Būstai didmiesčiuose – triskart brangesni: regionuose nėra pasirinkimo ar neduoda paskolų?

„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas skaičiavo, kad 47 proc. būsto paskolų šiemet buvo išduota būstui įsigyti Vilniaus mieste, 20 proc. Kaune, o 32 proc. – kituose miestuose.

„Mažesnis išduotų paskolų skaičius kituose miesteliuose, palyginti su didžiaisiais miestais, galėtų būti siejamas su atitinkamai mažesne nekilnojamo turto pasiūla.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jaunuoliai domisi, ar gali nesusituokę gauti bendrą paskolą būstui

Paskolą norite grąžinti anksčiau? Štai, kas sutaupytų, o kam – didelė rizika

Lenkijoje šiemet pastatyta 0,2 proc. mažiau būsto

Taip pat pastebime, kad vis daugiau jaunų šeimų pasinaudoja valstybės finansine paskata, kas kaip tik palengvina galimybes įsigyti pirmąjį būstą atitinkamuose Lietuvos miesteliuose ir regionuose“, – komentavo banko atstovas.

SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras taip pat skaičiavo, kad daugiausia būsto paskolų sutarčių  (43 proc.) pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta Vilniaus apskrityje, daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) – Kauno apskrityje, dešimtadalis – Klaipėdoje. Apie 6 proc. būsto paskolų sutarčių sudaryta Šiaulių apskrityje, 3,5 proc. – Panevėžio, 3 proc. – Marijampolės apskrityse.

Regionuose skolinasi mažiau

Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė irgi skaičiavo, kad vertinant būsto paskolas Lietuvos mastu – daugiausia kreditų būstui įsigyti yra išduodama didžiuosiuose miestuose, kur daugiausiai gyventojų ir nekilnojamojo turto objektų.

„Tačiau bankas paraiškas dėl paskolų priima visuose skyriuose, kurie įsikūrę 37 Lietuvos miestuose, todėl ir toliau nuo didmiesčių gyvenantys klientai gali kreiptis dėl paskolos į arčiausiai esantį padalinį.

O galimybės pasiskolinti tiek didesniame mieste, tiek mažesniame miestelyje priklauso nuo finansinių galimybių (kliento pajamų bei įsipareigojimų). Taip pat reikia nepamiršti, kad net jei regionuose klientai gauna, tikėtinai, kažkiek mažesnes pajamas nei didžiuosiuose miestuose, čia dažnai mažesnės ir nekilnojamojo turto kainos, kas išlygina galimybes skolintis“, – pastebėjo banko atstovė.

SEB banko atstovas pastebėjo, kad mažesniame mieste reikia ir mažesnės paskolos.

„Vertinant kliento galimybes pasiskolinti būstui, atsižvelgiame į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, turimą nuosavų lėšų dalį ir kitus veiksnius. Suteikiant būsto paskolą kiekvieną atvejį vertiname individualiai.

Teikdami būsto paskolas, visoje Lietuvoje taikome tokius pačius principus. Mažesniuose miestuose mažesnės būsto kainos, gyventojai mažiau išleidžia vartojimui negu gyvenantys didmiesčiuose, todėl, įsigyjant juose turtą, užtenka mažesnių pajamų“, – komentavo M. Kieras.

Didmiesčiuose vidutinė paskola siekia 110 tūkst. eurų

„Luminor“ Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius, remdamasis banko pirmojo šių metų pusmečio duomenimis, skaičiavo, kad vidutinė būsto paskola siekė apie 110 tūkst. eurų.

„Būsto paskolas išduodame visų Lietuvos regionų miestuose, tačiau beveik pusė šiemet finansuotų būstų buvo įsigyti Vilniuje ir Vilniaus rajone, ketvirtadalis – Kaune ir Kauno rajone, 15 proc. – Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone.

Didmiesčiai pritraukia daugiau šalies gyventojų ir suteikia daugiau veiklos galimybių, tad neretai studijuoti atvykę jaunuoliai juose ir lieka nusprendę nebegrįžti į gimtuosius miestus. Tai skatina nekilnojamojo turto vystytojus savo dėmesį sutelkti būtent į didmiesčius ir siūlyti čia daugiau naujų objektų. Kadangi mažesniuose Lietuvos miestuose naujos statybos būstai yra retesni, būsto rinka yra labiau ribota, nepritraukianti tokių pirkėjų, kurie ieško galimai augsiančios vertės ar aukšto energetinio efektyvumo turto“, – komentavo E. Jurevičius.

Butų kainos

Portalas tv3.lt patikrino, Aruodas.lt skelbimus. Už kiek galima įsigyti būstą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Taigi, Vilniuje naujos statybos, 2 kambarių 50 kvadratinių metrų ploto butas Santariškėse atsieitų 150 tūkst. eurų. Tuo metu senos statybos, irgi 2 kambarių, 50 kvadratinių metrų ploto butas Žirmūnuose kainuoja 135 tūkst. eurų.

Kaune naujos statybos, 3 kambarių, 50 kvadratinių metrų butas kainuoja 100 tūkst. eurų. Tuo metu senos statybos, 2 kambarių butas, 50 kvadratinių metrų ploto Šilainiuose kainuoja 81 tūkst. eurų.

Klaipėdoje naujos naujos statybos, 2 kambarių 50 kvadratinių metrų ploto butas Giruoliuose atsieitų beveik 200 tūkst. eurų. Tuo metu metu senos statybos, irgi 2 kambarių, 50 kvadratinių metrų ploto butas Debrecene kainuotų 67 tūkst. eurų.

Tuo metu Biržuose 3 kambarių, 50 kvadratinių metrų senos statybos, bet renovuotas butas kainuoja 33 tūkst. eurų.

Rokiškyje 3 kambarių, 50 kvadratinių metrų ploto senos statybos butas kainuoja 30 tūkst. eurų.

Zarasuose 2 kambarių butas, 50 kvadratinių metrų ploto kainuoja beveik 40 tūkst. eurų. 

Šiemet perka ir parduoda mažiau

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai, skaičiuoja Registrų centras.

Vien tik per liepą įregistruota 9,1 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 17 proc. mažiau nei pernai liepą  (11 tūkst.) ir 14 proc. mažiau nei šių metų birželį (10,6 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,9 tūkst. butų pardavimų – 12 proc. mažiau nei prieš metus, kai per sausį-liepą buvo įregistruota 20,2 tūkst. butų pardavimų.

Vien tik per šių metų liepos mėnesį įregistruota 2,3 tūkst. butų sandorių, arba 24 proc. mažiau nei 2022 metų liepą ir 21 proc. mažiau nei šių metų birželį.

Vilniuje šiemet įregistruota 6,1 tūkst. butų pardavimų, arba 14 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 2,5 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,7 tūkst. (3 proc. mažiau).

Per sausį–liepą Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 6,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 23 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 7,9 tūkst. namų pardavimų.

Vien tik per šių metų liepą įregistruota 950 namų pardavimų, arba 22 proc. mažiau nei pernai liepą ir 7 proc. mažiau nei šių metų birželį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 31,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 16 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-liepą, kai buvo įregistruota 37,6 tūkst. žemės sklypų sandorių.

Vien tik per liepos mėnesį įregistruota 4,4 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 14 proc. mažiau nei pernai liepą ir 13 proc. mažiau nei šių metų birželį.