Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ trumpalaikės nuomos administratorius ir NT investuotojas Tomas Grižas sakė, kad nėra blogo ar gero laiko investuoti į NT.
„Investuoti visada reikia. Dažnai žmonės galisi, kad nepradėjo investuoti anksčiau“, – pastebėjo NT investuotojas.
O ilgalaikės nuomos administravimo įmonės „Valdantis“ savininkas Jurgis Vilutis pastebėjo, kad pastaruoju metu NT vis brango, tad beveik bet kokia investicija buvo sėkminga.
„Visiems buvo labai lengva investuoti. Ką žmonės bepirko, tai generavo jiems grąžą. Todėl ir matėme labai daug spekuliantų.
Tačiau šiandien grįžo tikrasis investavimas. Todėl tam, kad galėtume priimti teisingą sprendimą, ką pirkti, nes pirkti bet ko nebegalima, reikia žinių ir ekspertizės. Būtina koncentruotis į tam tikrą NT segmentą. Investuoti reikėtų į tai, ką žmogus pats supranta“, – pasakojo investuotojas.
Anot jo, galbūt šiuo metu ir apsimoka investuoti į NT Tenerifėje.
„Tačiau ten visai kitokia teisinė bazė, todėl investavus ir nepasidomėjus galima stipriai nudegti. Bet jeigu žmogus iš vis nenusimano apie NT sritį, bet nori ten investuoti, pirmiausia reikėtų ja pasidomėti, klausytis profesionalų įžvalgų, žiūrėti, ką daro NT vystytojai.
Jeigu jie staiga sustoja nebeperka sklypų ir nebestato, gal ir investuotojams reikėtų pristabdyti. O jeigu vystytojai nestabdo, nemažina kainų ir planuoja tolimesnius projektus, vadinasi, tai – tik laikinas sustojimas“, – pastebėjo J. Vilutis.
Pasak jo, dabar geras laikas ieškoti NT investicijai, nes nėra pirkimų bumo.
„Yra laiko pagalvoti ir paskaičiuoti ir gauti gerą pasiūlymą. Dabar yra pirkėjų laikas, kai jie gali derėtis su pardavėjais dėl automobilio stovėjimo vietos, apdailos pasiūlymo ar kt.
O kalbant apie investiciją, jeigu nuomos mokestis padengia būsto paskolos įmoką tai yra tobulas variantas“, – sakė J. Vilutis.
Investicija regionuose dvigubai didesnė
Anot T. Grižo, kai NT pardavimo kainos sparčiai augo, nuomos kainos nespėjo jų vytis.
„Todėl nuomos grąža Vilniuje siekė tik 4 proc. Dabar šis procentas pakilo iki 6 proc.“ – sakė investuotojas.
Regionuose esame irgi girdėję sėkmingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, investicija į trumpalaikę nuomą Visagine. Ten tiesiog nėra tokio tipo nuomos paslaugos pasiūlos. Todėl investicija ir atsiperka. O pavyzdžiui, Švenčionėliuose esantį trumpalaikės nuomos būstą nuomojasi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Paklausa yra, tačiau reikia pažinoti konkretų miestą prieš perkant ten NT“, – patarė specialistas.
Anot jo, investuoti galima ne tik į butus, bet ir namus.
„Tokios apsistojimo vietos itin išpopuliarėjo karantino metu. O ir dabar į sodybas žmonės važiuoja ne tik vasarą, bet ir žiemą. Daug žmonių turi sodybas, tačiau jų neįdarbina, o paklausa tikrai yra. Kiti žmonės nori ilsėtis sodybose, bet nenori jų įsigyti“, – komentavo T. Grižas.
Kalbėdamas apie ilgalaikę nuomą, J. Vilutis kalbėjo, kad jos grąža priklauso nuo NT vietos.
„Geriausia grąža ateina iš studentų. Jie gali nuomotis būstą ir kambariais, todėl turint vieną būstą, jį galima išnuomoti keliems žmonėms. Vieno kambario nuoma gali siekti 250 eurų.
Iš viso grąža siekia apie 5 proc. Vilniuje. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje grąža didesnė ir siekia 5,5 proc. Mažesniuose miestuose – Marijampolėje, Alytuje. Šiauliuose, Panevėžyje yra NT už patrauklią kainą ir būstą galima išnuomoti už Vilniaus kainas, nes tuose miestuose tiesiog nėra pasiūlos. Šiuose miestuose investicinė grąža siekia ir 10–12 proc.“ – skaičiavo investuotojas.
NT pirkėjai pernai išleido 3 mlrd. eurų
Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais būsto pirkėjai Lietuvoje iš viso įsigijo daugiau kaip 48 tūkst. butų ir gyvenamųjų namų, o bendra jiems įsigyti išleista suma viršijo 3 mlrd. eurų.
Registrų centro analitikų atlikta analizė parodė, kad pernai didžiąją dalį butų ir namų įsigijo fiziniai asmenys, tarp kurių moterų buvo šiek tiek daugiau nei vyrų, o užsienio šalių piliečiai sudarė vos 3 proc. visų pirkėjų.
„Praėjusiais metais NT rinką neigiamai veikė įvairūs išorės veiksniai: pasikeitusios geopolitinės aplinkybės, energetikos kainų šuolis, augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl regiono ekonomikos ir kiti. Visa tai atsispindėjo ir maždaug penktadaliu sumažėjusiame NT sandorių skaičiuje.
Nepaisant to, bendra būstui išleista suma, palyginti su ankstesniais metais, išliko labai panaši. Registrų centro atlikta naujausia būsto pirkėjų analizė parodė, kas praėjusiais metais investavo į butus ir namus“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais didžiąją dalį iš maždaug 48 tūkst. perleistų butų ir gyvenamųjų namų įsigijo fiziniai asmenys – bendrovių dalis tarp būsto pirkėjų tesudarė 5 procentus.
Į NT pernai šiek tiek dažniau investavo moterys – 52 proc. visų pirkėjų buvo būtent jos, o vyrams atiteko atitinkamai 48 proc. įsigytų objektų.
Būsto kainų pokyčiai – minimalūs
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kol kas pirmą ketvirtį Lietuvoje būsto kaina liko panaši kaip ir paskutinį 2022 metų ketvirtį.
„Pavyzdžiui, „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ duomenimis, butų kainos vasarį didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo labai panašios kaip ir praėjusių metų pabaigoje Nekilnojamojo turto portale „Aruodas.lt“ vidutinė pateikto buto Vilniuje pardavimo kaina pirmą ketvirtį taip pat nesikeitė.
Pranešimų apie būsto vystytojų taikomas nuolaidas pirkėjams padaugėjo, bet tokios nuolaidos irgi tebėra simbolinės. Kaip minėta anksčiau, būtent pirminėje rinkoje yra didžiausias sandorių skaičiaus nuosmukis, tačiau nekilnojamojo turto vystymo bendrovės neskuba nei realizuoti neparduotų būstų, nei pradėti naujų projektų“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, tokiose šalyse, kaip Latvija, Lenkija, Čekija, Švedija ir kt., būsto kainos krito.
„Pirmą ketvirtį tendencijos nepasikeitė, todėl pokyčiai neabejotinai buvo neigiami. Lietuva užsienį vėl stebina savo atsparumu ir stabiliomis būsto kainomis. Panašu, kad sparčiai tebeaugantis darbo užmokestis, stabili darbo rinka ir mažas namų ūkių skolos lygis sukūrė prielaidas kol kas išvengti didesnių kainų pokyčių. Tačiau tai nereiškia, kad būsto kainų nuosmukis mūsų šalyje artimiausiais ketvirčiai neįsibėgės.
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį labiausiai priklausys nuo to, kaip rinkoje keisis kainos, koks bus rinkos aktyvumas, ekonominės naujienos“, – prognozavo T. Povilauskas.
.
Juokdariai , kokia dar stabili darb rinka ??????Baldu pramone dirba 50 proc. pajegumu ,daug sriciu kur kritimas 30-100 proc. Kas liecia darbo uzmokesti tai jis daug kur mazes arba nebeaugs ,ir esme net ne rame ,esme tame ,kad APLAMAI darbo daug kas netures .
NT ypac didmiesciuse pigs ir daug apie 30 proc. siemet ,kitiemet .
Del neadekvaciu algu is Lietuvos iskels gamyba uzsienio investuotojai ,o nauji neinvestuos .Investuot ten kur pigi darbo jega .
Pasaka baigesi ,kad baigsis rasau jau metus .
Daugiabucio kieme buvo krepsinio ,tinklinio aiksteles aplink 7-8 namai .Visas dienas aiksteles buvo pilnos vaiku ir niekam jie netrugde .
Kiekviena vakara vykdavo tinklinio turnyrai tarp suaugusiu ,,kiekvienas namas turejo savo komanda .Susirinkdavo daug ziurovu vaiku ir suaugusiu ,daug ziurovu ziuredavo varzybas tiesiog pro langus ir is balkonu ir niekam tos varzybos netrugde .Budavo super atmosfera .
O dabar kas ?
