Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.
Vilnietis Jurgis viename iš socialinių tinklų skundėsi, kad niekaip negali atgauti pinigų iš draudimo bendrovės „Compensa“.
„Šioje įmonėje turėjau gyvybės draudimą, kurį nusprendžiau nutraukti. Dalis mano pinigų buvo investuota į „BNP Paribas Russia“ fondą. Visą sukauptą kapitalą įmonė man išmokėjo, išskyrus minėtą fondą. Iš jo pinigų niekaip negrąžina.
Siunčia kažkokius popierius ir liepia pasirašyti, kad sutinku pinigų laukti 5 metus. Tačiau laukti nenoriu, pinigų man reikia dabar, o ne po 5 metų“, – skundėsi vyras.
Dar jis piktinosi, kad niekaip negali susisiekti su konsultante.
„Negaliu jai prisiskambinti. Niekam nerekomenduoju šios įmonės. Sudaryti sutartį tai buvo pirmi, o dabar pasipustė padus“, – piktinosi Jurgis.
Vienas komentatorius rašė, kad vyras turėjo domėtis, kur buvo investuojami jo pinigai.
„Jeigu pinigai buvo investuoti į Rusiją, tai jų ir nebeatgausite. Kažkada ši rinka buvo perspektyvi, daug kas ten investavo, bet prasidėjus karui investuotojai perkėlė savo lėšas kitur.
Todėl reikėjo domėtis, kur buvo investuojami jūsų pinigai, dabar rusų įmonių pinigai įšaldyti ir jų tikrai neatgausite“, – rašė komentatorius.
Tuo metu kitas vyras su juo nesutiko.
„O kam tada reikalingi draudimo įmonėse konsultantai? Ar ne jie turėtų domėtis ir paaiškinti klientui, kur buvo investuojami jo pinigai ir kaip juos atgauti?
Tačiau jie paprasčiausiai dingsta, kai iškyla kokia nors problema. Geriausia savo pinigų draudimo įmonėms iš viso nepatikėti“, – siūlė komentatorius.
Vienintelė išeitis laukti ir pratęsti sutartį?
„Compensa Life“ marketingo specialistė Aušra Gudauskienė teigė, kad įmonė 2022 metais, vasario 25 d. sustabdė naujų klientų investicijas į „BNP Paribas Russia Equity“ ir „BNP Paribas Europe Emerging Equity“ fondus.
„Tai padarėme dėl vertybinių motyvų ir siekdami apsaugoti klientus nuo rizikos, kurią įvertinti tapo sudėtinga ar net neįmanoma.
Abiejų šių fondų veikla buvo sustabdyta dėl Rusijai pritaikytų tarptautinių sankcijų, draudžiančių Rusijai arba bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įstaigai ar organizacijai Rusijoje parduoti banknotus ir perleidžiamuosius vertybinius popierius bet kokia ES valstybių narių valiuta“, – komentavo įmonės atstovė.
Anot jos, esami klientai buvo informuoti apie sustabdytą „BNP Paribas Europe Emerging Equity“ ir „BNP Paribas Russia Equity“ fondų veiklą.
„Tai reiškia, kad jokios operacijos su šių fondų vienetais (pirkimas, pardavimas, keitimas ir pan.) tapo praktiškai neįgyvendinamos, iki fondo valdytojas atnaujins investicinių vienetų vertės skaičiavimą.
Reaguodama į gautą fondų valdytojo pranešimą draudimo bendrovė informavo klientus apie fondų veiklos stabdymą ir sustabdytą prekybą šių investavimo krypčių investiciniais vienetais“, – tikino A. Gudauskienė.
Ji teigė, kad klientams buvo išsiųsti pranešimai el. paštu arba įprastu paštu.
„Ši informacija taip pat buvo paskelbta įmonės interneto svetainėje.
Tačiau iki šiandien vis dar nėra galimybės nustatyti „BNP Paribas Russia Equity“ ir „BNP Paribas Europe Emerging Equity“ investicinių vienetų kainos. Todėl ir negalime apskaičiuoti sukauptos sumos ir / ar išperkamosios sumos pagal draudimo sutartį ir jos išmokėti“, – sakė įmonės atstovė.
Ji tikino, kad įmonė ėmė taikyti palankiausią klientams sprendimą – pratęsti jų sutarčių galiojimą.
„Toks sprendimas leidžia išsaugoti kliento investuotus į konkrečius fondus pinigus ir juos išmokėti klientui tada, kai šie fondai atnaujins veiklą. Nes dabar tiesiog neįmanoma apskaičiuoti sumos, kurią reikėtų išmokėti klientui.
O rašytinis susitarimas su klientu taip pat reikalingas tam, atnaujinus investicinių vienetų vertės skaičiavimą, galėtume informuoti klientą ir remiantis susitarimo sąlygomis pervesti sukauptą sumą“, – komentavo A. Gudauskienė.
Situaciją pakeitė sankcijos
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys komentuodamas situaciją irgi teigė, kad dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, valstybei agresorei buvo įvestos įvairaus pobūdžio tarptautinės sankcijos.
„Reaguodamas finansų sistemai pritaikytus ribojimus, Rusijos centrinis bankas dar 2022 m. vasario 25 d. pranešė stabdantis prekybą Maskvos vertybinių popierių biržoje. Dėl iki šiol galiojančių abipusių sankcijų tam tikrų valstybių subjektai prarado galimybę pirkti ar parduoti turimus vertybinius popierius, tokių fondų turimas turtas tapo nelikvidus.
„BNP Paribas Russia Equity“, remiantis vieša informacija, yra vienas iš pirmiau minėtus prekybos apribojimus patyrusių fondų“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Anot L. Žižio, prekybos fondų vienetais sustabdymas yra išskirtinis įvykis, darantis įtaką draudimo bendrovių įsipareigojimų klientams vykdymui.
„Gyvybės draudimo bendrovių klientai, sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis ir savo rizika pavedę nukreipti draudimo įmokų dalį investicijoms į Rusijos vertybinius popierius, pritaikius pirmiau minėtus ribojimus, susidūrė su nepatogumais kreipdamiesi dėl draudimo išmokų.
Draudimo išmokos pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis paprastai apskaičiuojamos atsižvelgiant į fondo turimų vertybinių popierių vertę biržoje (pagal ją apskaičiuojama klientui tenkančių investicinių vienetų vertė), tačiau apribojus prekybą biržoje – nustatyti objektyvią jų pardavimo kainą tapo praktiškai neįmanoma. Kadangi vertybinių popierių realizavimas negalimas, nėra aišku kokią jie turi vertę ir ar iš viso ją turi“, – komentavo L. Žižys.
Anot jo, draudimo bendrovės, turėjusios klientų, pasirinkusių investuoti Rusijoje, išsamiai informavo apie susiklosčiusią situaciją aktualiais komunikacijos kanalais.
„Kalbant bendrai, investicinių fondų, kurių turtas investuotas į Rusijos bendrovių vertybinius popierius, dėl ko susiduriama su likvidumo problemomis ir nebegali būti vykdoma fondo valdymo veikla, valdytojai turėtų įvertinti, ar įmanoma nustatyti fondo turto tikrąją vertę.
Jeigu ji negali būti nustatyta, valdytojai turėtų imtis investuotojams palankiausių veiksmų, pavyzdžiui, atskirti nelikvidų turtą, laikinai sustabdyti ir vėliau atnaujinti išpirkimus ir atsiskaitymus ar panašiai“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Pinigų gyventojai gali ir nebeatgauti
L. Žižio teigimu, yra galimybė, kad fondai savo veiklą po kurio laiko galės atnaujinti ir jų turto vertės nustatymas, atitinkamai ir draudimo išmokų mokėjimas, vėl taps įmanomas, tačiau išlieka reali ir tokia galimybė, jog fondo turtas bus pripažintas beverčiu ir nurašytas.
„Draudimo bendrovė, žinoma, gali pasiūlyti klientui susitarti dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo būdo, tačiau toks susitarimas turėtų būti sudaromas laisva šalių valia, klientui paaiškinus ir šiam įvertinus siūlomo susitarimo galimą naudą ar žalą, laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
Kaip minėjome, negalima atmesti galimybės, kad fondo turtas gali būti pripažintas ir beverčiu, gali būti nustatyta sąlyginai nedidelė turto vertė, o tai lemtų ir mažą draudimo išmoką. Tokiais atvejais, draudimo bendrovei pasiūlius kompromisinį situacijos sprendimo būdą, susitarimas dėl draudiko įsipareigojimų įvykdymo tvarkos gali būti ir naudingas klientui, tačiau tik pats klientas gali nuspręsti, ar jį sudaryti, ar ne“, – įspėjo L. Žižys.
Jis pasakojo, kad šiais metais Lietuvos bankas išnagrinėjo ginčą dėl sprendimo laikinai nemokėti draudimo išmokos, kai įsigaliojus sankcijoms investicinis fondas negalėjo realizuoti savo vertybinių popierių Maskvos vertybinių popierių biržoje.
„Draudimo bendrovė negalėjo apskaičiuoti klientui mokėtinos draudimo išmokos už investicijas, atliktas Rusijoje. Nors šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad draudimo išmoka apskaičiuojama draudžiamojo įvykio dieną (įvykis nutiko jau galiojant ribojimams Maskvos biržoje), klientas pageidavo, kad išmoka būtų apskaičiuota ir išmokėta pagal paskutinį kartą fiksuotą investicinių vienetų vertę.
Išnagrinėjus ginčą buvo nustatyta, kad draudimo bendrovės kliento draudimo įmokų dalis į Rusijos bendrovių akcijas buvo investuotos jo paties pasirinkimu ir rizika. Todėl draudimo išmokos laikinas nemokėjimas konkrečiu atveju pateisinamas dėl laikinų nenugalimos jėgos aplinkybių“, – komentavo Lietuvos banko atstovas.
Todėl pasak jo, įvykdyti sutartinę prievolę ir išmokėti klientui draudimo išmoką draudimo bendrovė turėtų toms aplinkybėms išnykus.
„Nepaisant to, teisės aktai nenumato draudimo bendrovių elgesio standarto visais panašiais atvejais, todėl kiekviena situacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į draudimo sutarčių individualias sąlygas“, – įspėjo L. Žyžys.
