Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad neseniai pirko butą.
„Kartu su butu pardavėjas padavė ir knygelę, kurioje buvo parašyta, kad butui priklauso sandėliukas-rūsys. Tačiau paaiškėjo, kad Registrų centre sandėliukas buvo neįregistruotas, vadinasi, faktiškai butui nepriklausė.
Su pardavėju kilo ginčas, kaip čia yra, kad sandėliukas kaip ir yra, tačiau dokumentuose jo nėra. Galiausiai pardavėjas pats surado ir atlaisvino mums sandėliuką. Viskas baigėsi gerai, bet tai užtruko 6 mėnesius, kol pagaliau atgavome savo sandėliuką“, – skundėsi moteris.
Kita vilnietė Milda pasakojo, kad kai pirko senos statybos butą, jam priklausantį rūsį buvo užėmęs kaimynas.
„Jis aiškino, kad buvę savininkai jam leido rūsiu naudotis, nes jiems jo nereikėjo. Galiausiai vyras sutiko atlaisvinti rūsį, tačiau ten buvo prisikrovęs galybę daiktų. Todėl tas atlaisvinimas užtruko keletą mėnesių“, – sakė moteris.
Senų daugiabučių problema
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad senos statybos daugiabučių gyventojai nekreipia dėmesio į sandėliukus-rūsius, kol prireikia butą parduoti.
„Pavyzdžiui, naujos statybos sandėliukai turi savo atskirą unikalų numerį ir jie yra kaip atskiras NT objektas. Tuo metu senos statybos daugiabučiuose rūsys yra tarsi buto dalis, kuri jam priklauso.
Dažnai problemų kyla tada, kai žmogus nori parduoti senos statybos butą, nes pirkėjams rūsys dažniausiai rūpi labiau nei buto pardavėjui“, – komentavo NT brokeris.
Anot jo, su rūsiu gali būti susijusios kelios problemos.
„Gali būti, kad rūsys yra ir juo naudojamasi, tačiau dokumentuose rūsio gali nebūti. Dokumentuose nėra prierašo, kad butas su rūsiu. Dažnai taip nutinka todėl, kad 1992 metais, kai perrašinėjo dokumentus iš rusų į lietuvių kalbą, daug butų tarsi pametė rūsius. Dokumentuose nebeliko prierašo, kad butui dar priklauso ir rūsys.
Nemaža dalis Vilniaus butų turi šią problemą, dokumentuose rūsio nėra, tačiau iš tikrųjų jis yra ir juo galima naudotis. Tokiu atveju pirkėjai pirkdami butą nori garantijų, kad rūsys tikrai priklausys jiems“, – pasakojo M. Mikočiūnas.
Kartais atgauti rūsį nebeįmanoma?
Anot jo nuo 2014 metų, įstatymiškai buvo priimta, kad rūsio patalpos yra bendro naudojimo patalpos, nebent dokumentuose nurodyta, kad rūsys priklauso konkrečiam butui.
„Todėl norint įteisinti rūsį, kuriuo žmogus ir taip naudojasi, reikia jam surinkti 100 proc. gyventojų parašų, kurie patvirtintų, kad rūsys jam ir priklauso. Teoriškai tai yra įmanoma, bet praktiškai – ne“, – pastebėjo NT brokeris.
Jo teigimu, žmonės gali susidurti ir su atvirkštine problema.
„Juridiškai butas turi sandėliuką, tačiau praktiškai jo nėra. Tokiu atveju tas rūsys būna užgrobtas, užimtas kitų žmonių.
„Tada gyventojui reikia atsikovoti savo rūsį. Ir jis turi du kelius. Pirmuoju, jeigu kadastrinėje byloje yra nurodyta, kuris konkrečiai rūsys priklauso butui, jį atgauti nėra sudėtinga.
Tačiau dažniausiai Registrų centre tiesiog būna įrašyta, kad butas yra su rūsiu, tačiau nebūna pažymėta, kuris rūsys jam priklauso. Tada geriausia kreiptis į namo bendriją ar daugiabučio administratorių ir bendrai skaičiuoti, kiek iš viso rūsių yra ir ar visiems jų pakanka. Jeigu pakanka, tada reikėtų prašyti, kad rūsio užgrobėjas atlaisvintų užimtą rūsį. O jeigu neišeina susitarti gražiuoju, tada reikia kelti archyvus, blogiausiu atveju kviesti kaimynus liudininkus, kurie patvirtintų, kad butui priklauso konkretus rūsys“, – pasakojo M. Mikočiūnas.
