Vilija Mačiulskytė

Augant elektros sąskaitoms, tiekėjai, valdžios atstovai tikina, kad elektrą būtina gaminti patiems. Tada, anot jų, sąskaitos sumažės. Panašių patarimų paklausęs Kauno miesto gyventojas įsirengė saulės elektrinę, tačiau sąskaitos taip ir nesumažėjo. Vyras piktinasi, kad elektros jau pagamino už 800 eurų, tačiau ji kažkur dingo.

Artėjant šventėms gyventojai suskubo pirkti dovanas, šventinius papuošimus, o kai kas jau perka ir maisto produktus šventiniam stalui. Ne vienas gyventojas parduotuves Lietuvoje išmainė į prekybos centrus Lenkijoje. Tačiau dabar ten netgi vykti nebereikia. Daugėja įmonių, kurios internetu užsakyta prekes iš Lenkijos parveža į Lietuvą už papildomą mokestį. Šis prasideda nuo 1,99 euro.

Kiekvieną kartą nuėję į parduotuvę gyventojai už prekes sumoka vis daugiau. Sunkiausia pragyventi mažas  pajamas gaunantiems žmonėms, pavyzdžiui, pensininkams. Kitais metais kiek padidės, tačiau ne visiems šis kilimas bus reikšmingas. Dalis žmonių šią sumą pinigų žada išleisti tiesiog maistui ar vaistams, kiti vyks į keliones ar taupys laidotuvėms. Seimas galutinai priėmė „Sodros“ ir valstybės biudžetus.

Į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai iš Ukrainos tampa išsigelbėjimu daliai verslų, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu. Tačiau visiškai išspręsti šios problemos nepavyko. Įmonėms trūksta darbuotojų jos dairosi ne tik į ukrainiečius ar lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiuoja, kad nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino beveik 19,7 tūkst. ukrainiečių.

Pastaruoju metu itin išaugę mokesčiai už komunalines paslaugas tampa tikru galvos skausmu. Kai kurie gyventojai skaičiuoja, kad net ir su valstybės kompensacija sąskaitos už elektrą beveik viršijo jų mėnesines pajamas. Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenantis pensininkas skundėsi, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jam atsiuntė beveik 300 eurų sąskaitą. Jos nesumokėjus, grasinama atjungti elektrą.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Maisto produktų kainos nesustoja augti. Vartotojai dažnai pastebi atvejus, kuomet viena ar kita prekė Lietuvoje du, tris, o kartais net keturis kartus brangesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus.

Brangsta ne tik būtinosios prekės ir paslaugos, bet ir įvairios pramogos ar kelionės. Tačiau, panašu, joms gyventojai pasiryžę plačiau atverti pinigines. Finansų specialistai skaičiuoja, kad gyventojai atsisako pramogų ar degalų, tačiau kelionėms pinigų negaili. Žiemos kelionė į Egiptą atsieina apie 450 eurų, o Naujųjų metų kelionei teks pakloti ir 1 tūkst. eurų.

Dalis trečiam elektros rinkos liberalizavimo etapui priklausančių, gyventojų jau pasirinko nepriklausomą tiekėją. Tačiau nusprendus šį etapą atidėti, jie gali atsisakyti sutarčių ir likti visuomeniniame tiekime. Tačiau to nelabai nori nepriklausomi tiekėjai. Jie išsiuntė vartotojams laiškus, kuriuose bando atkalbėti nuo sutarčių nutraukimo.

Netekus artimo žmogaus būtina pasirūpinti ne tik laidotuvėmis ir jų išlaidomis, bet ir įvairių sutarčių nutraukimu. Kitu atveju mirusiam žmogui ir toliau bus siunčiamos sąskaitos už paslaugas, kuriomis jis nebesinaudoja. Pavyzdžiui, sąskaitos už telefoną ar internetą.  Laiku nepranešus apie mirusį žmogų, jo artimiesiems gali kauptis skolos.

Išaugus elektros iš šildymo kainoms, gyventojai atidžiai stebi visus mokesčius už komunalines paslaugas. Jų nuomone, namo administravimo išlaidos dažnu atveju būna perteklinės. Gyventojai tikina, kad administratorius imasi nereikalingų darbų už kuriuos siunčia nemažas sąskaitas. Tuo metu namo administratorius aiškina, kad dėl darbų tariasi su gyventojais. Tačiau Vilniaus savivaldybė pastebi, kad gyventojų skundų sulaukia kasdien.

Lapkritį daugelis parduotuvių, prekybos centrų vilioja pirkėjus nuolaidomis. Specialistai pažymi, kad vienišių dienos, juodojo penktadienio išpardavimai tęsiasi kone visą lapkritį, o gruodį prasideda kalėdinės nuolaidos. Prekybininkai suskaičiavo, kad pernai juodojo penktadienio išpardavimo metu pardavimai augo 3 kartus. Tokio paties augimo tikimasi ir šiemet.  Tačiau finansų ekspertai pataria į parduotuves eiti tik su būtinų daiktų sąrašu. Kitaip rizikuojame prisipirkti per daug.

Darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, todėl yra sudarytas Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašas. Jame esantys darbuotojai įdarbinami supaprastinta tvarka. Darbuotojų atstovė pastebi, kad Lietuvoje yra darbuotojų, kuriuos galima perkvalifikuoti. Tačiau darbdaviai lietuvių nenori, nes su užsieniečiais gali nesiskaityti ir mokėti jiems mažesnį atlyginimą.  Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad  šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo beveik 124 tūkst.

Daugelis darbuotojų atostogas planuoja prieš keletą mėnesių ar net pusmetį. Buhalterinės apskaitos specialistai 2023 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Gyventojai skaičiuoja, kad pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją, jiems išaugo elektros sąskaitos. Dar daugiau, kai kuriems gyventojams jos padidėjo ir įdiegus naują elektros skaitiklį. Tačiau jų atsisakyti gyventojai negali. Elektros skirstymo operatorius (ESO) ramina, kad įdiegus naujus skaitiklius, suvartojama elektra bus skaičiuojama tiksliau ir dėl to žmonės sutaupys. Tačiau išsigandę didesnių elektros kainų, žmonės nesutinka į namus įsileisti ESO specialistų.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.

Gyventojai su nerimu laukia šildymo sąskaitų. Dalis jų nusiteikę, kad jos bus didesnės nei pernai. Todėl dar rugsėjį užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai tikino, kad sąskaitos už šildymą gyventojus pasieks šios savaitės pabaigoje. Prognozuojama, kad didžiausia sąskaita sieks beveik 50 eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.  „Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Gyventojai pastebi, kad brangsta ne tik būtinos prekės ir paslaugos, bet ir bilietai į renginius. Būtent pramogų gyventojai šiuo metu ir žada atsisakyti, nes dalis jų jau tampa nebeįkandamos. Tuo metu kai renginių organizatoriai tikina, kad elektros, šildymo kainos auga visiems. Visi patiria didesnes išlaidas, todėl ir brangsta bilietai į kiną ar koncertus. Todėl prašo valdžios lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai turi gerų žinių būsto nuomininkams – esą šiuo metu nuomos kainos krenta. O žiemą, tikėtina, dar daugiau pigs senos statybos būstų nuoma, nes brangs jų šildymas. Specialistai pažymi, kad jau nukrito ir būsto pardavimo kainos, todėl vis daugiau pardavėjų nusprendė būstą nebe parduoti, o išnuomoti, todėl nuomos pasiūlymų skaičius tik auga. NT brokeriai tikina, kad šiuo metu nuomos pasiūla didėja, o paklausa mažėja.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Dar iki prasidedant šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tačiau dalia tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės įtaria, kad savivaldybės specialiai nenori skirti kompensacijų, todėl prašymus ir atmeta.  Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.

Gyventojai būstų perka mažiau, tačiau remonto meistrams darbo vis dar netrūksta. Žmonėms tenka laukti kelis mėnesius eilėse, o už 2 kambarių būsto remontą ar įrengimą pakloti iki 32 tūkst. eurų. Meistrai tikina, kad būsto remonto ar įrengimo atidėti nereikėtų, nes kainų kritimo nebus.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Auksė pasakojo, kad su vyru prieš metus įsigijo naujos statybos butą.  „Pagaliau atsikaustėme ten gyventi. Tačiau buto įrengimas dar nebaigtas.

Darbdaviai pastebi, kad gyventojai vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnių pajamų šiuo metu, bet ir dėl didesnės pensijos ateityje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad kas mėnesį komunaliniai mokesčiai auga. Žmonės piktinasi, kad tenka mokėti net už tas paslaugas, kurių jie negauna. Štai vilnietis bute jau kelerius metus neturi gyvatuko, tačiau sąskaita už jį atėjo beveik 40 eurų. Šilumos tiekėjai komentuoja, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau mokestį už jį vis tiek teks mokėti.

Nepaisant sunkmečio, darbdaviams Lietuvoje trūksta darbuotojų. Prekybininkai naujus darbuotojus bando prisivilioti dovanų kortelėmis. O pramonės įmonės naujų darbuotojų jau ieško užsienyje. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai kelia atlyginimą, o nekvalifikuotiems – mažina. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šiuo metu ieškoma 309 naujų darbuotojų.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Gyventojai skaičiuoja, kad šiuo metu maisto produktai parduotuvėse brangsta kone kasdien. Šią savaitę apsilankę parduotuvėse žmonės nustebo, kad  kalafiorai pabrango dvigubai, kai kur jų kaina siekia beveik 4 eurus. Anot gyventojų, kalafiorų skandalas grįžta. Ši daržovė vėl tampa prabangos preke. Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė pasidalijo, kad kalafioro kaina siekia 3,99 euro. Tiesa, jeigu pavyks rasti akciją, jis kainuos 3,29 euro.  „Tokios kainos kosmosas.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pastaruoju metu būsto pardavėjų lūkesčiai Lietuvoje mažėja, todėl būsto kainos po truputį krenta. Tačiau po kelių mėnesių esą jau galime matyti ir reikšminga kainų mažėjimą. Sprendžiant iš parduodamų NT skelbimų, šiuo metų pigiausiai būstą Lietuvos didmiestyje galima įsigyti už beveik 25 tūkst. eurų, o brangiausiam įsigyti neužteks ir 1 mln. eurų. Nemaža dalis naujo būsto perkama imant paskolas.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Šiuo metu gyventojai dalijasi viena už kitą didesnėmis sąskaitomis už elektrą. Vieną moterį pasiekė beveik 900 eurų sąskaita, kurį vis didėja. Moteris tikina, kad įsivėlė klaida, kurios nepavysta ištaisyti jau gerą pusmetį. Tad skola auga ir šiandien siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Elektros tiekėjas teigia, kad moteris suklydo deklaruodama rodmenis.

Po Lenkijoje kilusio skandalo dėl vištienos kokybės Lietuvos paukščių augintojai ragina gyventojus pirkti lietuvišką paukštieną ir įspėja, kad pigiausia kaimynų produkcija gali būti nekokybiška, užkrėsta įvairiomis ligomis. Jiems pritaria ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos specialistų, daugiausiai nekokybiškos mėsos atvežama būtent iš Lenkijos. Šiemet tokios nesaugios produkcijos jau išimta 62 tonos.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad gyvena nuo algos iki algos, nors ir uždirba 600–900 eurų. Žmonės ketina atsisakyti kavinių, sporto klubų, pramogų ir ieškoti papildomų darbų. Ekonomistai komentuoja, kad kai kuriems gyventojams trūksta taupymo įgūdžių ir skaičiuoja, kad kiekvienas turi būti sukaupęs bent 3–6 mėnesių pajamų rezervą. Sušelpia tėvai ir seneliai Oficialioji statistika rodo, kad šį rugsėjį Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos buvo 24 proc.

Gyventojai skundžiasi, kad šalies regionuose toliau mažėja bankų skyrių. Žmonės piktinasi, kad bankai rūpinasi tik savo gerove, o klientų poreikius pamiršta. Štai Biržuose jau užsidarė SEB ir netrukus duris užvers „Swedbank“ banko skyrius. Jie siūlo gyventojams naudotis banko paslaugomis internetu. Tačiau pensininkai atkerta, kad nemoka ar neturi galimybės naudotis internetu, todėl dabar keliasdešimt kilometrų turės vykti iki kito artimiausio banko.

Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, prekių kaina skiriasi apie 20 proc. Žmonės tikina, kad nusipirkę vos kelias prekes už sienos sutaupo keliasdešimt eurų. Todėl ragina tikrinti kainas ir apsipirkinėti Lenkijoje. Tuo metu prekybininkai ir ekonomistai vardija priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau ir įspėja, kad netrukus ten kainos irgi kils.

Artėjant Vėlinėms gyventojai ima rūpintis artimųjų kapų sutvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti – samdo kapų tvarkytojus. Šių paslaugos visam sezonui gali atsieiti kelis šimtus eurų. Patys kapų tvarkytojai pataria užsisakyti viso sezono paslaugą, nes taip esą būsią pigiau. Vis dėlto jis pastebi, kad kapų priežiūros paslaugos ypač aktualios, tačiau per brangios pensininkams. Tad siūlo artimiesiems dovanoti kapų tvarkymo dovanų čekius.

Šiemet Lietuvoje būsto pirkimo sandorių sudaroma vis mažiau nei ankstesniais metais. Nekilnojamo turto (NT) statytojai tikina, kad nepaisant mažesnių pardavimų, būsto kainos esą nemažės. Tuo metu ekonomistai ir NT brokeriai pastebi, kad  pardavėjų lūkesčiai sumažėjo, šiek tiek ims mažėti ir kaina, ypač ekonominės klasės būstų. Būstų kainos jau mažėja kai kuriose Europos šalyse ir JAV.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Komunalinių paslaugų tiekėjai skaičiuoja, kad dešimtys tūkstančių gyventojų yra skolingi už šildymą, karštą ir šaltą vandenį elektrą ir dujas. Jie įspėja gyventojų nekaupti skolų ir susitarti dėl jų apmokėjimo dalimis, kitu atveju žada skolas perduoti antstoliams ir atjungti komunalines paslaugas.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad darbo skelbimų šiuo metu mažėja, o norinčiųjų įsidarbinti konkurencija – didėja. Vis tik IT specialistai, patirties turintys vadovai vis dar graibstomi darbdavių, jiems siūlomi atlyginimai siekia iki 11 tūkst. eurų. Karjeros portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sakė, kad dabar Lietuvoje didžiausi atlyginimai siūlomi patyrusiems vadovams (aukščiausio lygio, padalinių) ir aukštesnio lygio (angl.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.