Vilija Mačiulskytė

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Kaip ir kiekvieną pavasarį atšilus orui, gyventojai ėmė ieškoti sodybų ir namų. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai skaičiuoja, kad pirkėjai negaili ir 300 tūkst. eurų, ypač jeigu sodyba gražioje ir atokioje vietoje. O šalia populiarių ežerų, esančių sodybų, žmonės nori atsikratyti, nes jos tapo ne ramybės oaze, o triukšmo šaltiniu, kuris trukdo ilsėtis.

Pramonės įmonės išgyvena sunkų laikotarpį, dalis jų stabdo ar mažina gamybą. Todėl dalį darbuotojų išleidžia į prastovas, o vėliau apskritai atleidžia iš darbo. Vienoje tokių įmonių dirbanti moteris skundėsi, kad darbdavys be įspėjimo, ketina ją atleisti. Ji tikino, kad yra verčiama sutikti nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, tik tokiu atveju jai bus mokama išeitinė.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Pavasarį gyventojai užplūdo modulinių namelių statytojus. Jie pastebi, kad žmonės modulinius namus perka ne tik poilsiui, bet ir nuolat gyventi ar investuoti. Tokiam nameliui įsigyti užtenka ir 12 tūkst. eurų. Todėl jeigu gyventojai neįperka butų ar namų, renkasi gyvenimą moduliniuose nameliuose arba juos nuomoja kitiems poilsiui. Įmonės „Namų alėja“ atstovas Antanas pasakojo, kad vos atšilus orams žmonės ima domėtis moduliniais namais.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai skaičiuoja, kad susitaupyti vien tik pradiniam įnašui neužtenka. Papildomiems mokesčiams dar gali tekti išleisti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Specialistai vardijo, kokiems pirkėjams tie papildomi mokesčiai atsieina daugiausia. Patirtimi dalijosi ir portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė, kuri neseniai įsigijo būstą. „Butas atsiėjo 130 tūkst. eurų. Jam įsigyti ėmiau banko paskolą.

Užsukę į turgų gyventojai pastebi, kad daugiausiai ten pardavinėjama ne lietuviška produkcija, bet atvežtinė – iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių. Ūkininkų atstovai sutinka, kad lietuviškos produkcijos apskritai mažėja, todėl ragina pirkėjus rinktis sezonines daržoves ir būti įkyriems, klausti, iš kur maisto produktus pardavėjas gavo, užaugino pats, ar nusipirko iš Lenkijos? Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ingrida, apsilankiusi Vilniaus Kalvarijų turguje, pasakojo, kad čia pardavėjai siūlo...

Išaugusi infliacija lemia, kad būtinosioms išlaidoms gyventojai išleidžia daugiau. Vien maistas per metus pabrango 30 proc. Taip pat augo ir kitos išlaidos. Nepaisant to, finansų specialistai ragina gyventojus taupyti, net ir uždirbant minimumą. Tačiau patys gyventojai tikina, kad sutaupyti galima tik iš didesnės algos, o dabar daugumai nelieka pinigų ne tik taupymui, bet ir pramogoms. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rugilė dirba gamybos srityje. „Mano alga siekia 850 eurų.

Būsto paskola gali tapti nemenku iššūkiu, ypač tiems gyventojams, kurių įmoka padidėjo, o atlyginimas – ne. Gyventojai stengiasi iš paskutiniųjų sumokėti įmokas, tačiau finansų specialistai siūlo kreiptis į banką ir iš naujo derėtis dėl paskolos sąlygų. Anot jų, gyventojai dažnai patys nežino, kad gali susimažinti ir palūkanas, ir paskolos įmokas.

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, ar jiems užteks santaupų senatvėje. Tuo metu ekonomistai tikina, kad pensijas leistų padidinti didesni mokesčiai. Todėl, anot jų, Finansų ministerijos užmojis padidinti mokesčius savarankiškai dirbantiems, padėtų gyventojams užsitikrinti turtingesnę senatvę.

Specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu skolininkų Lietuvoje daugėja. Tai siejama tiek su infliacija, tiek su griežtesniais skolų išieškojimo terminais, pasibaigus pandemijai. Taip pat skolų specialistai pastebi, kad gyventojai patys lengvabūdiškai paskolina savo pinigus ir vėliau jų neatgauna. Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos „Eskolos“ vadovė Erika Kimbartaitė-Zabarauskienė pastebėjo, kad skolininkų skaičius Lietuvoje išaugo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe skaičiuoja, kad pernai ir šiemet dvigubai daugiau gyventojų prašė finansinės pagalbos, t. y. įvairų išmokų ir kompensacijų už šildymą. Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas.

Gyventojas skundžiasi, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) esą savivaliauja ir neįspėjęs pjauna jo medžius. Apmokėti dėl to susidariusių nuostolių ESO nežada, o jeigu kažkas nepatinka, siūlo pačiam gyventojui tiesti elektros liniją po žeme. Bendrovė tikina, kad rūpinasi elektros tiekimo užtikrinimu. Todėl ir nori pašalinti medžius, kurie gali, audros metu, nutraukti laidus ir sutrikdyti elektros tiekimą. Bendrovė teigė, kad nereikalauja elektros linijos tiesti po žeme.

Norint prisivilioti naujų talentų, šiais laikais darbdaviams nebeužtenka pasiūlyti jiems vien tik didelį atlygį. Naujo darbo ieškantys darbuotojai ieško papildomų naudų. Pavyzdžiui, sveikatos draudimo, nuotolinio darbo galimybės ar laisvadienio per gimtadienį. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad keisdami darbą darbuotojai tikisi tokių pačių arba net geresnių sąlygų, negu turėjo prieš tai. Tačiau darbdaviai šiuo metu taupo, todėl papildomas naudas stengiasi optimizuoti.

Elektros tiekėjai įspėja, kad laiku neatsiskaičius už elektrą, ši bus atjungta. Taip nutiko ir kauniečių šeimai. Tačiau net ir apmokėjus susikaupusią skolą, elektra buvo įjungta tik po kelių dienų. Elektros tiekėjas tikino, kad klientas pats kaltas, nes nepaisė įspėjimų apie susikaupusią skolą. Portalui tv3.lt skaitytojas Romas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad nuomoja butą, kurio nuomininkai du mėnesius nesumokėjo už elektrą.

Augant išlaidoms gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Vienas jų – terminuotas indėlis. Bankai skelbia, kad didina terminuotų indėlių palūkanas. Todėl dabar kišenėje turint mažiausiai 100 eurų galima iš jų uždirbti kelis eurus papildomai. SEB bankas paskelbė, kad nuo balandžio 3 dienos pradėjo mokėti palūkanas už trumpalaikius 3–5 mėnesių terminuotuosius indėlius.

Nekilnojamo turto (NT) kainos ir būsto paskolų įmokos auga. NT specialistai pastebi, kad gyventojų įsigyjamų butų plotas mažėja, nes gyventojai paprasčiausiai nebeįperka didesnių būstų. Tačiau už vieno kambario butą Vilniuje gali tekti pakloti ir daugiau nei 200 tūkst. eurų. Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Artėjančios Velykos tuština gyventojų kišenes. Žmonės skaičiuoja, kad velykiniam stalui gali tekti išleisti ir kelis šimtus eurų. Dažnas pigesnių maisto prekių ieško Lenkijoje. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad gyvena prie pat Lenkijos sienos. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų, todėl su šeima dažniau apsiperkame Lenkijoje nei Lietuvoje. Velykų stalo pirkinius taip pat įsigijome lenkiškose parduotuvėse. Iš viso išleidome apie 130 eurų.

Panevėžietė pasakoja netikėtai sulaukusi 18 tūkst. eurų sąskaitos už elektrą. Tuo metu energijos skirstymo operatorius (ESO) sako, kad įsivėlė klaida, kuri jau ištaisyta. Be to, ekspertai sako, kad išmanieji skaitikliai padėtų išvengti tokių žmogiškųjų klaidų. Panevėžio gyventoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad didesnė nei 18 tūkst. eurų sąskaita kaip reikiant nustebino.

Gyventojai piktinasi, kad negali laisvai naudotis savo turtu. Anot jų, kiekvieną žingsnį seka bankai, o už didesnę sumą, atsiradusią jūsų naudojamoje sąskaitoje, bankai liepia pasiaiškinti. Be to, jeigu nepateiksite tvarių argumentų, jūsų sąskaita gali būti netgi užblokuota. Tačiau bankai tikina, kad laikosi įstatymų, kurie įpareigoja tikrinti klientų sandorius. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad bankai apsunkino būsto įsigijimo procesą.

Gyventojai jau ima dairytis sezoninių darbų užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad dabar norinčiųjų dirbti svetur – kaip niekad daug. Tačiau užsienio šalyse apsigyvenę ukrainiečiai užima didžiąją dalį laisvų darbo vietų. Todėl darbo pasiūlymų, ypač Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, sumažėjo. Pasak įdarbinimo įmonių, daugiausiai darbo pasiūlymų sezoniniams darbams galima rasti Kipre, Ispanijoje ar Maltoje. Vidutinis atlyginimas siekia apie 1 tūkst. eurų.

Kai kurie gyventojai gavo pranešimus, kad yra skolingi už elektrą po 50 eurų, nors skolai jau treji metai. Žmonės mokėti nenori. O elektros tiekėjas su daugiabučio administratoriumi nesutaria, kas kaltas, kad sąskaitos laiku nepasiekė gyventojų. Vilnietė, Šiaurės miestelio gyventoja Gabrielė (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) viename socialiniame tinkle pasidalijo elektros tiekėjo „Ignitis“ elektroniniu laišku.

Gyventojai taupo maistui, ieško nuolaidų ir akcijų. Daliai jų maistui tenka pakloti trečdalį ar net pusę atlyginimo. Todėl ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį jei renkasi maisto parduotuves, ir yra kaina. Pirkėjų tyrimo metu buvo nustatyta, kurias parduotuves dažniausiai renkasi gyventojai.

Gyventojai skundžiasi, kad maisto produktai brangsta beveik kas savaitę. O artėjant Velykoms maistui teks išleisti dar daugiau. Žmonės skaičiuoja, kad prieš šventes maisto prekių krepšelis būna ir gausesnis, ir brangesnis. Daugelis žada taupyti, todėl suskaičiavau, kiek kainuoja pigiausias maisto krepšelis Velykoms. Štai ką pavyko nupirkti už 12 eurų. Būtina paminėti, kad visų šių produktų paruošti šventiniam stalui neužteks.

Bankų skyrių mažesniuose miestuose mažėja. Gyventojai pyksta, kad iki artimiausio banko skyriaus tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų. Todėl bankai ieško sprendimo būdų. Pavyzdžiui, kviečia gyventojus konsultuotis telefonu arba į miestus siunčia autobusiukus, kuriuose galima susitikti su banko specialistu. Šia banko paslauga kviečiami pasinaudoti Biržų miesto gyventojai.

Vienišos mamos skaičiuoja, kad vaiko pinigai joms padeda išgyventi. Tačiau ne visada šios išmokos skiriamos joms ir yra jų ar kartu gyvenančių vaikų. Moterys piktinasi, kad nors ir yra išsiskyrusios, vaiko pinigai gali būti skirti jų buvusiems vyrams. Tokioje situacijoje atsidūrusi vieniša mama dalijosi istorija viename socialiniame tinkle. Ji pasakojo, kad viena augina du vaikus, tačiau vaiko pinigus gaus jos buvęs vyras. „Su vyru esame išsiskyrę. Gaunu Lietuvoje vaiko pinigus.

Butus nuomojantys gyventojai skundžiasi, kad sunku rasti nuomininkus, kurie mokėtų laiku nuomą, naktimis netriukšmautų ir negadintų bute esančių daiktų. Tuo metu nuomininkai tikina, kad nuomotojai įkyriai landžioja į butą, vagia jų maistą ir bet kada panorėję kelia nuomą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad nuomotojams ir nuomininkams sutarti padėtų aiški ir konkreti nuomos sutartis. Anot jų, pasirašius sutartį, dingsta dauguma su nuoma susijusių problemų.

Artėjant Velykoms lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl tokių kelionių ir apsipirkimų sutaupo po kelis šimtus eurų. O kainų ekspertai pažymi, kad artėjant didžiausiai pavasario šventei Lietuvos pirkėjų srautai į Lenkiją tik didės. Ukmergiškis Mantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad Lenkijoje iki šiol neapsipirkinėjo, tačiau artėjant Velykoms nuvažiavo į Suvalkus.

Gyventojai skundžiasi brangstančiais maisto produktais. Vidutinė jų kaina pas mus jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį Tačiau ekonomistai ir prekybininkai nieko gero nežada. Anot jų, jeigu Lietuvoje kitais metais maistas šiek tiek atpigs, o vėliau kainos tik didės. „Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.

Daugelis pastebi, kad pastaruoju metu kainos parduotuvėse auga kur kas sparčiau nei jų pajamos. Ypač sunku pragyventi vyresniems žmonėms, gaunantiems pensiją. Gyventojai skaičiuoja, kad visą gyvenimą dirbę dabar turi tenkintis vos 300–400 eurų pensija, iš kurios pragyventi beveik neįmanoma. Todėl kai kurie pensininkai jau prašo, kad „Sodra“ jiems iš naujo perskaičiuotų seniau paskirtą pensiją.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Žygius po Lietuvą pamėgę lietuviai pastebi, kad kartais būna sudėtinga rasti nakvynę mažiau lankomuose vietose, o dar sudėtingiau ją rasti už prieinamą kainą. Todėl kai kam kilo mintis suremontuoti apleistus pastatus įvairiose Lietuvos vietose ir juose leisti apsistoti keliautojams už simbolinę kainą, kiekvienas žmogus pats nuspręs, kiek nori sumokėti už nakvynę. Šiuo metu vyksta pirmojo VšĮ „Keliautojų nameliai“ pastato remonto darbai.

Pirkėjai pastebi, kad šiuo metu parduotuvėse daržovės yra kone kelis kartus brangesnės už mėsą ar žuvį. Todėl vis daugiau gyventojų šią vasarą daržoves planuoja auginti patys – perka sėklas, daigyklas ir žemę. Specialistai įspėja paskubėti ir sėklas pasėti dar kovą. Taip pat jie skaičiuoja, kad pradedančiojo daržininko prekių krepšelį galima įsigyti vos už  5–10 eurų.

Gyventojai džiaugiasi pagaliau sulaukę dar praėjusiais metais prašytų kompensacijų už besibaigiančio sezono šildymą. Tačiau ne visi kompensaciją gauna taip, kaip tikėjosi, –pinigais. Daliai žmonių savivaldybės nuperka malkų. Gyventojai skundžiasi, kad atšilus orams malkų jiems nebereikia, o valdininkai tikina, kad pinigus žmonės iššvaistys, todėl jų ir neduoda. Tik tiems, kas prageria? Štai Panevėžio rajono gyventoja Jolanta pasakoja laukianti kompensacijos už namų šildymą.

Susituokusios ir nesituokusios poros išlaidas būstui dažniausiai dalijasi per pusę. Kartu gyvenantys žmonės vienas kitam per mėnesį perveda 300–500 eurų. Žmonės baiminasi, kad šiuo pinigus gali apmokestinti bankai ar valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ši tikina, kad nuomos ir komunalinių mokesčių pinigų neapmokestins, tačiau už brangias dovanas mokesčius gali tekti susimokėti. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad buto mokesčius kartu su vyru moka per pusę.

Kovo 23 d. prekybos tinklas „Iki“ atnaujino parduotuvę Vilniuje. Anot prekybininkų, naujo formato parduotuvė bus patogesnė pirkėjams. Taip pat atidarymo metu buvo apibūdinti pirkėjai, kiek jie laiko praleidžia parduotuvėje, kiek trunka jų apsipirkimas ir ką jie perka.

Dalis gyventojų pasakoja, kad komunaliniams mokesčiams ir maistui išleidžia visas gaunamas pajamas. Taupyti nėra iš ko, todėl praradus pajamų šaltinį belieka tik skolintis arba badauti. Tokioje situacijoje atsidūrusi gyventoja piktinosi institucijų abejingumu. Anot jos, niekas nesiruošia padėti pajamas praradusiems žmonėms. Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų. „Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau ekspertai teigia nematantys priežasčių būsto kainų kritimui. Anot specialistų, atlyginimai auga, todėl įsigyti būstą neturėtų būti sunku. Vis tik jie pažymi, kad būstas įperkamas tik tiems, kas uždirba didesnį nei vidutinis atlyginimą. NT vystytojai atkreipia dėmesį, kad pačios statybos nepinga, todėl sunku tikėtis, kad ir būstas bus pigesnis.

Policija ir finansų specialistai įspėja, kad pastaruoju metu daugėja sukčiavimo atvejų, todėl prašo gyventojus būti atsargius ir saugotis įtartinų žmonių su keistais jų pasiūlymais. Tačiau nepaisant perspėjimų, su sukčiumi neseniai susidūręs vilnietis skundėsi, kad pats nesuprato, kaip nepažįstamam žmogui atidavė beveik 100 eurų. Vyro istorija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jo dukra. „Mano tėtį apgavo taip paprastai, kaip vaiką.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto prekės jose ir toliau brangsta. Prekybininkai sako, kad nėra iš ko atpiginti maisto. Tačiau vardija produktus, kuriems netrukus skelbs akcijas ir nuolaidas, o kurie veikiausiai dar brangs. Tuo metu ekonomistė skaičiuoja, kad trečdaliu pabrangęs maisto koreguoja daugelio žmonių išlaidas. Todėl patys gyventojai ir gali sustabdyti kainų augimą, tiesiog nustoję pirkti brangius produktus.

Daugelis lietuvių investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Tačiau ne visi turi pinigų didelėms investicijoms, todėl vietoje jų renkasi mažus NT objektus – automobilio stovėjimo vietas ar sandėliukus. Specialistai skaičiuoja, kad tokia investicija gali atsieiti nuo 3 tūkst. eurų. Ekonomisto tikinimu, pinigus būtina investuoti, kitaip jie nuvertės: vien pernai gyventojų pinigai nuvertėjo beveik 20 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai per pastaruosius metus parduotuvėse pabrango nebe dvigubai, bet jau trigubai. Be to, pirkėjai tikina, kad už beveik 10 eurų dabar išeina tik viena prekė, pavyzdžiui, dėžutė ledų. Vilnietė Emilija viename iš socialinių tinklų pasidalijo „Karališkų“ ledų kaina „Barbora“ internetinėje parduotuvėje. „Šiandien ledų dėžutė atsieina beveik 9 eurus, o prieš metus, matau, kad už tuos pačius ledus mokėjau 2,99 euro.

Gyventojai jau dalijasi naujausiomis sąskaitomis už šildymą vasario mėnesį. Nors šilumos tiekėjai tikina, kad jos kiekvieną mėnesį mažėja, žmonės skaičiuoja dienas iki šildymo sezono pabaigos. Jie guodžiasi, kad apmokėjus sąskaitas, pinigų taupymui ar pramogoms nebelieka. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina gyvena Žirmūnuose, senos statybos, 2 kambarių daugiabutyje. „Vasario mėnesio sąskaita siekia beveik 74 eurus. Kas mėnesį sąskaita už šildymą mažėja po 10 eurų.

Keliones planuojantys gyventojai pastebėjo, kad skrydžių bilietai šiemet gerokai pabrango. Tačiau specialistai dalijasi gudrybėmis, kurios padės keliautojams sutaupyti keletą eurų perkant bilietus „Ryanair“ internetinėje svetainėje ar programėlėje. Teisininkė Greta Užkuraitė savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo patarimu, kaip sutaupyti pinigų perkant skrydžių bilietus „Ryanair“. „Mano priekabus būdas, gali būti naudingas ne tik darbe, bet ir gyvenime.

Darbuotojų atstovai ir psichologai įspėja, kad Lietuvoje perdegimas kankina vis daugiau darbuotojų. Todėl ragina darbdavius į šį negalavimą nenumoti ranka, nes perdegęs darbuotojas gali pakenkti ne tik sau, bet ir kolegoms ar įmonės klientams. Perdegimas, kaip tikra liga, jau senokai yra įtrauktas į oficialų ligų sąrašą, kuris nuolat atnaujinamas pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinę ligų klasifikaciją. Iki šiol tokia diagnozė buvo nustatoma palyginti retai.

Vienišoms mamoms dėl vaikų išlaikymo dažnai tenka teistis alimentus. Moterys skundžiasi, kad ne visi vyrai nori išlaikyti savo vaikus. O tie, kurie moka alimentus, nesutinka jų indeksuoti, t. y. didinti, todėl prašo moterų pateikti ataskaitas, kam jos išleidžia pinigus. Anot vieno banko tyrimo, išlaidoms vienam vaikui per metus gali siekti iki 200 tūkst. eurų.

Kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ėmė diegti išmaniuosius skaitiklius pasipylė gyventojų skundai dėl neaiškiai išaugusių sąskaitų. Dalis žmonių suskubo atsisakyti naujų įrenginių. Tačiau šiuo metu ESO girdi priešingus skundus. Žmonės nori išmanių skaitiklių, bet jų negauna, o eilėje tenka laukti ilgiau nei metus. Su tokia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytojas Romas.