REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis darbuotojų atostogas planuoja prieš keletą mėnesių ar net pusmetį. Buhalterinės apskaitos specialistai 2023 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių.

Daugelis darbuotojų atostogas planuoja prieš keletą mėnesių ar net pusmetį. Buhalterinės apskaitos specialistai 2023 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių.

REKLAMA

Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.  

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakoja, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms. 

Ji skaičiavo, kad jeigu darbuotojui 2023 m. bus didinamas darbo užmokestis, tada jam geriausia atostogauti praėjus 3 mėnesiams po darbo užmokesčio padidinimo.  

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, darbuotojo darbo užmokestis 2022 m. buvo 1300 eurų, o nuo 2023 m. sausio 1 d. jo alga sieks jau 1500 eurų. Tada tokio darbuotojo atostoginiai už 2023 m. sausį būtų skaičiuojami pagal 2022 m. taikytą 1300 eurų darbo užmokestį. Ir vien dėl to darbuotojo sausio mėnesio darbo užmokestis ir atostoginiai kartu sudėjus bus mažesnis nei 1500 eurų“, – teigė D. Čibirienė. 

REKLAMA

Anot jos, kitais metais palankiausia atostogauti kovo mėnesį. 

„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1500 eurų užmokestį atostogaus kovo mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už gruodį, sausį ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų. 

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos. Tad kalbant apie kitų metų kovą 4500 eurai būtų dalijami iš 61 dienos, tiek jų turėtų gruodis, sausis ir vasaris, išeina 73,7 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 737 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 65,2 euro. Šią sumą gavome 1500 padaliję iš 22 kovo darbo dienų“, – aiškino specialistė.  

Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių kitais metais gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti balandį. 

„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą. Tad 4500 eurai būtų dalijami iš 63 dienų, tiek jų turi sausis, vasaris ir kovas. Išeina 71,4 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 714 eurų. O jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 78,9 euro Šią sumą gautume 1500 padaliję iš 19 balandžio darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atostogauja ne kada apsimoka, o kada gali 

Tačiau, pasak D. Čibirienės, ne visi darbuotojai gali skaičiuoti darbo dienas, atostoginius ir išeiti atostogauti, kai jiems tai labiausiai apsimoka. 

„Kiekvienoje darbo srityje yra laikotarpių, kai darbuotojas negali išeiti atostogauti. Be to, atostogos yra derinamos su darbais, šeimos narių atostogomis, oro sąlygomis ir finansais. Ne visi nori atostogauti namuose lyjant lietui. 

Atostogų trukmė priklauso irgi nuo keleto aspektų. Paprastai žmogus tam tikrų gyvenimo etapu siekia karjeros, dažnai dirba keliuose darbuose. Todėl jam išeiti atostogauti tuo pačiu metu abiejuose darbuose yra sudėtinga. Tad toks darbuotojas retai atostogauja 10 dienų“, – pasakojo D. Čibirienė. 

REKLAMA

Jos teigimu, įvairių profesijų darbuotojai atostogauja skirtingai, pavyzdžiui mokytojai gali atostogauti, kad ir tris mėnesius. 

„Atostogos priklauso ir nuo finansų, juk 3 savaites atostogauti užsienyje išeis trigubai brangiau nei atostogauti vieną savaitę. Tačiau būna žmonių, kurie meta darbus ir atostogauja 3 mėnesius ar visus metus. Viskas priklauso nuo pačio darbuotojo ir jo susitarimo su darbdaviu. Jeigu darbuotojas yra reikalingas tai darbdavys jį išleis ir kelioms savaitėms ar mėnesiams ir lauks sugrįžtančio. Tačiau jeigu žmogus tik įsidarbina ir jau prašo atostogų, tokį darbuotoją darbdavys gali ir atleisti“, – sakė D. Čibirienė. 

REKLAMA

Vasarą gyventojai didžiąją dalį savo išlaidų skyrė atostogoms

„Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi Baltijos valstybių gyventojų apklausa parodė, kad 30 proc. Lietuvos gyventojų šiltuoju metų laiku dalį savo pajamų išleido kelionėms, 27 proc. būstui ar sodui pagerinti, o trečdalis (35 proc.) apklaustųjų atsisakė didesnių išlaidų ir nusprendė taupyti. Tokios pačios tendencijos vyrauja Latvijoje ir Estijoje. 

Apklausa parodė, kad Lietuvoje vasarą daugiausia keliauja šeimos, turinčios vieną (36 proc.) arba du (39 proc.) nepilnamečius vaikus. Šeimos turi derinti savo ir vaikų atostogas, tad neretai kelionėms pasirenkamas šis metų laikas. Mažiausiai vasarą atostogoms išleidžia išsiskyrę (23 proc.) ir nevedę (26 proc.) asmenys, taip pat 50–59 metų (27 proc.) ir 60–74 metų gyventojai (20 proc.). Atitinkamo amžiaus latviai ir estai yra linkę keliauti daugiau nei lietuviai – 35 proc. 50–59 metų latvių ir 25 proc. 60–74 metų latvių keliauja vasarą, estų – atitinkamai 32 proc. ir 24 proc. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didėjant infliacijai pastebimas ir aktyvesnis gyventojų taupymas. Lietuvoje didesnių pirkinių nurodo atsisakę 35 proc. gyventojų, o Estijoje ir Latvijoje – po 38 proc. gyventojų. Pagal amžiaus grupę taupiausi yra 60–74 metų respondentai (49 proc.), taip pat taupyti planuoja išsiskyrę žmonės (50 proc.). Pastebima tendencija, kad, kuo didesnės yra asmens mėnesinės pajamos, tuo mažiau jis yra linkęs taupyti vasarą. 

„Neapibrėžta ekonominė situacija skatina žmones vasarą neišlaidauti ir sukaupti santaupų rudens sezonui. Taupant svarbu atsižvelgti į gaunamas mėnesines pajamas ir įvertinti būtinųjų išlaidų sumą. Rekomenduojame būti sukaupus bent 3–6 mėnesių išlaidų rezervą“, – komentuoja už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė. 

R. Ežerskienė primena, kad klasikinė taisyklė, kaip paskirstyti pajamas (50 proc. būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. laisvalaikiui, 20 proc. santaupoms), padeda tiek pradedančiajam, tiek pažengusiam savo finansų planuotojui. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų