Vilija Mačiulskytė

Metų pradžioje prekybos tinklai kaip niekada aktyviai ėmė konkuruoti ir skaičiuoti, kuriame iš jų prekės pigesnės. Vieni aktyviai savo kainas garsiai lygino reklamose, kiti sekdami konkurentų pavyzdžiu, jas tyliai sumažino. Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse. Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.

Pernai maisto produktų kainos vis kilo ir nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesiruošė jų mažinti. Šiemet situacija, panašu, ima keistis. Prekybos tinklai bent viešoje erdvėje pradeda konkuruoti, varžytis, kuriame apsipirkti esą galima pigiau. Tačiau specialistai tikina, kad nuolaidomis prekybos tinklai tik siekia prisivilioti pirkėjus į parduotuves. Anot jų, įvairios reklaminės akcijos bendro kainų lygio kol kas nesumažins.

Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas superkamas vis pigiau, tuo metu parduotuvėse pieno produktai brangsta. Ūkininkai įtaria, kad perdirbėjai yra susitarę dėl kainų. Tačiau šie kaltina situaciją užsienio rinkose ir skaičiuoja, kad užsienyje jų produkcija pinga, todėl jie priversti kainas mažinti ir ūkininkams. Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.

Gyventojai tikina, kad šildymo sąskaitos viršijančios 100 eurų jau nieko nebestebina. Žmonės sako, nieko kito ir negalima buvo tikėtis. Tačiau kai už šildymą tenka pakloti daugiau nei 600 eurų, belieka tik viltis, kad netrukus savivaldybė patvirtins prašymą kompensacijai gauti.  Nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 600 eurų į rankas.

Dalis žmonių prasidėjus Naujiems metams pasižada sveikai gyventi. Tokio pažado pernai laikėsi ir vilnietė Miglė, tačiau narystė sporto klube jai atnešė ne gerą savijautą, bet galvos skausmą dėl skolų ir grasinimų antstoliais. Moteris tikina, kad sporto klubas klaidina klientus, keičia sutartis be jų žinios. Tuo metu sporto klubo vadovas tikina, kad patys klientai nesupranta sutarčių.

Sunkmetį jaučia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, jie skaičiuoja, kad sumažėjo eksportuojamų produktų kiekiai ir kaina. Gyventojai ėmė taupyti maistui, perka pigesnius produktus. Tai pajuto ir šalies pieno sektorius. Lietuvių perdirbėjai prognozuoja, kad sulauksime krizės. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad po gerų laikų ateina prastesni.  „Praėję metai pieno pramonei buvo geriausi per paskutinį dešimtmetį.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Jau 8 metus už prekes ir paslaugas Lietuvoje atsiskaitome eurais. Juos įsivedant pajuokiamos buvo prognozės, kad ilgainiui eurais viskas kainuos tiek, kiek kainavo litais – tai yra 3,4528 karto daugiau. Nors finansų specialistai ir patys prekybininkai tikino, kad kainos litais buvo verčiamos tuometiniu valiutų kursu į eurus, dabar pirkėjai randa įrodymus, kad kainos pasikeitė vienas prie vieno. Kiek prekė kainavo litais, dabar ji lygiai tiek pat kainuoja eurais.

Darbuotojai ir darbdaviai darbo rinką šiemet mato nevienodai. Darbdaviai tikisi plėstis, didinti gamybos pajėgumus, o trūkstamų darbuotojų ieškoti užsienyje. Anot jų, lietuviai nemotyvuoti. Tuo metu darbuotojai mano, kad šiais metais įmonės mažins plėtrą ir gamybą, todėl darbuotojų jiems reikės mažiau. Tačiau nepaisant to, tikisi, kad algos didės.  Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas svarstė, kad šiuo metu darbuotojų lūkesčiai galbūt yra per dideli.

Elektros sąskaitų dydis stebina gyventojus. Žmonės piktinasi, kad jos vis didėja. Tačiau dar labiau Alytaus rajono gyventojas nustebo gavęs sąskaitą už pastatą, kuriame apskritai atjungta elektra, nėra net skaitiklio. Sąskaitos už mėnesį siekė po 140 eurų, jų neapmokėjus su vyrus susisiekė ir skolų išieškojimo įmonė.  „Energijos skirstymo operatorius“ tikina, kad skaičiavo galios mokestį, kurį būtina mokėti, net ir atjungus elektrą.

Šventinis laikotarpis jau pasibaigė, bet gyventojai skundžiasi, kad siuntų vis dar laukia. Dalis jų dingo, o siuntų bendrovės neskuba skirti kompensacijų, prašo siuntėjų įrodyti siuntų vertę, pateikti čekius, tačiau ne visi gyventojai juos turi. Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba įspėja, kad kartais siuntėjams tenka pasitenkinti tik siuntimo išlaidų kompensacija. Kompensacijos dėl dingusios siuntos vilnietis Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laukia jau keletą mėnesių.

Turbūt daugelis žmonių bandydami įsidarbinti yra išgirdę neigiamą atsakymą. Ieškantys darbo jo negauna dėl įvairių priežasčių – per mažos patirties, netinkamo išsilavinimo ar įgūdžių trūkumo. Tačiau darbo galite negauti ir tuo atveju, jeigu jūsų kvalifikacija per didelė.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Daugelis be automobilio neįsivaizduoja nė dienos, o jam sugedus tikisi, kad gedimas bus pašalintas tuojau pat. Tačiau kartais remontai užtrunka gerokai ilgiau, nei numatyta ar norėtų automobilio savininkas. Štai kaunietis skundžiasi, kad meistras jau 3 mėnesius jam negrąžina automobilio. Vartotojų teisės tikina, kad tai galėtų būti jau vertinama, kaip neteisėtas turto pasisavinimas.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Šildymo sezonas seniai prasidėjęs, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad jiems butuose vis tiek šalta. Tuo metu kiti skundžiasi, kad per karšta, tenka atidaryti langus ir vėdinti kambarius. Ši problema tiek šilumos tiekėjams, tiek daugiabučių administratoriams yra žinoma. Anot jų, gyventojai vienas iš kito vagia šildymą, tačiau remontuoti savo lėšomis šildymo sistemos įrenginių niekas nenori.

Šiemet gyventojams teko susidurti su permainomis energetikos srityje. Daugelis žmonių vasarą turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Taip pat rudenį prasidėjo masinis skaitmeninių elektros skaitiklių diegimas. Nė viena iš šių permainų gyventojams nepatiko. Priešingai – žmonės skaičiavo išaugusias kilovatvalandes ir sąskaitas.

Jeigu dar neturite planų Naujiesiems metams ir ieškote paskutinės minutės pasiūlymų, teks plačiau atverti piniginę. Už naujųjų metų naktį Lietuvos kurortuose gali tekti pakloti ir 900 eurų. Kelionių organizatoriai pažymi, kad užsienyje Naujus metus švęsti pigiau, savaitė Egipte atsieitų 650 eurų. Tiesa, bilietus reikėjo įsigyti iš anksto.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi, kad kurortuose viešbučių Naujiesiems metams tiesiog nebeliko, o likę – brangūs.

Lietuvoje smarkiai pakilus prekių kainoms, gyventojai ėmė dairytis į Lenkiją, ten ne tik vyko apsipirkti, bet ir siuntėsi prekes internetu. Žmonės šio įpročio nežada atsisakyti ir kitais metais – važiuos ir apsipirkinės Lenkijoje. Lietuvos prekybininkai ir ekonomistai to nesibaimina ir tikina, kad Lenkijoje apsiperka esą tik pasienio gyventojai.  Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.

Šiemet bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ėmėsi keisti senus elektros skaitiklius į išmaniuosius. Dalis gyventojų pastebėjo, kad nauji skaitikliai prisuka daugiau elektros, todėl išaugo ir sąskaitos. Taigi skaitiklių dar nepasikeitę žmonės suskubo jų atsisakyti. Tačiau yra besipiktinančių, kad ESO darbuotojams jų nuomonė nerūpi, esą jie skaitiklius keičia be gyventojų sutikimo.

Gyventojai šventiniu laikotarpiu skuba pirkti dovanas internetu, o vėliau jas išsiųsti artimiesiems. Tačiau ne visiems šis procesas vyksta sklandžiai. Dalis žmonių skundžiasi, kad jų siuntos dingo ar vėluoja. Siuntų bendrovės tikina, kad šventiniu laikotarpiu siuntų skaičius išauga, tačiau stengiasi gyventojams padėti rasti dingusias siuntas.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina suklusti gyventojus, kitais metais ieškančius būsto. Anot jų, statybos kaštai augs, todėl nekris ir būstų kainos. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad NT įperkamumui įtaką gali daryti brangstančios paskolos. Todėl, anot jų, būsto kainos jau dabar mažėja. NT specialistai sako, kad vystytojams jau reikėtų pamiršti rekordinius metus su didžiuliais sandorių skaičiais, esą kitais metais situacija stabilizuosis.

Dar neprasidėjus šildymo sezonui, gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms už šildymą gauti. Žmonės jau apmokėjo spalio ir lapkričio mėnesio, tačiau atsakymus dėl kompensacijų skyrimo gavo ne visi. Daliai žmonių prašymai buvo atmesti. Gyventojai piktinasi, kad negauna kompensacijos vien dėl to, kad gyvena sodo namelyje. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Ignas pasakojo, kad gyvena sodo namelyje, už šildymą mokėti tenka daug, todėl ir užpildė prašymą kompensacijai gauti.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Dalis gyventojų net ir išėję į pensiją dirba. Vieniems trūksta veiklos, jie nenori būti be darbo, o kitiems pensijos neužtenka, norint susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto ar vaistų. Tačiau iš dirbančių pensininkų atlyginimų ir toliau skaičiuojamos įmokos pensijų kaupimui. Todėl žmonės turi kreiptis dėl mokėjimo nutraukimo ar sustabdymo.

Gyventojai neslepia, kad nemokamų daiktų ieško atiduotuvėse ar socialinių tinklų grupėse ne tik dėlto, kad jiems rūpi ekologija. Tai yra dar vienas būdas sutaupyti, o artėjant šventėms ten nemokamai galima rasti ir dovanų. Daiktų dalijimosi centrų atstovės vardija, kad šiuo metu žmonės ieško šiltų drabužių, batų, o ilgiausiai naujų šeimininkų laukia vaikiški daiktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Aušra pasakojo, kad namuose daro remontą.

Artėjant Kūčioms gyventojai ne tik lankosi prekybos centruose ir ieško reikalingų produktų, bet skuba įsigyti ir kalėdaičių. Jų šiandien galima gauti įvairiais būdais. Vieni žmonės kalėdaičius įsigyja bažnyčiose, kiti perka internetu. O dar kiti juos patys kepa muziejuje, vykdomos edukacijos metu.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Birutė pasakojo, kad užpernai įsigijo tiek kalėdaičių, kad jų liko ir pernykštėms šventėms.  „Juos įsigijau už auką bažnyčioje.

Artėjant šventėms gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją, dalis žmonių ten planuoja sutikti ir Naujus metus. Anot jų, Lenkijoje ir maistas, ir apgyvendinimas kainuoja pigiau. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad apsipirkti Lenkijoje vis dėlto neapsimoka.   Ekonomistai sako, kad Lietuvoje kainas sumažintų mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, koks yra kaimyninėje Lenkijoje.

Sekmadienio vakarą visoje Lietuvoje prasidėjęs snygis gyventojams sukėlė nemažai problemų. Žmonės jau naktį ar ankstyvą pirmadienio rytą ėmė ieškoti sniego valytojų. Verslas tikina, kad norinčiųjų tiek daug, kad sniego valymo paslaugų gali tekti laukti visą savaitę arba papildomai už jas susimokėti. Pavyzdžiui, už sniego nukasimą kieme gali tekti pakloti ir 70 eurų.   Vilniuje įsikūrusios įmonės „Švarus pasaulis“ atstovė sakė, kad šiomis dienomis klientų skambučių sulaukia labai daug.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Teigiama, kad kuo daugiau gyventojai mokesčių sumokės, tuo didesnes socialines garantijas jie turės. Pavyzdžiui, kuo didesnis gyventojų atlyginimas ir sumokamos įmokos, tuo didesnė ir jų nedarbo išmoka bus, jeigu jie neteks darbo. Tačiau ne visos išmokos priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Vilniuje vidutinės butų kainos jau senokai perkopė 100 tūkst. eurų. Tuo metu regionuose, mažesniuose miesteliuose butą galima įsigyti penkis kartus pigiau. Tačiau pasirinkimo trūksta, gyventojai pirktų ir naujos statybos butus, tik vystytojams jų statyti neapsimoka.  Tuo metu ekonomistas tikina, kad plėsis didžiųjų miestų priemiesčiai, žmonės kelsis gyventi ir į mažesnius miestuose, ypač jeigu ten ras ne tik būstą, bet ir darbą.

Vis daugiau gyventojų įsirengia saulės elektrines. Tačiau vien įsigyti elektrinę neužtenka, būtina perprogramuoti ir skaitiklius, tai yra Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbas, tačiau gyventojai skundžiasi, kad specialistai to laiku nepadaro, todėl sąskaitos išauga net iki 1 tūkst. eurų. Tuo metu ESO teisinasi, kad šiuo metu rekordiškai didelis skaičius gyventojų įsirengia saulės elektrines, todėl įsivelia klaidų, tačiau permokos gyventojams yra grąžinamos.

Dalis gyventojų vaikščiojimą po parduotuves ir dovanų ieškojimą jose iškeičia į apsipirkimą internetu. Siuntų bendrovės ragina dovanas užsisakyti ar siųsti artimiesiems jau dabar, nes kitaip jos gali nepasiekti adresatų iki švenčių. Taip pat įspėja, kad trumpėja siuntų saugojimo laikas paštomatuose. Keičiasi ir siuntų pristatymo kainos: kai kurios įmonės jas pakėlė jau gruodį, kitos tai daryti svarsto kitais metais.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Paprastai lojaliems klientams verslas turi specialių naudingų pasiūlymų. Tačiau, panašu, kad tokia taisyklė visiškai neveikia nepriklausomu vadinamo elektros tiekimo atveju. Neseniai dar vieną būstą įsigijusi vilnietė nustebo, kai tas pats tiekėjas kitam jos būstui pasiūlė dvigubai didesnę elektros kainą. Moteris už lojalumą tikėjosi nuolaidų, o ne brangesnės elektros. Tiekėjas dėkojo už lojalumą, bet skubina gyventojus rinktis planą 7 metams.

Į Lenkiją lietuviai iki šiol vyko dažniausiai autobusais ar automobiliais. Nuo gruodžio 11 d. kaimyninė šalis bus pasiekiama ir traukiniais. Tačiau bilietų iš Vilniaus į Varšuvą ir Krokuvą gruodžiui liko vos 100, o kai kuriomis dienomis jie ir visai išpirkti. Gyventojai Lenkijoje planuoja ne tik apsipirkti šventėms, bet ir švęsti Naujuosius metus.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasakojo, kad netrukus į Lenkiją vyks apsipirkti šventėms.

Gyventojai jau ėmė ruoštis svarbiausioms metų šventėms – perka dovanas ir maisto produktus šventiniam stalui. Finansų ekspertai pažymi, kad šiemet išlaidos šventėms bus bent 30 proc. didesnės. Būtent tiek brango maisto produktai ir kitos prekės. Todėl tie gyventojai, kurie planuoja šventėms išleisti tiek pat pinigų, kiek ir pernai, šiemet turės susispausti – pirkti pigesnes dovanas, ruošti kuklesnes vaišes. Dalis gyventojų šiemet žada atsakyti dovanų.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, kitais metais galės šiek tiek atsikvėpti. Minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės apie 15 proc. Tuo metu daugiau uždirbantys gyventojai turės tenkintis lėtesniu atlyginimų augimu. Prognozuojama, kad jiems algos turėtų augti iki 10 proc.  Ekonomistai tvirtina, kad daugiausiai išlos kvalifikuoti darbuotojai, kurių darbdaviai nerizikuos prarasti, todėl didins jiems algas, net ir patirdami ekonominių sunkumų.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, o pritrūkę pinigų dairosi darbo užsienyje. Daugelis vyksta trumpam ir iki švenčių ruošiasi sugrįžti pas šeimą. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad susirasti darbą šiuo metu nėra sunku nei Lietuvoje, nei užsienyje. Ir jeigu Lietuvos įmonės atleis darbuotojus, vėliau jų nebesusigrąžins, šie išvyks dirbti į užsienį už didesnį atlygį. Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.

Daugelis mintis apie artimųjų ar juolab savo pačių paskutinę kelionę stengiasi atitolinti. Todėl tik nedidelė dalis žmonių ir taupo savo laidotuvėms, kurių kaina priklausomai nuo pobūdžio ir dalyvių skaičiaus gali atsieiti iki 10 tūkst. eurų.  Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad žmonės vis dažniau vietoje įprastų laidotuvių renkasi personalizuototas laidotuvių ceremonijas, skirtas konkrečiam, jau išėjusiam žmogui.

Prasidėjęs šildymo sezonas kelia nerimą daugeliui gyventojų. Dažnas jų suskubo pildyti prašymus valdžios žadėtoms kompensacijoms už šildymą. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar buvo atmesti. Specialistai tikina, kad prašymų skaičius šiemet rekordinis ir vardija dažniausias klaidas, kurias daro žmonės pildydami prašymus.

Savaitgalį Vilniuje prie Katedros įžiebus svarbiausią miesto eglę, kartu pradėjo veikti ir Kalėdų miestelis. Jo prekeiviai džiaugiasi, kad sunkmetis neišbaidė pirkėjų. Žmonės perka tiek karštus gėrimus su užkandžiais, tiek dovanas artimiesiems ar sau.  Prekeiviai tikina, kad šiemet bene populiariausia kalėdinės mugės prekė – karštas vynas, kai kur jo kaina siekia ir 8 eurus.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, perka dovanas ir netgi šventinio stalo vaišes. Šiuo laikotarpiu didžiausius srautus tenka atlaikyti prekybininkams, siuntų pristatymo įmonėms. Daugelis jų nebeišsiverčia su turimais darbutoijais, todėl ieško naujų. Jiems siūlo iki 1200 eurų algas į rankas.