Vilija Mačiulskytė

Nuomininkai piktinasi, kad būstų nuomotojai savivaliauja, be įspėjimo kelia nuomos kainą, bet kada paprašo išsikraustyti. Tuo metu nuomotojai pasakoja apie neatsakingus ir nemokius nuomininkus, kurių nebeįmanoma išprašyti iš buto. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina būtinai pasirašyti nuomos sutartį. O teisininkas komentuoja, kada ir kaip nuomotojai gali iškeldinti nuomininkus. Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasakojo, kad butą nuomojasi jau pusantrų metų.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti didžiąją dalį algos. Kai kuriems žmonėms neužtenka ir 1 tūkst. eurų vien maisto išlaidoms mėnesiui. Maisto kainų specialistai ir ekonomistai irgi skaičiuoja, kad Lietuvoje maistas bene brangiausias Europoje, ir neaišku, ar kainos sumažės ir grįš į buvusį lygį. Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį. Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai nesutaria dėl įvairiausių dalykų. Šįkart kaimynų konfliktas kilo dėl kieme kepamos mėsos. Veganai tikina, kad mėsos kvapas juos vimdo, tuo metu visavalgiai kaimynai tikina, kad kepsninėje nori kepti ne tik daržoves, bet ir mėsą. Savivaldybė primena apie kepsninių naudojimo taisykles ir įspėja apie baudas. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl kepsninių naudojimo.

Beveik prieš du mėnesius maisto prekių parduotuvėse pirkėjus pasitiko naujovė – buvo apmokestinti vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Net ir nedidelis mokestis patinka ne visiems. Todėl pirkėjai rado išeitį, vietoje mokamų plastikinių maišelių, naudoja nemokamus popierinius. Kai kurie prekybos tinklai teigė, kad teko apmokestinti ir popierinius maišelius. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas teigė, kad parduotuvėse vietoje plastikinių maišelių naudoja popierinius, skirtus kepiniams.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Po pernykščių elektros kainų šuolių, rodos, šiemet situacija stabilizavosi. Tačiau neilgam. Vakar, rugpjūčio 21 d., elektros kaina viršijo 200 Eur/MWh ribą. Specialistai tikina, kad kaina pakilo dėl karščių ir dėl to, kad Suomija išjungė vieną elektrinės reaktorių. Tuo metu elektros tiekėjai skaičiuoja, kad kai kurie gyventojai mėnesio pabaigoje gali sulaukti didesnių sąskaitų.

Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.

Moksleiviai ir jų tėvai užplūdo parduotuves, artėjant rugsėjui jie perka mokyklines prekes, uniformas, vaikiškus drabužius ir batus. Vis tik ne visi reikalingų daiktų ieško parduotuvėse. Žmonės tikina, kad mokykliniais daiktais mainosi su kitais tėvais, todėl pavysta sutaupyti ir po 100 eurų ar dar daugiau. Štai dviejų moksleivių mama iš Vilniaus pasakojo, kad trečiokė dukra išaugo uniformą.

Nekilnojamo turto (NT)  bendrovė siūlo naujovę – daugiabutį pensinio amžiaus žmonėms, kuriame jie galėtų ne tik gyventi, bet ir gauti medicinines paslaugas ar įvairias pramogas. Nuoma tokiame daugiabutyje atsieitų 1,2 tūkst. eurų, todėl patys pensininkai naujovę vertina skeptiškai. Anot jų, gal ir būtų įdomu ten gyventi, bet nebūtų iš ko susimokėti nuomą, kai pensija siekia vos 500 eurų.

Gyventojai tikina, kad keisti darbą paskatina įvairios priežastys, tačiau dažniausiai nepriimtinas darbdavio elgesys. Pavyzdžiui, įžeidinėjimai ir spaudimas, nesumokėta alga, nesutikimas išleisti atostogų ir t.t.. Žmonės dalijasi įvykiais, kurie paskatino parašyti prašymą, išeiti iš darbo. O Valstybinė darbo inspekcija pataria, kaip išeiti iš darbo patiriant, kuo mažiau nuostolių. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi įvykiais darbe, kurių neapsikentę nusprendė išeiti iš darbo.

Apsipirkusi „Maximos“ parduotuvėje, vilnietė vos po kelių valandų pastebėjo, kad nupirktas kumpis šaldytuve supelijo. Kitą dieną, ji tikėjosi prekę grąžinti ir atgauti pinigus, bet vietoje to pardavėja siūlė  atidžiau rinktis prekes. Vėliau prekybos tinklas teisinosi karštais orais, tačiau pinigus grąžinti sutiko. Vilnietė Akvilė viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad „Maximoje“ įsigijo sugedusią mėsą, už kurią pinigų jai niekas nesiruošė grąžinti.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje išauga žmonių skaičius, kurie ieško būstų nuomai. Savivaldybės primena, kad gyventojams suteikiamos nuomos kompensacijos, kurios gali siekti ir 400 eurų. O pretenduoti į kompensaciją gali ne tik tie žmonės, kurie neturi nuosavo būsto, bet ir jį turintys, jeigu jų būstas jau nusidėvėjo.

Nekilnojamo turto (NT) brokeriai tikina, kad jau baigėsi laikai, kai žmonės savo būstus nuomojo be sutarčių. Dabar pasirašyti sutartį nori ne tik nuomotojai, bet ir nuomininkai. Tačiau tokiu atveju nuomotojui, o kai kuriais atvejais ir nuomininkai turi susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių.

Moksleivių tėvai jau perka mokyklines prekes. Vienas svarbiausių pirkinių – kuprinė. Tačiau  tėvai piktinasi, kad Lietuvos parduotuvėse jos dvigubai brangesnės nei Lenkijoje. Prekybininkai tikina, kad visi gali parduoti už tokią kainą, kokią nori. O pirkėjai renkasi, kur pirkti. Portalo tv3.lt skaitytoja Reda pasakojo, kad augina tris moksleivius vaikus, todėl mokyklinėmis prekėmis pradeda rūpintis iš anksto.

Nemaža dalis regionuose gyvenančių šeimų pirmąjį būstą ketino įsigyti pasinaudodamos tam skirta valstybės parama. Tačiau pasirodo, kad norinčiųjų neva buvo per daug, todėl pinigų nebeliko. Vis tik daugybė šeimų vis dar stovi eilėse ir nežino, kaip suktis iš padėties, nes jau pradėjo namų statybas arba sudarė preliminarias sutartis dėl butų įsigijimo.

Savaitės pradžioje praūžusi audra atnešė daugybę nuostolių. Todėl gyventojai užplūdo draudimo bendroves, prašydami padengti nuostolius. O tie, kurie savo turto nebuvo apdraudę, suskubo tai padaryti. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad apdrausti nedidelį butą kainuoja virš 100 eurų metams, tačiau įspėja apie papildomas sąlygas – tam tikra suma grįš atgal draudėjams.

NT specialistai pastebi, kad vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamą turtą (NT) svetur. Dažniausiai gyventojai renkasi Ispaniją, o kartais ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus. NT pardavėjai sako, kad jų klientai netgi pardavinėja butus Palangoje ir už mažesnę kainą juos perka Ispanijos kurortuose. NT finansininkas Almantas Mekionis, šiuo metu dirbantis ir konsultuojantis pirkėjus Ispanijoje, tikino, kad daugybė lietuvių ieško būsto svetur.

Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai turėtų suskubti pateikti prašymus ne tik „Sodros“ pensijai, bet ir antros pakopos fonduose sukauptiems pinigams gauti. To nepadarę žmonės daugelį metų kauptų pinigų negaus. Tačiau vien tik parašyti prašymą neužtenka, gyventojai turi pasirinkti pensijų anuitetą, pagal kurį bus mokami sukaupti pinigai. Kiek ir kokių prašymų reikia? Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžius.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Ūkininkai sako, kad prasidėjęs javų kūlimo sezonas nežada nieko gero. Derlius mažas, o grūdų supirkimo kainos irgi nekyla. Užtat, anot ūkininkų, duona parduotuvėse toliau brangsta. Jie skundžiasi, kad šiemet patirs nuostolių, todėl kitais metais derlius gali būti dar mažesnis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikino, kad šiemet grūdų derlius bus tikrai mažesnis. „Sausra lėmė, kad šiemet derlius mažesnis 15–20 proc.

Artėjant rugsėjui, lietuviai į Lenkiją vis dažniau užsuka ne pramogauti ir atostogauti, bet apsipirkti. Be įprastinių maisto produktų, daugelis ieško ir mokyklinių prekių. Žmonės skaičiuoja, kad kai kurios iš jų yra beveik dvigubai pigesnės nei Lietuvoje, o kitos priešingai – pigesnės yra lietuviškuose prekybos centruose. Daugelis moksleivių ir jų tėvų pradėjo ruoštis naujiems mokslo metams.

Artėjant rudeniui nuomos rinka tampa aktyvesnė visuose didžiuosiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai Kaune ir Klaipėdoje tikina, kad studentai jau ėmė aktyviai ieškoti būstų nuomai. Tuo metu Vilniuje studentai neskuba nuomotis būstų, tačiau ieškančių butų nuomai netrūksta.  Specialistai prognozuoja, kad net pasibaigus studentų bumui nuomos populiarumas augs, nes ne visi įpirks butus, todėl juos nuomosis. Tai gali lemti ir kainų augimą.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Moterys už tam tikras prekes ir paslaugas moka daugiau nei vyrai. Tą patvirtina ir pačios pirkėjos, ir finansų specialistai. Anot jų, papildomo, „rožinio mokesčio“ moterys galėtų išvengti, jeigu paprasčiausiai nepirktų daiktų, kurie yra įvardijami, kaip moteriški. Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė teigė, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai.

Dalis gyventojų tikina, kad dėl išaugusių kainų Lietuvoje jau nebeapsiperka. Jie vyksta į Lenkiją kas mėnesį arba dar dažniau. Bankai skaičiuoja, kad lietuviai Lenkijoje išleidžia milijonus eurų per metus. Tačiau, anot jų, tai nėra reikšminga suma, kuri lemtų mažėjančias kainas ir mūsų parduotuvėse. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura iš Kauno pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijos parduotuvėse apsipirko už 400 eurų.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Šeimininkai savo augintiniams skiria vis daugiau dėmesio ir pinigų. Tą pastebintys prekybininkai siūlo įsigyti ne tik būtinų prekių keturkojams, bet ir neįprastų. Pavyzdžiui, prekiauja išmaniais augintinių guoliais ar džinsiniais švarkeliais šunims. O restoranai ir kepyklos siūlo atskirus meniu šunims su vynu, alumi ar tortais. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pastebėjo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi neįprastas prekes, skirtas šunims.

Vasarą gyventojams namų kiemų priežiūrai, tenka skirti daugiau ir laiko, ir pinigų. O nesuspėję jų susitvarkyti ir nušienauti privalo mokėti baudas. Savivaldybės tikina, kad vieniems gyventojams užtenka įspėjimų, o kitiems tenka skirti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Štai vilnietė Aurelija viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad gavo 240 eurų baudą už nenušienautą kiemą. „Gyvenu Vilniuje, tačiau turiu sodybą Panevėžio rajone.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Ūkininkai tikina nepakeliantys spaudimo dėl kainų mažėjimo, todėl parduoda karves ir keičia veiklos kryptis. Anot jų, lietuviško pieno niekam nebereikia, todėl tenka parduoti galvijus ir atleisti darbuotojus. Ūkininkų atstovas tikina, kad šią krizę atlaikys ne visi, lietuviško pieno sumažės. Todėl vartotojams parduotuvėse vis dažniau teks pirkti lenkišką pieną ir jo produktus. Pasvalio rajono ūkininkė Inga pasakojo, kad nusprendė parduoti 50 karvių ūkį.

Žolės pjovėjai skundžiasi, kad šiemet dėl sausros prarado nemažai klientų. Anot jų, žmonės taupo, todėl nenori mokėti už žolės pjovimą. Esą patys perka žoliapjoves ir prižiūri savo kiemus. Žoliapjovių pardavėjai pastebi, kad populiarėja žolės pjovimo robotai, už kuriuos tenka pakloti ir 2 tūkst. eurų. O savivaldybės tikina, kad netvarkingus gyventojus, kurie nenusipjauna kieme žolės baudžia iki 600 eurų baudomis.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

Kapus prižiūrintys gyventojai vasarą turi daugiau darbo. Todėl arba patys dažniau vyksta tvarkyti artimųjų kapų, arba samdo kapaviečių tvarkytojus. Jie pripažįsta, kad paslaugų kainas padidino. Tačiau brangesnės paslaugos klientų esą neatbaidė. Žmonės kapų priežiūrai išleidžia ir kelis šimtus eurų. Vilniuje veikiančios bendrovės „Tyli kalva“ atstovė pasakojo, kad įmonė daugiausiai užsiima kapaviečių įrengimu arba pertvarkymu.

Gyventojai piktinasi, kad kažkada patikėję pažadais apie sotesnę senatvę, dabar per mėnesį papildomai gauna vos po 30 eurų. Antrojoje pensijų pakopoje sukauptų pinigų gyventojai negali naudoti taip, kaip patys nori. Tuo metu pensijų fondų valdytojai tikina, kad žmonės patys kalti, kad per mažai sukaupė, investavo į mažiau rizikingus fondus. Portalui tv3.lt vilnietė Regina skundėsi, kad į antros pakopos pensijų kaupimą pateko apgaule.

Vasara – atostogų metas, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai nenori išleisti jų atostogauti. Žmonės piktinasi, kad negali pasirinkti atostogų laiko ir trukmės. Darbo teisės atstovai pataria bandyti taikiai susitarti dėl atostogų, tačiau jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į Darbo inspekciją. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Austėja skundėsi, kad darbdavys neišleidžia jos atostogauti. „Noriu pasiimti atostogas rugpjūčio pradžioje.

Pernai gyventojų turtas, kaupiamas II pakopos pensijų fonduose mažėjo. Tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad šiemet pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą. Anot jų, rinkos pakilo nuo pernykščių žemumų. Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Išaugus maisto kainoms, dažnas lietuvis lietuviškus prekybos tinklus išmaino į lenkiškus. Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje maistas dvigubai pigesnis, ypač mėsos ar pieno produktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja kas mėnesį, kartais rečiau. Pastarąjį kartą moteris Lenkijoje apsipirko už 300 eurų. „Ten kur kas pigiau, todėl ir vystame apsipirkti, pavyzdžiui, pienas ten pigesnis 0,20 euro.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Sotesne senatve didelė dalis gyventojų rūpinasi iš anksto – kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau sukauptų pinigų suma žmonių netenkina. Anot jų, pensijų fondai rūpinasi tik savo, o ne kaupiančių gerove. Tuo metu pensijų fondų atstovas tikina, kad gyventojai per mažai kaupia, tam reikėtų skirti bent 10 proc., o ne dabartinius 3 proc. atlyginimo. Tuo metu darbuotojų atstovė ir ekonomistas abejoja pensijų fondų patikimumu.

Išpopuliarėjus prekybai internetu, daugelį prekių gyventojai užsisako į namus, ypač didelių gabaritų pirkinius, pavyzdžiui, buities prietaisus – televizorius, šaldytuvus ir kitus. Tačiau pirkėjai skundžiasi, prekes gaunantys sulaužytas ar sugadintas. Prekybininkai atsakomybės kratosi – kaltina pačius pirkėjus ir kurjerius. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai iš internetinės parduotuvės Bigbox.lt nusipirko televizorių.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Liepos 11–12 dienomis, Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis vilniečiai patirs tam tikrų apribojimų, taip pat šiomis dienomis nedirbs kai kurių bankų skyriai. SEB bankas savo klientams išplatino pranešimus, kad liepos 10–13 dienomis dirbs kiek kitaip. „Dėl liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo neženkliai koreguojame Vilniuje esančių SEB banko skyrių darbą liepos 10–13 dienomis.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Daugiabučių gyventojai dalį daiktų laiko ne tik bute, bet ir sandėliuke ar rūsyje. Todėl perkant būstą, dažnas pirkėjas teiraujasi, ar butas jį turi. Kaip pastebi NT brokeriai, senuose daugiabučiuose dėl rūsių kyla painiava. Pasitaiko ir rūsių užgrobėjų, kurie naudojasi ne savo nekilnojamo turto (NT) dalimi. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad neseniai pirko butą.

Nukritus Turkijos valiutos liros kursui ekonomistai turi gerų žinių atostogaujantiems Turkijoje. Šiemet atostogos kainuos pigiau, tačiau tik tiems, kurie keliones planuos patys, vyks, o ne pirks kelialapius. Šių kainos, nepaisant valiutos kritimo, net 20 proc. didesnės. Kiekvieną savaitę tūkstančiai lietuvių išskrenda į Turkiją – į šią šalį vykdoma bene daugiausia atostoginių skrydžių iš Lietuvos. Matyt, vienas iš šios krypties privalumų yra ir kainos.