Vilija Mačiulskytė

Vis daugiau žmonių jau ima planuoti vasaros atostogas ir keliones. Tačiau patikrinus kelionių agentūrų pasiūlymus gali kilti mintis atostogų atsisakyti, nes, pavyzdžiui, už kelionę į Turkiją gali tekti pakloti ir daugiau nei 1 tūkst. eurų. Vis tik vietoje įprastos kelionių agentūros galima pasirinkti savarankiškų kelionių organizatorius, kurie padės pigiau kelionę susiplanuoti patiems. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad jau seniai keliones organizuoja pati.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Pardavėjai viliasi, kad pirkėjai infliacijos neišsigąs ir pirks jų siūlomas prekes. O dėl geresnės jūsų nuotaikos žada ir nuolaidas. Ko gero, nė vienas pirkėjas namo negrįžta be riestainių. Šių mugėje galima įsigyti tiek po vieną, tiek po 8 ar 10 suvertų ant siūlo. Tokie karoliai yra viena populiariausių mugės prekių. Riestainių galima įsigyti tiek lietuviškų, tiek lenkiškų.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

Dalis gyventojų jau ima planuoti vasaros atostogas. Kelionių organizatoriai pataria nelaukti ir kelionę užsisakyti kuo greičiau. Anot jų, tik taip pavyks sutaupyti, nes pigiausi pasiūlymai klientų lauks iki vasario pabaigos, vėliau kelionės brangs. Kelionių organizatoriais vardija, kad pigiausiai pailsėti pavyks Turkijoje, o egzotiškos šalys brangesnės. Tokioms kelionėms gali nepakakti ir 8 tūkst. eurų.

Gyventojai pastebi, kad kiekvieną kartą maisto prekių parduotuvėje išleidžia vis daugiau pinigų. Specialistai suskaičiavo, kad 4 asmenų šeima už maistą sumoka vidutiniškai 500 eurų per mėnesį. Todėl ragina gyventojus taupyti. Vienoje socialinio tinklo grupėje neseniai kilo diskusija, ar dviem asmenims susimokėjus būsto mokesčius užtenka 500 eurų maistui ir kitoms išlaidoms.

Gyventojai piktinasi, kad vaikščiodami gatvėmis, turi saugotis byrančių balkonų. Tam, kad nenukristų jie paprasčiausiai paramstomi mediniais strypais. Daugiabutį administruojanti įmonė žada remontuoti avarinės būklės balkonus, tačiau sako, kad visiškai renovuoti namą gyventojai nesutinka. Vilnietis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip Naujamiesčio rajone sprendžiama byrančių balkonų problema: jie tiesiog paremti mediniais strypais.

Daugelis lietuvių jau senokai vietoje vietinių parduotuvių renkasi lenkiškas. Žmonės ten vyksta apsipirkti ne tik nuosavu automobiliu, bet ir autobusais ar traukiniais. Taip pat dalis gyventojų prekes siunčiasi į Lietuvą naudodamiesi paštomatų ar kurjerių paslaugomis.  Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais būdais lietuviai dažniausiai vyksta apsipirkti į Lenkiją, kiek jiems kainuoja šios kelionės ir kiek atsieitų nupirktų prekių parsisiuntimas niekur toli neišvykstant.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Prieš kurį laiką prasidėję žemdirbių protestai paskatino gyventojus pieną pirkti ne parduotuvėse, bet pasiimti iš ūkininkų. Iš pradžių pieną dykai ėmę žmonės, vėliau ūkininkams ėmė aukoti pinigus. O dabar prašo pieną ir jo produktus vežti jiems tiesiai į namus. Žmonės žada pirkti. Tačiau ūkininkai baiminasi biurokratinių kliūčių. Anot jų, ne taip paprasta, atvežti pieną ir jį parduoti.

Darbe daugelis praleidžiame bent trečdalį savo dienos. Tačiau ne visi darbdaviai yra patenkinti savo darbuotojų elgesiu darbo metu. Anot jų, kai kurie poilsiauja ar rūko per dažnai. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad taip nebūtų, jeigu darbuotojai uždirbtų daugiau. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių. Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Brangsta ne tik įvairios prekės, bet ir paslaugos. Dažnam gyventojui vakarienė restorane tapo prabanga. Tai pastebi ir kavinių, restoranų vadovai. Anot jų, klientų sumažėjo, žmonės restoranuose lankosi rečiau. Tačiau prognozuojama, kad net mažesni klientų srautai kainų restoranuose ir kavinėse nesumažins.  Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Čia didžiausi pirkėjų srautai iš Lietuvos atvyksta savaitgaliais. Tačiau nuolatiniai pirkėjai pataria kitiems savaitgalį į Lenkiją geriau nevažiuoti. Anot jų, tokiu metu lenkai pakeičia prekių kainas ir jas parduoda brangiau. Be to, tenka stumdytis eilėse ir klausytis lietuvių keiksmų.

Pasirodžius naujienoms, kad jau galima keisti elektros tiekimo planus ir nereikės grąžinti anksčiau gautų nuolaidų, gyventojai suskubo šia galimybe pasinaudoti. Tačiau ne visi, anksčiau planus pasikeitę ir nuolaidas grąžinę gyventojai galės atgauti savo pinigus.

Vis daugiau skirtingų regionų Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Prie pat sienos gyvenantys žmonės pasakoja, kad lietuviškas parduotuves apskritai pamiršo ir ten iš viso nesilanko. O vieno apsipirkimo metu lietuviai Lenkijoje išleidžia ir 600 eurų. Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura portalui tv3.lt pasakojo, kad apsiperka tik lenkiškose parduotuvėse. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites.

Šiuo metu Lietuvoje būsto pirkimo sandoriai rekordinėse žemumose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai vardija įvairias to priežastis. Anot jų, padidėjus paskolų palūkanoms, iš NT rinkos pasitraukė spekuliaciniai pirkėjai. Jiems šiuo metu nėra palankus metas pirkti būstą, nes kainos didelės, o nuoma pinga.

Vis dar esant aukštai infliacijai gyventojai bando taupyti, tačiau tai pavyksta ne visiems. Ir ne todėl, kad gyventojai iššvaisto pinigus pramogoms ar brangiems pirkiniams. Beveik visą algą tenka pakloti mokesčiams už butą. Vilnietė skundėsi, kad daugiabučio stogo remontas jai atsieis virš 600 eurų. Tuo metu namo administratorius įspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Suremontuoti pavyko tik pusę stogo. Todėl gyventojų laukia dar vienas remontas.

Nukritus didmeninėms elektros kainoms Energetikos ministerija siūlo gyventojams nutraukti brangias tiekimo sutartis ir pasirašyti naujas. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai neketina taip paprastai ir greitai paleisti savo klientų. Už sutarties nutraukimą jie grasina baudomis. Tiekėjai taip pat siūlo naujas taisykles dėl sutarčių nutraukimo, jeigu žmogus nutraukęs sutartį neišeis pas kitą tiekėją, suteiktų nuolaidų grąžinti nereikės.

Streikuojantys ūkininkai visą šią savaitę nemokamai dalija pieną gyventojams. Jie pastebėjo, kad dėl to sujudo ir prekybininkai. Jie daugeliui pieno produktų pradėjo taikyti nuolaidas. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikina, kad nuolaidas pirkėjams siūlo nuolat. Tuo metu ūkininkų atstovai prognozuoja, kad lietuviško pieno gamintojų gali ir visai nelikti. Ūkininkai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kuriuose miestuose galima nemokamai pasiimti pieno.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Augančios palūkanos kelia sunkumų tiek būstą turintiems, tiek jį ketinantiems įsigyti gyventojams. Augant paskolų įmokoms daliai žmonių būsto pirkimą tenka atidėti. O namus jau turintiems gyventojams, išaugus paskolos įmokai tenka taupyti. Tačiau specialistai ir ekonomistai vis tiek sako, kad nekilnojamo turto (NT) rinka šiemet klestės, o neturintiems pinigų būstui įsigyti siūlo jį nuomotis.

Gyventojai skaičiuoja, kad pramogauti ir apsipirkti pigiau yra ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje. Net jeigu prekybos tinklas „Maxima“ tas pats, jo parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje kainos  pastebimai skiriasi. Tačiau prekybos tinklo atstovai tikina, kad nors jo pavadinimas tas pats, esą skiriasi kainodara, kuri yra pritaikyta tos šalies gyventojams.

Neapsikentę vis mažėjančių supirkimo kainų pirmadienį ūkininkai paskelbė streiką. Jie žada visą savaitę primelžtą pieną išpilti laukuose arba dalinti nemokamai. Žemdirbiai prie streiko ragina prisijungti ir gyventojus. Prašo jų šią savaitę nepirkti pieno prekybos tinkluose, o pieno produktus įsigyti turguose, ūkininkų parduotuvėlėse ar tiesiog pasiimti nemokamai.  Vien per vieną tik Tauragės rajone protestų dieną ūkininkai jau išpylė laukuose daugiau kaip 30 tonų, arba 30 tūkst.

Ūkininkams pieno supirkimo kainos krenta. O parduotuvėse pieno produktai vis dar neregėtose aukštumose. Neapsikentę perdirbėjų ir prekybininkų godumo žemdirbiai ėmė streikuoti. Jie išpila pieną arba dalija jį dykai žmonėms. Socialiniame tinkle „Facebook“ pienininkyste užsiimantys ūkininkai piktinasi, kad turi išlaikyti perdirbėjus ir prekybininkus. Anot jų, pieno produktų kainos kyla visur ir visiems, tik ne ūkininkams už jų parduodama pieną.

Sąskaitos už šildymą auga, gyventojai vis viliasi, kad gaus kompensacijas. Tačiau jas užpildę dar rudenį, niekaip negauna atsakymų iš savivaldybių. Šios tikina, kad prašymų kompensuoti šildymą tiek daug, kad nespėja jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad didžioji dalis prašymų jau yra išnagrinėti ir kas penktas prašymas jau patvirtintas, o kompensacija suteikta.

Gyventojai kaupiantys II pensijų pakopoje norėtų laisviau disponuoti savo pinigais. Žmonėms aktualu tuos pinigus pasiimti tada, kai patys nori, taip pat nutraukti ar sustabdyti kaupimą neribotam laikotarpiui. Tačiau to jie padaryti negali, nes II pakopos pinigus nuo pačių gyventojų saugo griežtos taisyklės.  Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Lietuvos restoranuose ir kavinėse daugeliui valgyti tampa vis brangiau. Didelė dalis žmonių viešąsias maitinimo įstaigas išmaino į namų virtuvę ir gamina dažniau patys. Tai pastebi ir restoranų atstovai. Anot jų, žmonės taupo, todėl į restoranus užsuka rečiau.

Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.

Šiandien nusipirkti būstą vis sunkiau ne tik dėl kylančių jo kainų, bet ir didėjančių palūkanų. Paskolos įmoka vidutiniškai siekia 500–600 eurų. Beveik tiek, kiek siekia minimali mėnesinė alga į rankas. Taip pat paskolų įmokos auga ir anksčiau paskolas pasiėmusiems gyventojams.  Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą.

Pernai pradėjęs išmaniųjų skaitiklių įrengimą, šiemet „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbus tęsia. Vieni gyventojai tam priešinasi, nesutinka keisti skaitiklių. O kiti susitaiko su naujovėmis, tačiau perka ir savo elektros energijos matuoklius, kuriais tikrina, ar išmanieji skaitikliai veikia teisingai. Prekybininkai skaičiuoja, kad tokių elektros matuoklių, kainuojančių vos 20 eurų, pardavimai yra rekordiniai.

Be duonos ar jos gaminių daugelis neįsivaizduojame savo pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. Tačiau bandeles, pyragaičius ar kitus saldėsius žmonės ėmė pirkti rečiau, nes taupo. Vis dėlto atsirado ir tokių pirkėjų, kurie vietoje brangių pramogų renkasi bandelę, nes ši pigesnė nei kitos pramogos. Kepyklos „Biržų duonos“ vadovas atkreipė dėmesį, kad žmonės mėgsta išbandyti naujoves.

Įprasta, kad gruodžio mėnesį daugiau pinigų šventėms išleidę gyventojai sausį taupo. Tačiau vilnietė guodžiasi, kad jai to padaryti nepavyks, nes iš namo administratoriaus gavo „dovaną“– 300 eurų sąskaitą. Daugiabučio administratorius tikina, kad pati gyventoja kalta, nes bute buvo uždengusi bendro naudojimo vamzdyną. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) buvo šokiruota, kai patikrino namo administratoriaus atsiųstą sąskaitą.

Gyventojai pastebi, kad būsto kainos nesitraukia, užtat bankų siūlomos paskolų sumos ima mažėti. Todėl nusižiūrėtas būstas tampa nebeįperkamas. Bankai tikina, kad taip nutikti gali dėl kylančių palūkanų. Dėl tos pačios priežasties auga įmokos už paskolas jau anksčiau jas paėmusiems gyventojams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Meda (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) pasakojo esanti įsitikinusi, kad bankai dabar griežtina paskolų išdavimą.

Augant prekių ir paslaugų kainoms gyventojai ima ieškoti būdų papildomai užsidirbti. Vienas jų – nereikalingų daiktų pardavimas. Žmonės pardavinėja naudotus baldus, drabužius, buitinę techniką, kitus dar tinkamus naudoti dalykus.

Kas mėnesį maisto produktams tenka išleisti vis daugiau, o norint sutaupyti tenka ieškoti nuolaidų ir akcijų. Parduotuvėse galima rasti ir nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą. Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka. Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Žmonės skundžiasi, kad maisto prekės toliau brangsta. Anot jų, kai kurių prekių kainos jau rekordinėse aukštumose, pavyzdžiui, kiaušiniai kainuoja jau beveik 5 eurus. Tuo metu prekybininkai siūlo rinktis pigesnes prekes arba ieškoti nuolaidų.  Apie kiaušinių kaina gyventojai neseniai plačiai diskutavo socialiniame tinkle „Facebook“.  Vienas pirkėjas grįžęs iš parduotuvės „Maxima“ pasidalijo užfiksuota nuotrauka ir kaina.

Pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje įmonės norėdamos išsaugoti ir paskatinti darbuotojus jiems mokėjo premijas. Dalis darbuotojų gavo tryliktą atlyginimą. Darbdaviai tikina, kad pernai premijos buvo didesnės dėl kylančios infliacijos. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad premijų, susimokėti kas mėnesį kylančioms sąskaitoms, neužtenka. Todėl ragino darbdavius kelti darbuotojams algas.

Pernai įmonės darbuotojus atleidinėjo dėl įvairių priežasčių. Vienos bankrutavo, kitos stabdė ar optimizavo veiklą. Vienu metu įmonės atleido nuo 100 iki beveik 2 tūkst. žmonių. Specialistai įspėja darbuotojus apie neteisėtus atleidimus ir ką tokiu atveju daryti bei skaičiuoja, kad pernai darbo netekusiems ilgalaikiams darbuotojams vidutiniškai buvo išmokėta po 2 tūkst. eurų.

Išaugus prekių, paslaugų kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Nemažą dalį pajamų tenka pakloti už komunalines paslaugas. Bene daugiausiai pastaruoju metu kilo elektros kainos. Gyventojai skubėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją, tačiau dabar svarsto grįžti į garantinį tiekimą arba nutraukia sutartis ir rinktis kitą tiekėją. Specialistai siūlo neskubėti lyginti kainas ir tikrinti sutartis, nes gali tekti atiduoti tiekėjams pinigus už suteiktas nuolaidas.

Butus norintys išnuomoti gyventojai bijo neatsakingų ir netvarkingų nuomininkų. Todėl jų reikalavimai auga, tai pastebi ir nekilnojamo turto (NT) brokeriai. Tačiau kai kurie reikalavimai anot jų, absurdiški, pavyzdžiui, nenoras nuomoti butus savarankiškai dirbantiems žmonėms arba komunalinių sutarčių perrašymas ant nuomininkų.  Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ko reikėtų reikalauti iš nuomininko.

Įprasta, kad atvykę į prekybos centrą automobilį paliekame nemokamoje stovėjimo aikštelėje, kol apsiperkame. Kai kuriose aikštelėse stovėjimas laikas yra ribotas, pavyzdžiui, apsipirkimui skiriamos 2 valandos. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad ne visuose prekybos centruose jie laukiami su automobiliais. O jeigu ir pageidaujami, stovėjimo laiko trukmė priklauso nuo prekybos centre išleistos sumos.