teiravosi, ką būtina nurodyti bankinio pavedimo paskirtyje.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad dabar Lietuvos būsto rinka yra sąstingyje. Jie atkreipė dėmesį, kad būstą verta įsigyti, jeigu jo žmonės ieško jo gyvenimui. O investuotojams pataria rinktis kitas investavimo alternatyvas. Kalbėdami apie kainų korekcijas specialistai prognozavo, kad vystytojai verčiau kelsis statyti būstų svetur, nei Lietuvoje mažins kainas.

Prieš pirkdami maisto produktus gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į jų kainą, bet ir į kokybę ar sudėtį. Todėl vilnietis, apsilankęs prekybos tinkle, pasigedo tikslesnės informacijos apie mėsos sudėtį ir maistinę vertę. Prekybos tinklai tikina, kad mėsos sudėties nurodyti nebūtina. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškino, kaip atpažinti kokybišką mėsą. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Jonas.

Artėjant šventėms gyventojai ima ieškoti dovanų artimiesiems. Dalis žmonių renkasi dovanų kuponus, kad gavėjas pats pasirinktų, kada jį panaudoti. Tačiau nemaža dalis kuponų taip ir lieka nepanaudoti. Kol vieni pardavėjai tiesiog pasiima žmonių pinigus, kiti kuponų galiojimo laiką ilgina iki 3 metų. Viena vilnietė socialiniame tinkle dalijosi istorija, kaip įsigijusi 200 eurų dovanų kuponą, juo nespėjo pasinaudoti per metus.

Jaunoms šeimoms skiriama parama būstui įsigyti regionuose buvo sustabdyta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada griežtinti paramos teikimo taisykles. Anot jos specialistų, žmonės būstus pirko visai ne regionuose ir parama esą naudojosi šeimos, kurioms pinigų ir taip netrūksta. Tuo metu kai kurių šalies savivaldybių merai tikina, kad pačios savivaldybės irgi kuria gyventojų pritraukimo programas ir būsto įsigijimui skiria ir 60 tūkst. eurų.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko mėnuo. Gyventojai jau ėmė joms ruoštis. Nemaža dalis žmonių apsipirkti šventėms vyksta į Lenkiją: jie perka maistą, kitas prekes ne tik sau, bet ir giminaičiams ir draugams. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir beveik 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad praėjusią savaitę vyko apsipirkti į Suvalkus. „Pirkome mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Taip pat nemažai buitinės chemijos.

Gyventojai laukia išpardavimų ir akcijų, nes tikisi sutaupyti. Tačiau artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams pirkėjai jau pastebėjo prekybininkų gudrybes. Prieš taikydama nuolaidas parduotuvė kainą padidino daugiau nei 30 proc. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad tokios apgavystės prekybininkams gali brangiai kainuoti. Nesąžiningiems pardavėjams gali būti skiriama 5 tūkst. eurų bauda.

Kokio dydžio atlyginimo užtektų ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti dalį pinigų pramogoms ar taupymui? Vieni specialistai skaičiuoja, kad ši suma turėtų gerokai viršyti minimalų atlyginimą, kiti tikina, kad visų poreikiai skirtingi. O dar kiti skaičiuoja, kad ori alga Lietuvoje turėtų siekti 2 tūkst. eurų.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Pernai ilgus mėnesius šildymo kompensacijų laukę gyventojai šiemet prašymus dėl jų pateikė anksčiau. Savivaldybės skaičiuoja, kad dauguma prašymų jau išnagrinėti. Tačiau kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtinta, atsižvelgiama į gyventojų nekilnojamo turto (NT) vertę, todėl daliai žmonių kompensacijos nebuvo skirtos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

Prekybininkai stengiasi visokiais būdais pritraukti pirkėjus. Vienas jų – savitarnos parduotuvė be darbuotojų, kurioje pirkėjai patys išsirenka prekes ir už jas susimoka. Tačiau prieš pusmetį tokio tipo gėlių parduotuvę atidariusi įmonė susidūrė ir su nesąžiningu pirkėju, kuris pasiėmė gėlių puokštę, tačiau už ją taip ir nesumokėjo. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija stebėjosi, kad prekybos centre „Helios city“ gėlių parduotuvė „Vanilės žiedas“ neturi pardavėjo.

Gyventojai, dirbę užsienyje ir sulaukę pensinio amžiaus, apie svetur įgytą stažą turi pranešti „Sodrai“. Tada jiems skiriamos dvi pensijos: vieną moka Lietuva, o kitą – šalis, kurioje žmogus dirbo. Vis tik kartais surinkti ir suskaičiuoti duomenis užtrunka, tad pensijos gali tekti palaukti keletą mėnesių ar net metų. Dirbo ir Anglijoje Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad po mėnesio sulauks pensinio amžiaus. „Noriu jau kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos.

Padišanai – taip dėvėtų drabužių parduotuves vadina tvarios mados dizainerė Olesia Les. Ji pasakojo, kad padišanuose pradėjo lankytis dar paauglystėje. O dabar ji geba ne tik sau, bet ir kitiems rasti kokybiškų drabužių vos už vieną eurą. Būtent tiek jai atsiėjo naujas vilnonis paltas, pagamintas Prancūzijoje. Taip pat dėvėtus drabužius mados dizainerė persiuva, suteikia jiems ne tik naują formą, bet ir kitą gyvenimą.

Gyventojai piktinasi, kad už visas paslaugas tenka susimokėti, nors ir skelbiama, kad jos nemokamos. Pavyzdžiui, užsisakius telekomunikacijų bendrovės planą asu neribotais interneto duomenimis, staiga paaiškėja, kad jie vis tik yra riboti. Todėl tenka susimokėti papildomai. Tiek bendrovė, tiek jos priežiūrą stebinčios institucijos tikina, kad duomenis riboti leidžiama. O, jeigu gyventojai jų išnaudoja per daug, tenka susimokėti.

Lietuviai, palyginti su kitų šalių gyventojais, dirba ilgiau ir atostogauja trumpiau, rodo oficiali statistika. Darbuotojų atstovė tikina, kad, jeigu norime sulaukti pensijos, turime mažiau dirbti, daugiau ilsėtis. Ekonomistai pastebi, kad turtingų šalių gyventojai gali sau leisti daugiau ilsėtis. Kai mes daugiau uždirbsime, irgi ilgiau atostogausime, trumpiau dirbsime. Lietuvoje darbo savaitę sudaro 40 darbo valandų.

Darbdaviai skundžiasi, kad jiems neužtenka darbuotojų, todėl Lietuvos įmonėse daugėja įdarbintų užsieniečių. Anot darbdavių, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra vienintelė išeitis, leidžianti vykdyti veiklą. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad darbuotojų darbdaviai rastų, jeigu mokėtų didesnius atlyginimus ir suteiktų normalias darbo sąlygas.

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo. „Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais.

Greitai besikeičiančios technologijos ne tik palengvina žmonių gyvenimą, bet atneša ir sunkumų, ypač darbo rinkoje. Specialistai įspėja, kad vieni darbuotojai gali prarasti darbus, o kitiems teks išmokti dirbti su naujų technologijų sistemomis ir robotais, jeigu norės išsaugoti darbo vietas. JAV kompanijos IBM duomenimis, per ateinančius trejus metus dėl dirbtinio intelekto (DI) diegimo 40 proc.

Dalis darbuotojų turi kelias darbovietes. Žmonės ieško galimybių užsidirbti papildomai. Tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kuri nebeleis  dirbti konkurentams. Darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja mokėti kompensaciją, kuri gali siekti kelis šimtus ar dar daugiau eurų. „Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.

Gyventojai suskubo planuoti šventinius savaitgalius metų pabaigoje, iki kurios liko vos pusantro mėnesio. Šiuo metu norint išsinuomoti namelį gamtoje tektų pakloti beveik 1 tūkst. eurų. O nakvynė viešbučiuose Lietuvos kurortuose gali atsieiti ir 700 eurų. Tuo metu kelionių organizatoriai siūlo Naujuosius sutikti šiltuose kraštuose, kur kelionė gali atsieiti ir dvigubai pigiau. Nedidelių namelių gamtoje nuomos platformoje Jaukuku.lt Naujųjų metų savaitgaliui pasiūlymų beveik nebeliko.

Paskutinį lapkričio savaitgalį prekybininkų siūlomos juodojo penktadienio nuolaidos prasideda jau mėnesio pradžioje. Tačiau gyventojai tikina, kad nuolaidų ieškos ne mūsų parduotuvėse, bet Lenkijos. Žmonės vardija, kad ten jau apsiperka Kalėdoms, o kainos už sienos yra dvigubai mažesnės. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramutė pasakojo, kad pernai ir užpernai kalėdinių dovanų ieškojo juodojo penktadienio išpardavimų metu. „Buvau nusižiūrėjusi keletą daiktų ir juos su nuolaida įsigijau.

Mažas pajamas turintys gyventojai arba tie, kurių būtas jau nusidėvėjo, gali gauti nuomos kompensaciją, kuri asmeniui siekia apie 100 eurų, o šeimai – 600 eurų. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad daugiausiai kompensacijų skiriama pabėgusiems nuo karo ukrainiečiams. „Vilniaus miesto būsto“ veiklos palaikymo grupės komunikacijos koordinatorė Gražina Petrušauskienė skaičiavo, kad šiuo metu būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija sostinėje yra paskirta daugiau nei 4 tūkst.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Paprastai daugelis gyventojų kasmetinį poilsį planuoja iš anksto. Jeigu norite atostogauti kartu su artimaisiais, tenka derintis ir prie jų ar mokyklinių atostogų grafiko. Vis dėlto jeigu yra galimybė bent kiek lanksčiau pasirinkti atostogų laiką, kai kuriais mėnesiais tai darydami ne tik neprarasite pinigų, bet ir gausite jų daugiau nei paprastai.

Jau šią savaitę gyventojai sulauks sąskaitų už šildymą. Šilumos tiekėjai jau suskaičiavo, kokios jos bus ir tikina, kad sąskaitų dydžiai priklauso tiek nuo buvusios oro temperatūros, tiek nuo būsto, kuriame gyvenate. „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.

Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti. Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus. „Turiu 5 tūkst.

Infliacija niekur nesitraukia, o tam tikrų prekių kainos tapo tokios didelės, kad nebūtinų daiktų tenka atsisakyti arba jiems taupyti. Pavyzdžiui, drabužiai. Jų kasdien pirkti tikrai nereikia, tačiau už kokybišką drabužį tenka pakloti kelias dešimtis, o kartais ir šimtus eurų. Todėl verta užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves, ten drabužių galima rasti ir už eurą.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Elena pasakojo, kad vos išgirdusi apie naujo prekybos tinklo atidarymą, iš karto jame apsilankė. „Parduotuvė atsidarė Lazdynų mikrorajone, gyvenu netoliese, todėl jau tą pačią dieną atėjau apsižvalgyti. Žmonių buvo labai daug.

Būstą planuojantys įsigyti gyventojai šiuo metu delsia. Vieni tikisi, kad būstų kainos nukris, kiti laukia mažesnių palūkanų ir pigesnių paskolų. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad rinką stabdo aukštos palūkanos ir žadamas naujas NT mokestis, kuris turėtų būti plačiau taikomas gyventojų būstui.  NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą. „Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia.

Gyventojai užsienyje atostogauja ne tik dėl išskirtinių įspūdžių, bet ir dėl geresnių kainų. Štai neseniai Paryžiuje atostogavusi vilnietė tikino, kad bilietas garsiajame Luvro muziejuje, kur eksponuojama ir Mona Liza, atsiėjo pigiau nei tenka mokėti už apsilankymą, pavyzdžiui, Pakruojo dvare šiaurės Lietuvoje. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Monika, grįžusi iš atostogų Paryžiuje, palygino kainas ir tikino, kad muziejų bilietai ten pigesni nei Lietuvoje.

Šiemet per Vėlines gyventojai pasiėmę vieną atostogų dieną galės džiaugtis 5 laisvadieniais. Buhalterių atstovė pažymi, kad darbuotojai labai dažnai naudodamiesi švenčių laisvomis dienomis prasiilgina savo savaitgalius. Šią savaitę darbuotojų laukia du laisvadieniai arba net 5 laisvos dienos, tereikia tik pasiimti 1 dieną atostogų. Lapkričio 1 dieną – Visų šventųjų diena. Ji šiemet bus trečiadienį. O lapkričio 2 dieną – mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės – ketvirtadienį.

Mirus artimam žmogui, tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis, bet ir jo sąskaitomis už įvairias paslaugas. Teisininkai perspėja, kad nesusitvarkius palikimo dokumentų, mirusio asmens pinigais naudotis draudžiama. Todėl nereikia skubėti apmokėti ir mirusio žmogaus sąskaitų už telefoną ar internetą. Portalo tv3.lt skaitytoja Eglė teiravosi, ar gali naudotis mirusios mamos banko kortele. „Mama mirė prieš tris savaites. Mus užplūdo telefono, interneto sąskaitos ir raginimai jas apmokėti.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Atėjęs šildymo sezonas skatina gyventojus galvoti apie namų renovaciją. Šilumos tiekėjai žada, kad atlikus ją šildymo sąskaitos sumažės beveik per pusę. Tačiau ne visi gyventojai pritaria renovacijai, mažas pajamas gaunantys žmonės bijo, kad teks lįsti į skolas. Vilnietė Regina gyvena senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių bute. „Pernai šildymo sąskaitos buvo didelės. Šalčiausią mėnesį teko mokėti beveik 150 eurų. Ko gero, šis šildymo sezonas nebus pigesnis. Vėl teks mokėti daug.

Šiuo metu pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su keletu iššūkių, kuriuos lemia kariniai konfliktai. Tačiau ekonomistas žada, kad ateityje turėtume gyventi geriau. Tai lems išnykusi infliacija, sumažėjusios palūkanų normos, technologijų plėtra. Tačiau, jeigu kariniai konfliktai išplis, ekonomikos lauks nuosmukis.

Gyventojai skundžiasi, kad ir taip mažus atlyginimus mokantys kai kurie darbdaviai  juos dar ir vėluoja išmokėti. Žmonės tikina, kad nebeturi iš ko pragyventi. Tuo metu specialistai pataria, kur ir kada kreiptis dėl neišmokėtos algos. Be to, primena, kad už kiekvieną pradelstą dieną darbdaviai darbuotojams skolingi delspinigius. Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus.

Policija nustatė 200 pažeidėjų dėl neatsakingo elgiasi keliuose ir chuliganiško vairavimo. Buvo organizuojami reidai tiek nežymėtais automobiliais, tiek peržiūrint gyventojų atsiųstą informaciją apie nelegalias lenktynes. Policija pastebi, kad ir patys vairuotojai dalijasi chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Artėjant Vėlinėms žmonės tvarko kapus. Vieni tai daro patys, o kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šie tikina, kad sulaukia ir paskutinės minutės prašymų sutvarkyti kapavietes, jie stengiasi įterpti naujus užsakymus, tačiau dalies paskutinės minutės užklausų tenka ir atsisakyti. Vienkartinis kapo sutvarkymas gali atsieiti iki 92 eurų.  Kapų tvarkymo įmonių atstovės pastebėjo, kad dalis žmonių laukė paskutinės minutės ir tik dabar suskubo užsisakyti paslaugas.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.