Vilija Mačiulskytė

Kavinėse jau nieko nestebina atskiras meniu vaikams, vegetarams ar veganams. Tačiau Palangoje atostogavusi vilnietė nustebo vienoje kavinėje radusi atskirą meniu šunims. Moteris apsilankiusi restorane „Floros simfonija“ rado meniu ne tik žmonėms, bet ir šunims. Su portalu tv3.lt pasidalijo meniu nuotraukomis ir vardijo meniu patiekalus ir kainas. „Šunims galima nupirkti trijų rūšių šokoladą – klasikinį, jautienos arba vištienos skonio. Šokolado plytelė kainuoja 8,5 euro.

Daugelis gyventojų planuoja atostogauti užsienyje. Beveik visose šalyse galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau bankai įspėja saugotis sukčių. Anot jų, pastebėjus įtartinus klientų atsiskaitymus užsienyje, kortelės užblokuojamos. Ir kol žmogus nesusisiekia su banku, tol savo pinigais naudotis negali. Taip pat bankai įspėja, kad ne visose šalyse pavyks atsiskaityti bankų kortelėmis.

Išaugusios prekių ir paslaugų kainos verčia gyventojus taupyti arba leisti santaupas. Tačiau finansų specialistai skaičiuoja, kad pusė lietuvių santaupų neturi – gyvena nuo algos iki algos. Kad taupyti būtų lengviau, finansų specialistai įvardija sumą, kurią nuo atlyginimo reikėtų atsidėti taupymui, o kiek išleisti. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, net 47 proc. Lietovos gyventojų nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės.

Dažnas lietuvis neįsivaizduoja vasaros be šaltibarščių. Vieni perka juos kavinėse, restoranuose, kiti – gamina patys. Gyventojai skaičiuoja, kad šaltibarščiai kiekvienais metais vis brangsta, kai kuriuose restoranuose už dubenėlį rožinės sriubos tenka sumokėti ir 10 eurų. O ypatingų progų metu šaltibarščių kaina kyla ir iki 50 eurų už porciją. Praėjusį savaitgalį Šaltibarščių festivalio metu įvairūs restoranai ir kavinės siūlė savo šaltibarščius.

Nuo liepos 1 d. prekybos tinklai nemokamai nebedalins plastikinių maišelių. Už kiekvieną iš jų teks mokėti veikiausiai iki 5 euro centų. Siūloma alternatyva – daugkartiniai maišeliai. Tačiau jie brangesni, vienas maišelis gaili kainuoti ir 22,9 euro. Gyventojai jau dairosi daugkartinių maišelių, tai pastebi ir jų pardavėjai. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasakojo, kad jau prieš 4 ar 3 metus nusipirko daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms.

Naudotų automobilių pardavėjai nevengia sukčiauti, vieną kainą jie nurodo sutartyje, o kitą pasiima iš pirkėjų. Jeigu sulaukia pirkėjų nepasitenkinimo, varo juos lauk ir nebeduoda nei automobilio, nei pinigų. Ne visi pirkėjai praneša apie sukčius, tačiau, pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tai daryti – būtina. Kitaip patys būsite apkaltinti ir nubausti, kad padedate sukčiams.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Kai kurie žmonės pramogauti ketina net sirgdami ir turėdami nedarbingumą – tikrą ar tariamą. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad už kelionės prie jūros nedarbingumo laikotarpiu iš žmonių gali būti atimta nedarbingumo išmoka. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.

Išaugusios kainos pakoregavo ir gyventojų atostogų planus. Daugelis atostogoms ruošiasi taupyti, todėl rinksis pigesnes ir ne tokias tolimas kryptis. Pavyzdžiui, Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad bilietai ir nakvynė į kaimyninę šalį nekainuos nė 200 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad su vyrus keliaus atostogauti į Lenkiją. „Vyksime prie jūros, į Gdanską, taip pat aplankysime ir Sopoto miestą.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Lietuvos kurortuose įsibėgėjo sezoninių darbuotojų paieška – restoranai, kavinės, viešbučiai, pramogų centrai intensyviai ieško komandų papildymo. Anot jų, aktyviausi kandidatai yra nepilnamečiai moksleiviai, o suaugusieji dirbti nebenori. Šiuo metu pajūryje siūlomos algos svyruoja nuo minimumo iki 1,8 tūkst. eurų į rankas. Darbuotojai viliojami ir papildomomis naudomis.

Gyventojai dalijasi, kad pirkdami būstą gauna vis didesnes nuolaidas, esą pavyksta nusiderėti net 50 tūkst. eurų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pardavėjų lukesčiai krenta, todėl užkeltas kainas tenka leisti žemyn arba pasiūlyti pirkėjams papildomų naudų, pavyzdžiui, nemokamą buitinę techniką. Socialiniame tinkle „Facebook“ Rimas pasakojo, kad ketina pirkti namą, kurio kaina siekia 325 tūkst. eurų. „Pardavėjas iš karto pasakė, kad suteikia 15 tūkst.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Atėjus vasarai, daugelis gyventojų vyksta atostogauti. Vienus labiau traukia poilsis užsienyje, kitus – Lietuvoje. Daugelis atostogautojų kelionės kryptį renkasi ir pagal kainą. Vis tik tolimesnė kelionė į užsienį gali būti pigesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, išvyka į Italijos kurortą ar Prahą atsieis pigiau negu į Nidą. Kelionių organizatorius „Kelionių laikas“ siūlo keliones tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Prasidėjus vasarai ir atėjus pirmiesiems karščiams, gyventojai užplūsta oro kondicionierių pardavėjus ir montuotojus. Anot jų, vienas svarbiausių kriterijų oro kondicionieriui yra kaina. Už montuojamą kondicionierių gali tekti pakloti ir 3 tūkst. eurų, o mobilų nusipirksite ir už 200 eurų. Bendrovės „Žalias pasaulis“ vadovas Laurynas pastebėjo, kad šiuo metu oro kondicionieriai jau nebėra tik sezoninė prekė.

Atšilus orams, gyventojai vis daugiau laiko leidžia gamtoje, prie vandens telkinių. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja jų nesisavinti, neteisėtai, net savo kieme apsitvėrę pakrantę galite gauti 300 eurų baudą. O poilsiautojus aplinkosaugininkai irgi tikrina, ne vietoje numesta šiukšlė gali atsieiti ir 50 eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas iš Anykščių rajono skundėsi, kad kaimynas neleidžia jam prieiti prie upės pakrantės.

Šiuo metu, išaugus kainoms, daugelis gyventojų taupo. Todėl vilniečiai, gavę pranešimą, kad už smėlio pakeitimą žaidimų aikštelėse ir dėžėse teks mokėti 6 tūkst. eurų, sujudo. Anot jų, kaina už smėlį tikrai per didelė. Tačiau darbus atlikusi įmonė aiškina, kad brangus ne smėlis, bet darbas, kuris buvo atliktas daugiausiai rankiniu būdu.

Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. „Ypač jų trūksta sezono metu.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde. Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai. O tie, kurie pagalbos iš vaikų nesulaukia, gali kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymą. Advokatai pažymi, kad pilnamečiai vaikai privalo rūpintis tėvais ir vardija sumas, kurias pavyksta jiems prisiteisti. Tačiau vienišos mamos stengiasi vaikus apsaugoti nuo prievolės rūpintis tėvu. Kartais jos nesiteisia alimentų, kad vaikams suaugus tėvas neprisiteistų iš jų išlaikymo.

Daugeliui pensijos pragyvenimui neužtenka. Todėl gyventojai raginami kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Jų atstovai žada dideles, 1 tūkst. eurų viršijančias pensijas, tačiau su sąlyga, kad įmokas mokės ne tik patys žmonės, bet ir jų darbdaviai. Tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį siūlymą vertina skeptiškai. Anot jų, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateity.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Lietuvoje maistas ir toliau vis brangsta – tą pastebi kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje. Gyventojai ieško būdų sutaupyti, o vienas iš jų – pirkti nukainotus produktus. Prekybos tinkluose galima įsigyti maisto, kuriam taikomos 50–70 proc. nuolaidos. Nukainuotų prekių krepšelis gali atsieiti vos 14 eurų. Nusprendžiau apsilankyti visuose penkiuose prekybos tinkluose ir patikrinti, kokių nukainotų maisto produktų ten galima įsigyti ir kiek jie kainuoja.

Gerokai užsitęsusios sausos ir saulėtos dienos neramina daržoves auginančius ūkininkus. Augalai nedygsta, juos tenka laistyti. Prognozuojama, kad dėl to šiemetinis derlius bus mažesnis ir brangesnis. „Laimingų daržovių ūkio“ augintojai Edmundas ir Aistė pasakojo, kad sausra jau pakenkė daržovėms. „Esame įsikūrę Kaišiadorių rajone, mūsų dirvos lengvos ir smėlingos, joms lietaus jau prieš mėnesį reikėjo.

Su finansiniais sunkumais susidūrę gyventojai nebeturi pinigų apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitoms. Susidarius skoloms elektros tiekėjas grasina atjungti elektrą, nebent klientai susitars dėl skolos atidėjimo ir įrodys, kad tikrai neturi pinigų. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena iš Vilniaus pasakojo, kad elektros tiekėjas žada jai atjungti elektrą. „Visada apmokėdavau sąskaitas, niekada nesu pavėlavusi, tik paskutinį mėnesį esu skolinga 107 eurus.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiemet atleistųjų ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo. Mažiausia išmoka darbą praradusiems gyventojams siekia beveik 200 eurų, o didžiausia – viršija ir 1 tūkst. eurų. Tuo metu darbdaviai kalba apie užklupusius finansinius sunkumus ir žada, kad atleidimų gali būti dar daugiau. „Sodros“ duomenimis, šiemet kovą Lietuvoje nedarbo išmoką gavo 77,7 tūkst. žmonių. „Nuo metų pradžios šis skaičius padidėjo nežymiai – sausį buvo 77 tūkst. gavėjų.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad būstų prie jūros lietuviai nebeskuba pirkti. Pajūrio NT rinka esą stagnuoja. Tačiau pirkėjų atsiranda, o dažniausiai jie ieško brangių išskirtinių namų ir butų už kuriuos negaili ir kelių milijonų eurų. NT agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė sakė, kad pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu jaučiama rinkos stagnacija. „Pirkėjai ieško būstų normaliomis, o ne išpūstomis kainomis.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Išaugusi infliacija skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip investuoti pinigus, kad jie nenuvertėtų. Daugelis lietuvių investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Dažniausiai gyventojai būsto investicijai dairosi Vilniuje. Tačiau specialistai skaičiuoja, kad mažesniuose miestuose investicinė grąža yra dvigubai didesnė. Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ trumpalaikės nuomos administratorius ir NT investuotojas Tomas Grižas sakė, kad nėra blogo ar gero laiko investuoti į NT.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Kai kurie gyventojai, savo sąskaitose sukaupę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, norėtų dalį jų išsigryninti ir naudoti savo reikmėms, tačiau to padaryti negali. Kiekvienas bankas yra nustatęs limitą, kiek žmogus gali iš savo sąskaitos išsiimti pinigų. Jeigu limitas viršijamas, tenka papildomai sumokėti ir pateikti pasiaiškinimą, kur jis pinigus ketina išleisti. Viename iš socialinių tinklų kilo diskusija, kiek pinigų žmogus gali išsigryninti iš savo sąskaitos.

Maisto produktai Lietuvoje nesustoja brangti. Parduotuvėse apsilankantys gyventojai pastebi, kad kai kurie paprasčiausi produktai tampa tiesiog prabanga. Todėl dažnas žmogus jau ima taupyti pinigus maistui. Pavyzdžiui portalo tv3.lt skaitytoja Renata pasidalijo paraugtų agurkų kaina prekybos tinkle „Maxima“. „600 g paraugtų agurkų kainuoja 5,95 euro. Tame kibirėlyje 6 agurkai, už kiekvieną po 1 eurą. Tuo metu 1 kg šviežių agurkų kainuoja apie 3 eurus.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Visi dirbantys gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Tiesa, jas dažniausiai sumoka darbdavys, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės dirba savarankiškai. Tačiau egzistuoja kelios išimtys, kai PSD įmokų mokėti nereikia. Tokiais atvejais kas mėnesį gyventojai sutaupo beveik 60 eurų. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl PSD įmokų.

Gyventojai rinkdamiesi būstą atkreipia dėmesį į daugelį aspektų. Dažnai ne būsto vieta, kambarių skaičius ar net kaina būna svarbiausias kriterijus, kuris neįtinka būsimiems pirkėjams. Pasitaiko, kad pirkti būstą žmonės atsisako ir dėl negražaus gatvės pavadinimo ar nepatinkančio numerio. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.

Artėjant vasarai gyventojai ieško sodybų, kurias galėtų išsinuomoti arba įsigyti. Pigiausią sodybą galima įsigyti vos už 4 tūkst. eurų, o brangiausiai įsigyti neužteks ir 400 tūkst. eurų. Sodybų pardavėjai tikina, kad gyventojai vis dažniau renkasi brangesnes sodybas, kurios jau visiškai įrengtos, jų nebereikia tvarkyti ar remontuoti. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad atšilus orams visada išauga susidomėjimas namais ir sodybomis.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Daugelis gyventojų naudojasi pavežėjų paslaugomis – taip ne tik patys keliauja, bet ir siunčia siuntas. Tačiau „Bolt“ išsikvietusi ir pristatyti gimtadienio siuntą jam perdavusi vilnietė įtaria, kad vairuotojas ją pavogė. Gimtadienio siuntinys jubiliatės taip ir nepasiekė. O vairuotojas tikino, kad dovaną paliko daugiabučio kieme, prie šiukšliadėžės. Vilniuje gyvenanti Andra portalui tv3.lt dalijosi įtarimais, kad „Bolt“ vairuotojas pasisavino jos gimtadienio dovaną.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Artėjant vasarai dauguma jau susiplanavo arba dar planuoja atostogas. Buhalterinės apskaitos specialistai pataria atkreipti dėmesį į laiką, kada išeisite atostogų. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Restoranų, kelionių organizatorių atstovai skaičiuoja išaugusius klientų srautus. Jie pastebi, kad žmonės lankosi restoranuose, keliauja, nepaisant išaugusių paslaugų kainų. Tuo metu ekonomistai situaciją vertina dvejopai. Anot jų, popandeminis efektas daro savo, žmonės nori paslaugų ir pramogų, tačiau artėjanti krizė situaciją gali pakeisti.

Savaitgaliais ar atostogų metu gyventojai vis dažniau renkasi ramų poilsį sodyboje. Ir vietoje didelių kaimo turizmo sodybų, vis dažniau renkasi nedidelį namelį gamtoje. Tokių poilsio vietų Lietuvoje daugėja. Jų savininkai tikina, kad žmonės nori ramaus poilsio, už kurį sutinka mokėti ir kelis šimtus eurų. Naktis nedideliame namelyje atsieina 100–200 eurų.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

Pinigų ar kitokių dovanų gavę gyventojai piktinasi, kad kai kuriais atvejais tenka jomis dalintis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir susimokėti mokesčius. VMI primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestina 15 proc. arba 20 proc. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie dovanojamus pinigus: ar gavus dovaną reikia susimokėti mokesčius? „Mama man pervedė 5 tūkst. eurų.

Maistas brangsta, tačiau, kaip sakoma, valgyti vis tiek reikia. Gyventojai skaičiuoja, kad pabrango ne tik maisto produktai parduotuvėse, bet ir dienos pietūs kavinėse. Už juos tenka mokėti ir 10 eurų, o kai kur ir dar daugiau. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, perka dienos pietus parduotuvėse, o kai kuriems darbuotojams pietus apmoka darbdaviai.

Maisto prekių krepšeliui vis brangstant, gyventojai laukia, kada kainos ims mažėti. Tiek prekybininkai, tiek ekonomistai žada, kad maisto prekės atpigs rudenį. Tačiau įspėja, kad sumažės ne visų produktų kainos. Anot specialistų kainų mažėjimas priklausys nuo artėjančio derliaus. Tikėtina, kad greičiausiai atpigs daržovės, o, pavyzdžiui, mėsos ir jos produktų kainų mažėjimo teks palaukti.

Sunkmetis palietė daugelio pinigines. Gyventojai ieško būdų papildomai užsidirbti. Vienas jų – parduoti savo daiktus. Žmonės skaičiuoja, kad pardavę nereikalingus daiktus uždirba iki 150 eurų per mėnesį. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2500 eurų sumą, kurią peržengę gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi registruoti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.