Lietuvos energetikos agentūros analitikų duomenimis, šiandienos didmeninės elektros kaina – 203,36 Eur/MWh – yra didžiausia šiais metais, viršijusi 200 eurų/MWh ribą.
Energetinių tyrimų institutas irgi skaičiavo, kad rugpjūčio 21 d., pirmadienį Lietuvos zonoje elektros kainos viršijo 200 eurų/MWh
„Nuo tokių kainų jau buvome atpratę – šiemet tai apskritai aukščiausia dienos kaina. Paskutinį kartą tokios kainos buvo tik praėjusių metų gruodį“, – skelbė institutas.
Kaina didėjo dėl karščių ir išjungto reaktoriaus Suomijoje
Anot Lietuvos energetikos agentūros, elektros kainų augimas buvo stebimas jau nuo mėnesio vidurio, visos Europos ir Baltijos jūros šalių regionui susiduriant su rekordiniais karščiais. Didėja elektros poreikis kondicionavimui.
„Pastarąsias kelias dienas Lietuvoje buvo fiksuojama mažesnė elektros gamyba vėjo elektrinėse, tai lėmė ir mažesnę nacionalinę elektros gamybą Lietuvoje, tad elektros importas augo. Be to, suomiai išjungė Olkiluoto branduolinės elektrinės Antrąjį reaktorių. Tai iškart sukūrė nuolatinės generacijos trūkumą mūsų regione.
Galima pastebėti, kad dar didesnis kainų šuolis nei Lietuvoje ar Latvijoje šiandien fiksuojamas Estijoje ir Suomijoje, kuri pasižymėjo mažiausiomis didmeninės elektros kainomis regione“, – komentavo agentūra.
Panašias priežastis įvardijo ir Energetinių tyrimų institutas. Pasak jo, iš tinklo buvo išjungtas Suomijos Olkiluoto branduolinės elektrinės antrasis reaktorius, iškart sukūrė mūsų regione (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) apie 900 MW nuolatinės generacijos trūkumą. Suomijos elektros kainos iškart šoktelėjo nuo 17 eur/MWh rugpjūčio 17 d. iki 118 eurų rugpjūčio 18 d., o vėliau dar daugiau.
Reaktorius buvo išjungtas dėl padidėjusios drėgmės turbinoje. Kada bus įjungtas vėl – nepranešama“, – komentavo Energetinių tyrimų institutas.
Pasak jo, dar viena priežastis lėmusi išaugusią elektros kainą yra per pastarąsias porą savaičių visame regione gerokai sumažėjusi vėjo generacija.
„Karštas oras sutapo su labai menku vėjeliu (vos apie 2–3 m/s Lietuvoje). O Lietuvos vidaus generacija labai priklausoma nuo vėjo. Tačiau vėjo nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus. Pavyzdžiui, Suomija praneša, kad dėl menko vėjo jos vidaus generacija yra sumažėjusi apie 800–1000 MW nuo tipinio lygio.
Nors saulės elektrinių plėtra pastaraisiais metais buvo labai intensyvi, to neužtenka, kad leistų stabilizuoti elektros kainas. O tai, kad mūsų regionas tampa labai priklausomas nuo orų svyravimų, rodo kad net palyginti nedidelio (nė 1000 MW nesiekiančio) generavimo pajėgumo sustabdymas beveik du ar tris kartus gali pakelti elektros kainas“, – pastebėjo Energetinių tyrimų institutas.
Sąskaitų dydis priklausys nuo pasirinkto plano
„Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sakė, kad elektros kainų šuoliai aktualūs tik tiems vartotojams, kurie turi pasirinkę kintamus, su biržos kainomis susietus, planus.
„Tarp mūsų klientų tokių yra tik apie 6 proc. klientams, turintiems fiksuotos kainos elektros planus, svyravimai rinkoje neturi jokios reikšmės.
Jei gyventojai, pasirinkę biržinius planus, turi ir išmaniuosius skaitiklius, kurie leidžia sekti valandinį elektros suvartojimą, tai pačiomis brangiausiomis paros valandomis jie turėtų kiek įmanoma labiau sumažinti savo elektros vartojimo poreikius, kad už ją nepermokėtų. Naudoti daugiau elektros energijos reikėtų tuomet, kai biržoje ji kainuoja pigiau“, – patarė specialistas. Anot jo, tokia yra elektros biržos specifika – čia labai daug nepastovumo, todėl vartotojas, pasirinkęs mokėti pagal biržos kainas, turi pats sekti jų svyravimus ir pagal tai planuoti savo vartojimą.
„Tai reikalauja pačio vartotojo įsitraukimo, budrumo, rinkos išmanymo.
Todėl absoliučiai didžioji dalis klientų rankasi kainą užfiksuoti, taip visos kainų svyravimo rizikos yra paliekamos tiekėjui, o gyventojai gali būti visiškai ramūs – kad ir kiek kaina biržoje kiltų, jie už elektrą daugiau nemokės. Kainos fiksavimas suteikia stabilumo, nereikia analizuoti, sekti biržos situacijos ir nuolat kontroliuoti savo elektros vartojimo“, – komentavo M. Kavaliauskas.
Pataria sekti sunaudojamos energijos kiekį
„Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič irgi sakė, kad viskas priklauso nuo plano, kurį pasirinko žmogus.
„Turintiems fiksuotos kainos planą, svyravimai biržoje rūpesčių nekelia ir sąskaitų niekaip neveikia. Jei pasirinktas su birža susietas planas, šis kainų pokytis gali būti juntamas. Tačiau viskas priklausys nuo to kiek ir kada elektrą vartoja klientas. Pavyzdžiui, nors rugpjūčio 21 d. kainos vidurkis siekė 203,36 Eur/MWh, tačiau tai tik vidurkis, mat atskiromis valandomis kaina svyravo nuo 95,10 iki 549,92 Eur/MWh, t. y. nuo 11,51 ct/kWh (su PVM) iki 66,54 ct/kWh (su PVM).
Turintiems „Enefit“ biržos planą žalioji elektros energija atitinkamai kainuotų 21,15 ct/kWh, (su PVM) ir 76,19 ct/kWh (su PVM), pridėjus mokesčius (ESO planas Standartinis, viena laiko zona“, –skaičiavo V. Fiodorovič.
Anot jo, artėjant šaltajam sezonui elektros kaina kyla – taip būna kasmet ir šie metai neturėtų tapti išimtimi. Ryškesnį kainos sumažėjimą turėtume pamatyti tik kitų metų pavasarį.
„Tiems, kuriems toks kainų kilimas biržoje kelia nerimą, rekomenduojame dvi išeitis: trumpam fiksuoti kainą ir taip pralaukti kainų kilimo laikotarpį – tam geriausiai tinka 6 mėnesių planas, garantuojantis apsaugą nuo svyravimų būtent šaltuoju laikotarpiu; kitas variantas – atidžiai planuoti savo elektros vartojimą, didžiausias energijos sąnaudas numatant laikotarpiui, kai kainos biržoje palankiausios, o joms kylant elektros sąnaudas minimizuoti.
Dar viena pagalbinė priemonė, leidžianti pasinaudoti elektros kainų svyravimais, ‒ energijos kaupiklis. Pastaruoju metu fiksuojame augantį susidomėjimą šitais prietaisas, mat juos galima įkrauti kuomet energijos kaina pigiausia, o sukaupta elektra pasinaudoti kai kaina aukštesnė“, – patarė specialistas.
Dauguma didesnių sąskaitų negaus?
Bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė tikino, kad elektros kainų svyravimai neturės jokios įtakos tiems klientams, kurie yra fiksavę elektros energijos kainą.
„O su birža susietus planus pasirinkę klientai moka pagal didmeninę elektros energijos kainą, apskaičiuojama pagal vidutinę ataskaitinio mėnesio „Nord Pool“ elektros energijos biržos kainą, susiformuojančią „Nord Pool“ elektros biržoje Lietuvos kainų zonoje, prie jos pridedant PVM ir tiekimo dedamąją.
Vienos ar kelių dienų aukštesnė kaina rinkoje, neturėtų daryti didelės įtakos klientų sąskaitoms už rugpjūtį“, – komentavo bendrovės atstovė.
Pasak L. Beganskienės, klientams, kurie yra pasirinkę valandinį planą, rekomenduojama kasdien pasitikrinti elektros energijos kainas biržoje.
„Dieną prieš, 15 val. „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“ ir interneto svetainėje skelbiamos kitos dienos elektros energijos kainos. Klientai gali matyti kokia elektros energijos kaina bus kiekvieną atskirą valandą.
Pavyzdžiui, pirmadienį, rugpjūčio 21 d. pigiausiomis valandomis tarp 15–19 val. elektros energija vidutiniškai kainavo 13 ct/kWh. Brangiausią valandą – 9 val. ryto ji kainavo 66,54 ct/kWh. Pačią pigiausią valandą – 4 val. ryto ji kainavo 11,51 ct/kWh. Tad valandinį planą pasirinkusiems klientams svarbiausiu aspektu lieka aktyvus vartojimo derinimas prie kainų konkrečią valandą“, – atkreipė dėmesį bendrovės atstovė.
