Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.
„Gyventojai teiraujasi, kokiose parduotuvėse Lenkijoje apsipirkti, ar ten tikrai pigiau, kaip tas prekes atsisiųsti iš Lenkijos ir kiek jiems tai kainuos. Todėl ir kilo mintis organizuoti seminarus, apie apsipirkimą Lenkijoje. Iš tikrųjų juos organizuoju nuolat“, – pasakojo įmonės vadovė.
Paskutinis seminaras buvo organizuojamas rugsėjo 14 d. tema – „Kaip apsipirkti Lenkijoje internetu“.
Jo metu gyventojai galėjo sužinoti, kaip naudotis didžiausiomis lenkiškomis internetinėmis parduotuvėmis, kaip ieškoti konkrečios prekės ar modelio, kaip palyginti lenkiškų ir lietuviškų parduotuvių kainas ir apsiskaičiuoti, kiek kainuos prekės atsisiuntimas iš Lenkijos.
Įmonės vadovė pastebėjo, kad po seminarų išauga apsiperkančių Lenkijoje skaičius.
Seminarai yra nemokami ir Indrė jų apmokestinti nežada.
„Juk visa informacija, kurią pateikiu seminarų metu yra viešai ir lengvai prieinama. Seminarus organizuoju tam, kad žmonėms man rečiau skambintų ir klausinėtų“, – tikino įmonės vadovė.
Perka ne tik sau, bet ir parduoti
Indrė sakė, kad Lenkijos parduotuvėse gyventojai perka viską, nuo vaistų ar pleistrų iki statybinių medžiagų.
„Sunku apibūdinti prekių krepšelio dydį ir kainą. Žmonės perka įvairias prekes. Tačiau svarbu paminėti, kad Lenkijoje ne viskas yra pigiau. Pavyzdžiui, vardiniai įrankiai „Makita“ Lenkijoje ir Lietuvoje kainuoja panašiai.
Tačiau kitas prekes Lenkijoje galima nusipirkti tikrai pigiau, reikia tik paieškoti“, – komentavo Indrė.
Anot jos, auga gyventojų skaičius, kurie perka prekes Lenkijoje ir jas parduoda čia, Lietuvoje.
„Lietuvoje sparčiai auga ir plečiasi elektroninės komercijos verslai. Be to, tiekimas iš Lenkijos yra labai greitas, prekes galima gauti per 2–3 dienas.
Didžioji dalis mūsų klientų ir yra verslo klientai, kurie užsiima prekyba. Dažniausiai žmonės prekiauja namų apyvokos daiktais. Taip pat prekių pobūdis priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, netrukus žmonės pirks Helovyno ir Kalėdų dekoracijas, atėjus pavasariui pirks sodo ir daržo reikmenis ir t.t.“ – vardijo įmonės vadovė.
Lietuvių išlaidos Lenkijoje auga
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė remdamasi Lenkijos statistikos biuro duomenimis skaičiavo, kad lietuviai, pirmąjį šių metų ketvirtį, Lenkijoje išleido 310 milijonų zlotų (beveik 70 milijonų eurų).
„Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, gyventojų, kurie važiuoja į Lenkiją, skaičius išaugo vos dešimtadaliu. Taigi, tai rodo, kad tie gyventojai, kurie važiuoja į Lenkiją, perka šiek tiek daugiau. Prekių krepšelis išaugo ir dėl infliacijos Lenkijoje – metinė infliacija metų pradžioje čia siekė beveik 20 proc.“ – komentavo ekonomistė.
Anot jos, nors suma, kurią tautiečiai išleidžia Lenkijoje ir išaugo, realios apsipirkimo apimtys tiek daug nepadidėjo.
„Tendencijos, kad sumos žymiai augtų, nėra. Priešingai, pandemijos laikotarpiu išleidžiamos sumos gerokai susitraukė ir tik dabar atsistato į buvusį lygį.
Žvelgiant į mūsų banko mokėjimų kortelių duomenis, tendencijos yra panašios. Pastebimas išleidžiamų pinigų apimčių didėjimas, tačiau tai yra labiau atsistatymas į prieš pandemiją buvusį lygį, taip pat yra ir sezoniškumo efektas. Vasarą gyventojai išleidžia daugiau nei žiemą“, – gyventojų išlaidas skaičiavo ekonomistė G. Ilekytė.
Siūlė įtraukti kelionės kaštus
G. Ilekytė teigė, kad žvelgiant į mokėjimų kortelių duomenis, lietuviai apie ketvirtadalį pinigų išleidžia maisto prekėms, apie 13 proc. – degalams, 15 proc. – drabužiams.
„Paslaugoms išleidžia pakankamai nežymią dalį – vos 7 proc. visų išleistų pinigų tenka restoranams, 4 proc. viešbučiams“, – sakė ekonomistė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nors lietuvių išleidžiamos sumos ir nėra mažos, tautiečių atsiskaitymai Lenkijoje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo visos mažmeninės prekybos Lietuvoje.
„Tai aiškus ženklas, kad vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Galbūt jis yra populiaresnis tarp gyventojų, kurie gyvena arčiau Lenkijos sienos. Tikėtis, kad tai kaip nors keičia prekybininkų kainodarą Lietuvoje, nevertėtų. Nebent parduotuvėse, kurios yra išsidėsčiusios šalia pasienio su Lenkija.
Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje. Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – komentavo ekonomistė.
