Vilija Mačiulskytė

Nemaža dalis lietuvių gana dažnai apsiperka Lenkijoje, ypač prieš išeigines ir šventines dienas. Žmonės pasakoja, kad dabar ten nebereikia ir vykti, galima apsipirkti internetu. Gyventojai, apsiperkantys tose pačiose parduotuvėse kaip ir Lietuvoje, skaičiuoja, kad Lenkijoje ne tik pigiau, bet ir apsipirkti paprasčiau. Šiuo metu pigiausias žvakių papildymas šio tinklo parduotuvėje atsieina maždaug 0,45 euro, jei skaičiuotume oficialiu euro ir zloto santykiu, o Lietuvoje – 0,6 euro.

Daug žmonių svajoja apie ilgesnį poilsio savaitgalį ir kad jis tęstųsi bent tris dienas. Daliai darbuotojų ši svajonė jau tapo realybė, jie dirba 4 dienas per savaitę. Tačiau pramonės įmonių atstovams toks darbo modelis nepriimtinas. Jie nepritaria, kad darbuotojai dirbtų mažiau už tą patį atlyginimą.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina pasakojo, kad dirba savarankiškai ir pati dėliojasi darbo laiką. „Esu kirpėja.

Artėjantis šaltasis sezonas verčia iš spintų traukti šiltus megztinius, striukes ir paltus. O jeigu pernykščius drabužius sunešiojote, tenka ieškoti naujų parduotuvėse. Vis tik galite atnaujinti spintą ir neišleisti nė cento. Vilnietės specialiame renginyje mainėsi striukėmis, paltais,  kitais drabužiais ir grįžo pilnais maišais reikalingų drabužių sau ir vaikams, bet neišleido nė cento.

Pakilusios prekių ir paslaugų kainos, išaugusios būsto paskolų įmokos verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, ką daryti, jeigu taupyti nėra iš ko? Tai patiriantys gyventojai norėtų nutraukti II pakopos pensijų kaupimą, nes papildomi pinigai jos šeimai reikalingi dabar, o ne kažkada ateityje. Pensijų fondų atstovai primygtinai siūlo taupyti ir kaupti pensijai. Tačiau net jos ir sulaukę gyventojai pinigų negauna.

Prieš 20 metų savo svajonę įgyvendinusi Lina Liutkevičienė pasakoja nė nesvajojusi, kad jos įkurta „Linos artelė“ išaugs į 29 siuvyklų tinklą, o ji pati prisidės prie kai kurių svarbiausių šalies ponų ar ponių garderobo kūrimo. Tiesa, kokių, viešai atskleisti ji negali dėl konfidencialumo. Verslininkė pastebi, kad šiais laikais klientai daug dažniau prašo ne pasiūti drabužius, bet pataisyti jau turimus.

Lietuvoje už maistą mokame brangiau nei daugelis europiečių, o būsto neįperkame dėl per aukštų palūkanų. Tačiau panašu, kad daugelis gyventojų savo finansinę padėtį vertina labai gerai. Toks lietuvių optimizmas stebina ekonomistą Žygimantą Mauricą. Anot jo, šiemet beveik išvengę recesijos, kitais metais taip sėkmingai galime ir nepraslysti.

Gyventojai, planavę atostogas Izraelyje, dabar privalo keisti savo planus. Į šalį, kurioje vis dar tęsiasi karinis konfliktas, vykti pavojinga. Oro linijų bendrovės jau atšaukė skrydžius, o kelionių organizatoriai sustabdė kelionių pardavimus. Tačiau anksčiau kelialapius įsigiję žmonės baiminasi, kad praras pinigus. Štai vilnietė Emilija pasakojo, kad yra įsigijusi kelionę į Izraelį. „Visi žinome, kokia situacija ten dabar, karo metu tikrai nebenoriu važiuoti į Izraelį.

Daugelis gyventojų investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Tačiau specialistai pastebi, kad žmonės nelabai žino, kokį būstą nusipirkti, kad jis būtų patrauklus nuomai. Todėl vardija kuo skiriasi būstas nuoma ir sau. Į ką būtina atkreipti dėmesį perkant būstą nuomai, kur jį pirkti ir kaip įrengti? NT brokeris Ignas Zabarauskas pastebi, kad lietuviai investuodami į NT daro nemažai klaidų. „Viena dažniausių investicijų – butas nuomai.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus nepalieka savo darbų. Daugelis jų tvirtino, kad nori būti reikalingi. Tačiau pridūrė, kad papildomi pinigai taip pat nemaišo. Taip žmonės užsidirba po antrą pensiją. O vyresnių gyventojų ir pensijos didesnės. Pavyzdžiui, vis dar dirbantys 90 metų pensininkai gauna beveik 1 tūkst. eurų pensiją. Tačiau ne visi žmonės išėję į pensiją lieka dirbti tose pačiose pareigose.

Darbo rinkos ir dirbtinio intelekto (DI) specialistai pastebi, kad kai kurių profesijų darbus gali atlikti dirbtiniu intelektu paremtos programos, pavyzdžiui, ChatGPT. Šią programą savo darbuose jau naudoja įvairūs specialistai – teisininkai, finansininkai, tekstų kūrėjai, vertėjai ir redaktoriai. Būtent jiems reikėtų pirmiausiai ir sunerimti, o ateityje keisti profesiją. Neseniai buvo pristatyta nauja pokalbių roboto „GPT-4“ versija, kuri veikia dar greičiau ir tiksliau.

Lietuvoje būsto įperkamumas rekordinėje žemumose. Augant bankų palūkanoms imti paskolą gyventojams per brangu. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai kaltina bankus, kad šie lobsta ir nieko nedaro. Todėl patys imasi veiksmų pritraukti pirkėjus – siūlo išperkamąją nuomą, dykai įrengia būstą ar dalija nemokamai garažus. Skaičiuojama, kad šių dovanų vertė siekia apie 20 tūkst. eurų. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būsto įperkamumas šiuo metu rekordinėse žemumose.

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Nuosavo būsto neturintys gyventojai jį nuomojasi iš savo kišenės. Tačiau taip daro ne visi. Kai kurių institucijų pareigūnams ar kariams nuoma yra kompensuojama butpinigiais, mokamai iš valstybės biudžeto lėšų, kurios surenkamos iš mokečių mokėtojų. Butpinigių suma gali siekti ir daugiau nei 600 eurų. Tačiau  Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo butpinigius naikinti, pavyzdžiui, vietoje jų kompensuoti kelionę į darbą.

Lietuvoje artėjant šildymo sezonui gyventojai vėl dairosi darbo užsienyje. Tačiau įdarbinimo specialistai pastebi, kad dirbti svetur apsimoka ne visada. Anot jų, ten algos tik šiek tiek didesnės, o pragyvenimui išleisti tenka kur kas daugiau nei Lietuvoje. Vidutiniškai užsienyje nekvalifikuoti sandėlio darbuotojai uždirba apie 2000 eurų popieriuje. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo ir skaičiavo, kad Lietuvoje uždirba dvigubai mažiau nei užsienyje.

Nors gyventojai įspėjami saugotis sukčių, dalis jų vis tiek lieka apgauti. Žmonių naivumas ir patiklumas kainuoja tūkstantines sumas. Būtent tiek prarado pensininkė iš Vilniaus. Moteris piktinasi, kad bankas jai nepadėjo išsaugoti pinigų, o priešingai, rezervuotą sumą atidavė sukčiams. Tačiau bankas aiškina, kad viską darė laikydamasis taisyklių ir lėšas rezervuoja, kad jos nebūtų išleistos kitiems dalykams.

Gyventojai piktinasi, kad daugiabučių kiemuose dažnai trūksta automobilių stovėjimo vietų. Vienintelė išeitis – įsigyti nuosavą stovėjimo vietą. Tačiau taip padaręs vilnietis skundžiasi, kad kaimynas jo teisėtą nuosavybę užgrobė. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pataria įrengti užraktą arba kviesti policiją. O Seimo nariai siūlo griežtinti baudas, pastačiusiems automobilį ne savo vietoje.

Prasidėjus rudeniui, daugėja sergančių gyventojų. „Sodra“ skaičiavo, kad rugsėjį sulaukė daugiau ligos išmokų prašančių žmonių. Tačiau įspėja, kad dėl jos būtina pateikti prašymą, kitaip pinigų gyventojai negaus. Be to, sergantys darbuotojai turėtų likti namuose, kitaip iš jų ligos išmoka gali būti atimta. Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.

Gyventojai taiso drabužius dėl įvairių priežasčių. Vieni taupo, kiti neturi laiko nusipirkti naujų drabužių. O dar kitiems – svarbi tvarumo idėja. Nuo taisymo sudėtingumo priklauso ir paslaugos kaina, kuri gali siekti ir kelias dešimtis eurų. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Erika pasakojo, kad stengiasi taisyti beveik visus savo drabužius. „Štai neseniai pas siuvėją keičiau kelnių užtrauktuką už 14 eurų, trumpinau suknelę už 17 eurų.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Įdarbinęs darbuotoją darbdavys privalo ne tik suteikti jam darbo priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat mokėti už jį mokesčius ir informaciją apie juos teikti „Sodrai“. To nepadaręs jis atima iš darbuotojo socialinį draudimą. Už kurį kas mėnesį „Sodra“ darbuotojo prašo susimokėti po beveik 60 eurų.

Beveik kiekvieną dieną lankomės maisto prekių parduotuvėse ir net nesusimąstome, kad ten galime susižeisti, pavyzdžiui, paslysti ant šlapių grindų. Tokiu atveju prekybos tinklas atlygina žalą. Taip pat, pasak į nelaimę patekusių klientų, dar ir įteikia dovanų. Patys prekybos tinklai patikina, kad dėl nelaimių yra apsidraudę, tačiau stengiasi, kad nelaimių parduotuvėse įvyktų kuo mažiau. Tačiau neseniai nelaimė atsitiko vilnietei Julijai.

Ūkininkai pastebi, kad lietuviai tik dabar atranda jautieną, dažnai ją renkasi vietoje kiaulienos. Tačiau vis dar didelė dalis kokybiškos lietuviškos ir brangios jautienos yra eksportuojama, o pigesnė karvių mėsa lieka Lietuvoje. Anot galvijų augintojų, taip bus, kol lietuviai vietoje kokybiškos mėsos rinksis pigesnę. Vis tik, anot galvijų augintojų, karvių mėsa nėra bloga. Be to, ji dažniausiai naudojama malimui, o ne kepsnių kepimui. Nori, kad lietuviai valgytų gerą mėsą „Mr.

Artėjant rinkimams, politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, padidinti atlyginimus ir pan. Tokia tendencija šiuo metu vyksta Lenkijoje ir, pasak ekonomisto, netrukus gali ateiti ir į Lietuvą. Taigi, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vardijo 5 politinių Lenkijos partijų siūlymus artėjant rinkimams. Anot jo, Lietuvos politikai neblogai žino, kas vyksta Lenkijoje ir iš ten kai kurie pasisemia idėjų bent jau diskusijoms.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Gyventojai skundžiasi, kad ne tik aukštos palūkanos trukdo įsigyti nuosavą būstą. Anot jų, sunkiau gauti paskolas vienam žmogui ar dirbančiam savarankiškai. Tuo metu bankai tikina, kad paskola neturi būti našta, todėl įtariau žiūri dirbančius savarankiškai, o šeimoms dažnai duoda didesnes paskolas nei vienam žmogui. Portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas pasakojo, kad ketina pirkti būstą. „Dirbu IT srityje, uždirbu pakankamai, jau turiu sukaupęs ir pradinį įnašą, todėl ketinu įsigyti būstą.

Šilumos tiekėjai jau ragina gyventojus ruoštis šildymo sezonui, sandarinti langus, duris. O jeigu namas yra senos statybos, pagalvoti ir apie renovaciją. Langų meistrai sutinka, kad pasirūpinus langų sandarumu galima tikėtis ir mažesnės sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Pastaruoju metu gyventojai nebeskuba įsigyti nuosavo būsto, šiuos planus jie atideda neribotam laikui, kuomet kainos ir palūkanos bus mažesnės. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad vis dažniau vietoje būsto pirkimo žmonės renkasi nuomą. O spartesnis būstų įsigijimas prognozuojamas tik nukritus paskolų palūkanoms. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad prasidėjus rudeniui NT rinkoje nuoma laimi prieš būsto įsigijimą.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Gyventojai pastebi, kad išaugus kainoms, mėnesio pabaigoje algos beveik nebelieka. Todėl dalis žmonių ėmė drastiškai taupyti, pavyzdžiui, atsisako dalies maisto produktų, vandens buteliuose, gazuotų gėrimų ar kavos. Taip pat dalis gyventojų rečiau lankosi kavinėse, restoranuose ar grožio salonuose. Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje infliacija vis dar aukštesnė nei kitose Europos šalyse, bet žada, kad kitais metais ji bus dvigubai mažesnė.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Gyventojai dar nenusiteikę uždaryti vasaros sezono. Nors ruduo neprastas ir pas mus, saulės ar gero oro žmonės ieško Turkijoje, Tunise ar Graikijoje. Paskutinės minutės kelionę į šias šalis galima įsigyti už 200 eurų. Tačiau kelionių organizatoriai pažymi, kad žmonės perka keliones ne tik rudeniui, bet ir žiemos sezonui. Tiesa, žiemą nuvykti į šiltus kraštus jau gali atsieiti 1 tūkst. eurų. Kelionių organizatoriai tikina, kad daugumai gyventojų vasara dar nesibaigė.

Nors teigiama, kad pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos vis mažėja, gyventojai tikina, to nejaučiantys. Artėjant šildymo sezonui žmonės ėmė dar labiau taupyti, todėl atsisako nebūtinų paslaugų. Pavyzdžiui, procedūrų grožio salonuose ar kirpyklose. Tai pastebi ir grožio specialistės. Anot jų, manikiūras ar plaukų dažymas tapo prabanga. Moterys gražinasi kur kas rečiau.

Jau artėja naujas šildymo sezonas, tačiau gyventojai dar turi daugybę skolų už praėjusį. Šilumos tiekėjai pataria klientams nekaupti skolų, o apie finansinius sunkumus iš karto pranešti. Kitu atveju skolos bus išieškomos priverstinai. O kai kuriais išimtiniais atvejais gyventojams gali būti atjungtas ir šildymas. Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sakė, kad praėjusį šildymo sezoną skolininkų skaičius už šildymo paslaugas išliko beveik nepakitęs.

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad su savo pinigais negali elgtis taip, kaip nori. Esą bankai prašo pasiaiškinti, iš kur jie gavo grynųjų pinigų ir kur juos išleis? Tuo metu bankai tikina, kad pasiaiškinti klientų prašo, nes baiminasi „nešvarių“ pinigų. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad gavę palikimą ar dovaną grynaisiais jaučiasi tarsi vagys. Žmonės negali tų pinigų įsidėti į banko kortelės sąskaitą be pasiaiškinimo bankui.

Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.

Norėdami daugiau užsidirbti, žmonės renkasi vietoje 1 etato dirbti 1,5 ar 2 etatais. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tada daugiau teks susimokėti mokesčių. Tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuo daugiau gyventojas uždirba, tuo daugiau mokesčių ir moka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais.

Daugiausiai paskolų įsigyti būstui gyventojai ima didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bankų atstovai tikina, kad mažesniuose miestuose gyventi žmonės nenori, be to, ten nėra didelio būstų pasirinkimo. Tačiau kainos didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose skiriasi beveik trigubai, ten būstą galima įsigyti ir už 30 tūkst. eurų. „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas skaičiavo, kad 47 proc.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu prekybininkų, prekiaujančių maistu, apyvartos mažėja. Žmonės mažiau perka jų parduotuvėse, vietoje jų – augina daržoves patys, vyksta į Lenkiją arba prašo valstybės paramos maistu. Prekybininkai pastebėjo, kad gyventojų krepšelis sumažėjo ir pabrango, todėl siūlo daugiau akcijų ir nuolaidų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau ne visų pajamos leidžia jį įsigyti iš karto už savo pinigus. Gyventojai teiraujasi ar užtektų jų 800 eurų atlyginimo paskolai gauti? Bankai sako, kad užtektų tačiau siūlo vos 39 tūkst. eurų paskolą. Tuo metu būsto kainos didžiuosiuose miestuose dažniausiai viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Kamilė pasakojo, kad uždirba 800 eurų per mėnesį į rankas. „Šiuo metu nuomojuosi butą, tačiau norėčiau įsigyti savo.

Gyventojai jau ima ruoštis būsimam šildymo sezonui. Pernai ilgai laukę kompensacijų už šildymą, šiemet prašymus joms teikti žmonės suskubo dar vasarą. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtai gyventojų jau teiraujasi apie šildymo sezoną ir kompensacijas. O prašymus teikti jie gali jau nuo rugsėjo 1 d. Pernykščio šildymo sezono rekordinės kainos lėmė, kad šildymo kompensacijų prašė kur kas daugiau žmonių nei užpernai.

Dalis Lietuvos pramonės jau išgyvena sunkmetį. Darbuotojai skundžiasi, kad įmonių vadovai siūlo nepavydėtiną pasirinkimą: išeiti iš darbo savo noru arba dirbti už minimumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, be išankstinio įspėjimo ir darbuotojo sutikimo, darbdavys negali jo nei atleisti, nei sumažinti atlyginimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona skundėsi, kad neseniai darbdavys jai iškėlė netikėtą ultimatumą.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Jeigu radote pigius lėktuvo bilietus dar nesidžiaukite, net ir juos įsigiję į kelionę galite taip ir neišskristi. Kartais oro linijų bendrovės parduoda daugiau skrydžio bilietų nei yra vietų lėktuve. Bendrovės tikina, kad tai normali praktika populiariuose maršrutuose. Todėl jeigu tikrai norite patekti į skrydį, turite papildomai susimokėti už sėdėjimo vietą. O jeigu vietos nenusipirksite ir neišskrisite, gali tekti ilgai kovoti dėl 600 eurų kompensacijos.

Gyventojai skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojų ir bankų pažadais, dabar tapo įkaitais ir nebegali valdyti savo pinigų. Žmonės piktinasi, kad negali nutraukti kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pasiimti savo pinigų. Kai kurie politikai siūlo pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau pensijų fondų atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus keisti sistemą atmeta. Anot jų, gyventojams nutraukti kaupimą – nenaudinga.