Butpinigių suma gali siekti ir daugiau nei 600 eurų. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo butpinigius naikinti, pavyzdžiui, vietoje jų kompensuoti kelionę į darbą.
Kas gauna butpinigius
Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad butpinigius gauna vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi. Butpinigiams gauti būtina pateikti prašymą.
Atsižvelgiant į vietovę, maksimalus butpinigių dydis gali siekti 616 eurų, o mažiausias – 228 eurai.
2022 m. butpinigius gavo 1467 VRM statutinių tarnybų pareigūnai.
Iki rugpjūčio 31 d. VRM butpinigiams panaudojo 3,69 mln eurų, iš šios sumos Policijos departamentui atiteko 2,33 mln.
Vidaus tarnybos statuto projekte, kuris šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais, siūloma butpinigių mokėjimą trumpinti iki 5 metų arba tam terminui, kuriam pareigūnas yra perkeltas dirbti į kitą komisariatą. Dabar tokio termino nėra.
Papildomai Vidaus tarnybos statuto projekte siūloma įvesti bendrą tvarką, kuri suvienodintų praktiką ir užkirstų kelią galimam pareigūnui piktnaudžiavimui šia socialine garantija. Taip pat statuto projekte numatoma alternatyva butpinigiams – kompensacija kelionės į darbą išlaidoms.
Pasirodžius šiai publikacijai, Lietuvos kariuomenė portalą tv3.lt informavo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos išmokų dydis yra apibrėžiamas atitinkamame Vyriausybės nutarime .
Jame numatyta, kad nuomos išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal konkrečiam miestui ar vietovei numatytą bazinį socialinių išmokų dydį.
Rugpjūčio mėnesį išmokas už gyvenamųjų patalpų nuomą gavo 3052 kariai, rugsėjo mėnesį išmokėta – 1 215 531 eurų. Vadinasi, kiekvienam kariui buvo išmokėta vidutiniškai po 398 eurus.
Butpinigius pernai padidino
Tačiau pernai butpinigiai vidaus tarnybos pareigūnams buvo padidinti.
„Ši socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyta dėl jų tarnybos ypatumų ir yra tokio paties pobūdžio, koks taikomas kariams bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, todėl ir kompensavimo dydžiai turi būti tokie patys. Kartu tai yra viena iš motyvavimo priemonių, kuri skatins pareigūnus tarnauti didžiuosiuose miestuose. Be to, taip bus sprendžiama ir pareigūnų šiose vietovėse trūkumo problema“, – tuomet teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot VRM, maksimalūs butpinigių dydžiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams didinami todėl, kad tam įtaką daro būsto nuomos rinkos kainos: atsižvelgiant į vietovę, maksimalus butpinigių dydis galės būti 616 eurų.
Be to, bus atsisakyta butpinigių dydžio diferencijavimo pagal tai, ar pareigūnas eina rotuojamas pareigas, ir pagal pareigūnų laipsnius. Butpinigius gauna pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi ir pateikia prašymus.
Butpinigius dalijosi su sūnumi
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys irgi gauna butpinigius, jam skirta suma mėnesiui siekia beveik 500 eurų. Šią sumą jis moka savo sūnui, iš kurio butą ir nuomojasi.
Anot V. Rupšio nieko blogo, kad pinigus gautus kompensuoti nuomai jis moka savo šeimos nariui.
Tuo metu opozicinių partijų lyderiai įžvelgia interesų konfliktą. Štai partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis skatina kariuomenės vadą trauktis iš pareigų.
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NGSK) priklausančios Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, kol kas neįmanoma įvertinti, ar yra galimas interesų konfliktas.
D. Šakalienė teigė, kas šiuo metu nepakanka duomenų, norint įvertinti, ar čia gali būti interesų konfliktas. Pasak jos, aukščiausias pareigas Lietuvos kariuomenėje einančiam asmeniui privaloma taikyti aukštesnius standartus.
„Šiuo metu neturime visų duomenų. Norint įvertinti interesų konflikto regimybę, yra svarbūs duomenys susiję su butpinigių skyrimo procedūra. Šiuo atveju, turi spręsti ne kariuomenės vadui pavaldūs, o už jį aukščiau esantys asmenys.
„Kas yra labai svarbu ir buvo ne kartą išaiškinta teismų – tokias aukštas pareigas einantiems pareigūnams yra taikomi aukštesni standartai.
Jeigu yra interesų konflikto regimybė, vis tiek reikia imtis papildomų apsaugos priemonių. Būtina užtikrinti, kad ne pavaldūs asmenys priimtų sprendimą. Vadovas [prezidentas], kuris skyrė į pareigas, taip pat turi teisę žinoti. Būtų labai gerai įtraukti atitikties pareigūną į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų įvertinti visi aspektai“, – sakė Seimo narė.
Anot jos, turime išgirsti prezidento ir krašto apsaugos ministro poziciją šiuo klausimu.
„Bet manau, kad svarbu nepriimti skubių sprendimų. Šalia mūsų vyksta karas. Staiga atleidus kariuomenės vadą, mes nors ir laikinai, bet padidintume riziką“, – pabrėžė Seimo narė.
Prilygino „čekiukų“ skandalui
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas situaciją prilygino „čekiukų“ skandalui, susijusiu su netinkamu savivaldybės politikų lėšų panaudojimu asmeniniais tikslais, taip pat kritikavo bendravimo su žurnalistais kultūrą.
„Apskritai istorija labai panaši į sukčiavimą čekiukais, o bendravimo su žurnalistais kultūra yra kone zonos lygio. Vis dėlto Novočerkasko karo mokykla permušė NATO koledžų išsilavinimą“, – rašė Dainius Žalimas.
„Užuojauta kariuomenei, ji to nenusipelnė“, – pridėjo Dainius Žalimas.
