Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura iš Kauno pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijos parduotuvėse apsipirko už 400 eurų.
„Prekės vos tilpo į bagažinę, pirkome nemažai daržovių ir vaisių, kurios Lenkijoje kur kas pigesnės. Pavyzdžiui, braškių kilogramą Lenkijoje galima nusipirkti už 3 eurus, o Lietuvos turguose jos kainuoja dvigubai daugiau.
Taip pat dukra pirko nemažai sauskelnių vaikams, jos Lenkijoje irgi pigesnės. Buities prekių ar ilgai negendančių maisto produktų stengiamės nusipirkti daugiau. Tačiau vis tiek į Lenkijos parduotuves vykstame kas mėnesį“, – prisipažino moteris.
Lietuvių srautai į Lenkija auga
Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas atkreipė dėmesį, kad vasarą lietuviai į Lenkijos parduotuves užsuka dar dažniau nei kitu metu.
„Kaip ir kasmet, vasarą stebime padidėjusį lietuvių pirkėjų srautą į Lenkiją. Analizuojant lietuvių atsiskaitymus Lenkijos prekybos centruose, pinigų gryninimosi operacijas, matome, kad jau nuo metų pradžios daugiau tautiečių pinigus leidžia kaimyninėje šalyje.
Be abejo, pagrindinė priežastis – mažesnės kainos prekybos tinkluose. Tačiau išlaidų Lenkijoje daugėja ne tik dėl to – į šią šalį daugiau keliaujame atostogų laikotarpiu“, – sakė A. Kamarauskas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiavo, kad klientai, atsiskaitydami kortele naudojantis kortelių skaitytuvais, Lenkijoje per pirmą šių metų pusmetį išleido beveik penktadaliu (~19 proc.) daugiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Tačiau vis dar didelė Lietuvos gyventojų dalis, vykstančių į Lenkiją, už pirkinius moka Lenkijos zlotais, kuriuos įsigyja išsikeisdami eurus Lenkijoje. Todėl geriau lietuvių išlaidas Lenkijoje parodo Lenkijos statistikos departamento skelbiami duomenys apie užsieniečių išlaidas šalyje.
Jie rodo, kad pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojai išleido 28 proc. daugiau negu prieš metus Lenkijoje, skaičiuojant zlotais, arba 26 proc. skaičiuojant eurais“, – komentavo ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, ketvirčio išlaidos jau viršijo išlaidas, buvusias prieš pandemiją
„2023 m. I ketv. lietuvių išlaidos Lenkijoje eurais buvo 0,6 proc. didesnės negu 2019 m. I ketv.). Tačiau Lietuvoje mažmeninė prekyba eurais buvo net 61 proc. didesnė negu 2019 m. I ketv.
Apskritai, lietuvių išlaidos pagal oficialius duomenis Lenkijoje 2023 m. I ketv. sudarė iki 2 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos Lietuvoje, o tai nėra didelė dalis“, – tikino ekonomistas.
Daugiausiai pirkėjų pasienio parduotuvėse
Anot A. Kamarausko, vienas pirkėjas Lenkijos prekybos centruose vidutiniškai vieno apsipirkimo metu išleisdavo 75,91 euro – 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Tuo metu T. Povilauskas skaičiavo, kad vieno atsiskaitymo SEB kortele suma buvo 90 eurų.
„Apsipirkti į Lenkiją kaip ir anksčiau dažniausiai važiuojama dėl pigesnių maisto, namų apyvokos prekių. Šiaulių banko klientų mokėjimo kortelių atsiskaitymo duomenys rodo, kad populiariausios apsipirkimo vietos – maisto prekių parduotuvės, namų apyvokos prekių parduotuvės, degalinės.
Daugiausia buvo atsiskaitoma pasienyje su Lietuva esančiuose prekybos vietose – Suvalkuose, Seinuose, Augustave“, – vardijo A. Kamarauskas.
Anot jo, netoli sienos gyvenantiems lietuviams jau seniai nebėra jokio skirtumo, ar pirkti šalia esančioje parduotuvėje, ar pavažiuoti dešimtį ar dvi dešimtis kilometrų ir apsipirkinėti kaimyninėje šalyje.
T. Povilauskas irgi pažymėjo, kad kaip ir anksčiau, didžiausią neigiamą įtaką apsipirkimai Lenkijoje daro Lietuvos prekybininkams netoli Lenkijos pasienio.
„Tačiau kol kas esant tokioms apsipirkimo apimtims Lenkijoje, vargu ar Lietuvos mažmenininkai artimiausiu metu darys kainodaros sprendimus, vertindami Lenkijos veiksnį. Beje, Lenkijos zlotas pastaruoju sustiprėjo euro atžvilgiu (~5 proc. nuo metų pradžios), o tai nėra palankus veiksnys lietuvių apsipirkimui Lenkijoje“, – atkreipė dėmesį T. Povilauskas.
Į Lenkiją tik atostogauti?
Tuo metu „Luminor“ kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė tikino, kad turimais banko duomenimis, Lenkija nėra pati populiariausia užsienio šalis, kurioje gyventojai leidžia savo pinigus.
„Joje išleidžiama iki 2 proc. visų mokėjimo kortelėmis vykdomų operacijų sumos. Tiesa, kasmet šiltuoju metų laikotarpiu pastebime ganėtinai ryškų atsiskaitymų banko kortele Lenkijoje padidėjimą.
Ši šalis lietuviams ir toliau išlieka paklausia kryptimi, nes ji patogi pasiekiamumo bei finansų atžvilgiu: į Lenkiją lengva atvažiuoti automobiliu ar autobusu, o ir pati kelionė kainuoja nedaug. Ten puikios sąlygos poilsiui, gausu veiklų ir pramogų šeimoms. Tautiečius taip pat atvilioja ir mažesnės kainos – jie perka maisto ir buities prekes, pilasi kurą“, – komentavo banko atstovė.
Vasarą lietuviai ir atostogauja ir apsiperka Lenkijoje
Petras Čepkauskas, maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas, sako, kad vasarą Lenkijoje apsiperkančių lietuvių skaičius smarkiai išauga. Tai, žinoma, lemia ir tai, kad šiuo metu smarkiai padaugėja atostogaujančiųjų.
„Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu pirkėjų srautas iš Lietuvos į Lenkiją išauga 30–40 proc., didėja ir išlaidos. Šie metai bus turizmo Lenkijoje metai, nes lietuviai pradeda vertinti ir tai, kad turizmo paslaugos Lenkijoje yra ir pigesnės, ir įvairesnės – nuo jūros iki kalnų“, – atkreipė dėmesį P. Čepkauskas.
Pasak jo, tai patvirtina ir apsilankymų Lenkijoje gylis – jei pirmąjį metų ketvirtį vos 23 proc. lietuvių įvažiuoja į Lenkiją giliau nei 30 km, tai vasarą situacija keičiasi – tokių keliautojų kiekis dvigubėja ar net trigubėja.
Jis patvirtina, kad lietuvius apsipirkti į Lenkiją iš tiesų traukia pigesnės prekės, ypač maisto produktai, kurių kainos šioje šalyje vidutiniškai kainuoja apie 30 proc. mažiau.
„Be jokios abejonės, norėdami pasinaudoti kainų skirtumais, pirkėjai privalo atlikti namų darbus – tai yra peržiūrėti tinklų, į kuriuos vyksta, leidinius, parsisiųsti programėles.
Kitaip sutaupymas nebus reikšmingas, nes per akcijas ir Lietuvos tinklai taiko vidutiniškai 30 proc. nuolaidas. Jei lyginsime įprastas kainas Lenkijoje su akcijinėmis Lietuvoje, skirtumas bus 10–15 proc.“ – pasakojo pašnekovas.
Jis pastebi, kad pačios populiariausios ir daugiausia sutaupyti leidžiančios prekės yra mėsa, pieno produktai, kiti įvairūs maisto produktai, buitinė chemija, higienos prekės, tabakas ir alkoholis.
P. Čepkauskas neseniai atkreipė dėmesį į oficialią lenkų statistiką apie tai, kiek lietuvių apsilanko Lenkijoje ir kiek pinigų ten išleidžia.
Jeigu tikėsime tais duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuota daugiau kaip 1 mln. kartų – vidutiniškai kone kas trečias šalies gyventojas bent vieną kartą.
„Palikome ten daugiau kaip 310 mln. zlotų – maždaug 66 mln. eurų. Kažkodėl nešvenčiame, juk tai penkerių metų pirmo ketvirčio rekordas – pačiais sėkmingiausiais, priešpandeminiais 2019 m. mes ten palikome 281 mln. zlotų – 65 mln. eurų, o tai reiškia, kad 2023 m. sumuš visus išlaidų Lenkijoje rekordus, nes pirmas ketvirtis visada silpniausias“, – prognozavo P. Čepkauskas.
