Vilija Mačiulskytė

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Prekybininkai skaičiuoja, kad pirkėjų prekių krepšelio suma išaugo. Palyginti su pernai metais žmonės parduotuvėse išleidžia daugiau, tačiau nuperka tiek pat. Todėl vis daugiau gyventojų ieško akcijų, perka pačias pigiausias prekes.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.  „Beveik 90 proc.

Minimalaus atlyginimo kėlimas – dar viena didesnė kaštų eilutė, tvirtina darbdaviai. Anot jų, infliacija, energetikos krizė veda verslus link bankroto. Tad vietoje didesnių atlyginimų, darbuotojams gali tekti ieškoti naujo darbo. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad už dabartinį minimumą išgyventi neįmanoma. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.

Restoranų ir kavinių atstovai piktinasi, kad išaugus elektros ir dujų sąskaitoms, valdžia jiems paruošė dar vieną smūgį – nusprendė panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Pasak restoranų atstovų, verslų laukia darbuotojų atleidimai, bankrotai arba darbas šešėlyje.  Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (įprastas – 21 proc.

Ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius nors ir mažesnis nei pernai, tačiau bus brangesnis. Parduotuvėse tiek daržovės, tiek duona kainuos daugiau. Tačiau uždirbti ūkininkai nesitiki, nes uždirbtus pinigus tenka investuoti į kitų metų derlių, apmokėti išaugusias elektros sąskaitas. Todėl jie tikisi valdžios pagalbos, kad galėtų išsilaikyti.

Negana to, kad paslaugų kainos kyla kas mėnesį, jų teikėjai, panašu, dar bando savo klientus ir apgauti. Štai vilnietė dar pavasarį užsisakė baldus, tačiau jų vis negauna, nors avansą jau sumokėjo. Baldininkas žadėjo procesą paskubinti, gavęs visą sumą. Tačiau moteris tuo nepatikėjo, pinigų nemokėjo, tačiau išsiaiškino, kad nuo šio baldininko nukentėjo daugybė žmonių.

Išsirinkus būstą iš brėžinio šis per kelis mėnesius nuo 130 tūkst. eurų pabrango iki 199 tūkst. eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietė, su kuria nekilnojamo turto (NT) vystytojas vienašališkai nutraukė sutartį. Vystytojas tikino, kad nutrūkusios sutartys yra normalus reiškinys ypač, jeigu tenka susidurti su „probleminiais klientais“. Tuo metu NT ekspertai įspėja, kad gyventojai visada rizikuoja pirkdami būstą iš brėžinių, tad prieš renkantis tokį būstą siūlo gerai apsvarstyti.

Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek  žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.  Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.  „Girdime tik kalbas.

Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta. Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Visi manome, kad banko sąskaitoje laikomi mūsų pinigai yra mūsų nuosavybė. Tačiau kartais norėdami jais pasinaudoti, klientai gali tuo gerokai suabejoti. Pasirodo, bankas kone kelias savaites gali neleisti naudotis nemenka suma pinigų, kurią perveda sutuoktinis.  Bankai jau seniai giriasi, kad Lietuvoje veikia momentiniai mokėjimai. Esą pinigus šalies viduje galima pervesti iš karto, visą parą, be jokių išeiginių. Tačiau, panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

Elektros sąskaitos auga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Jų atstovai tikina, kad ieško būdų, kaip taupyti elektrą. Todėl mažina apšvietimą, nakčiai išjungia elektros prietaisus. Tačiau jei sąskaitos ir toliau augs bendrovės tikina, kad teks kelti savo paslaugų kainas vartotojams.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Iššūkių dėl augančių elektros kainų patiria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Įmonės skaičiuoja, kad elektros sąskaitos išaugo iki 4 kartų ir sako, kad, jeigu kainos nenukris, kels prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Kad taip nenutiktų, jos prašo valdžios pagalbos ir kompensacijų. Verslui pritaria ir ekonomistas. Anot jo, jeigu įmonės nesulauks valdžios pagalbos, gyventojams teks brangiau mokėti už jų prekes ir paslaugas.

Elektros tiekėjai tikina, kad labiausiai sutaupys gyventojai pasirinkę planą su fiksuota kaina. Jie mokės beveik 30 eurų mažiau nei pasirinkę nefiksuotą. Taip pat sutarčių nepasirašiusius gyventojus, jie skubina tai kuo greičiau padaryti. Nes kuo ilgiau gyventojai lauks, tuo brangiau už elektrą teks mokėti.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Butų nuomotojai ir nuomininkai pasakoja, kad nepasirašę sutarčių patiria nemalonumų. Būstų savininkai nebegali išprašyti nuomininkų. O šie skundžiasi, kad nuomotojai be perspėjimo kelia nuomos kainas. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pataria pasirašyti sutartis, tada išsisprendžia daugelis bėdų. Tačiau jie pastebi, kad vis daugiau nuomotojų į sutartis įtraukia punktą, kad priklausomai nuo aplinkybių ar infliacijos būsto kaina gali kilti.

Prekybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje populiariausias vaisius yra bananas. Jų parduodama tūkstančiai tonų per metus. Šiuo metu bananai pabrango, tačiau pirkėjų tai neatbaido. Vis tik marketingo specialistai pažymi, kad bananų kaina žmonės ypač svarbi. Pagal ją pirkėjai dažnai renkasi, kuriame prekybos centre apsipirkti.

Gavus kvietimą į vestuves, aplanko ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai dėl dovanos jauniesiems, gėlių ar šventinių drabužių. Vestuvių svečiai skaičiuoja, kad jiems vestuvės atsieina mažiausiai 300 eurų. O finansų specialistai ir vestuvių planuotojai pažymi, kad šios sumos ne visiems užtenka, be to, kasmet ji vis auga. Portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad dalyvavimas vestuvėse atsieina kelis šimtus eurų.

Trys iš dešimties gyventojų vis dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Tačiau žmonės tikina, kad ir neskubės to daryti, nes nepasitiki elektros tiekėjais, kurių kainos daug didesnės nei kitur, pavyzdžiui, Švedijoje. Vis tik Energijos skirstymo operatorius (ESO) ragina iki metų pabaigos pasirinkti tiekėją, kitu atveju gyventojams bus išjungta elektra.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Įmonės praneša mažinančios gamybą, kai kurios apskritai skelbia bankrotus, tad auga atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tuo metu kitos įmonės skundžiasi, kad trūksta norinčių dirbti. Pramonės įmonės neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti ne iš namų, pamainomis ir už 750 eurų į rankas.  Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Vis daugiau gyventojų atostogas Lietuvos kurortuose išmaino į Latvijos, Lenkijos pajūrį ar šiltus kraštus. Anot jų, Lietuvoje atostogauti per brangu. Kelionių organizatoriai irgi pastebi, kad šiemet gyventojai aktyviai keliauja atostogauti į Turkiją, ten atostogos su skrydžiais, apgyvendinimu ir maitinimu vienam asmeniui atsieina 550–750 eurų.

Šiuo metu daugelis žmonių gyvena atostogų nuotaikomis. Tačiau specialistai ragina jau dabar ruoštis šildymo sezonui. Anot jų, būtina sandarinti langus, duris ir balkonus. Taip pavyks sutaupyti ir šilumos, ir pinigų. Tačiau remonto darbus atliekantys meistrai pastebi, kad žmonės laukia paskutinės minutės, langus taiso, kai šie sulūžta. Tad už vieno lango sureguliavimą tenka mokėti nebe 7 eurus, o 70 eurų už jo remontą.

Augant žaliavų kainoms, energetikos ištekliams, darbuotojų atlyginimams, įmonės ieško įvairių būdų sumažinti išlaidas. Vienos jų bando taupyti energetinius išteklius, kitos – atsisako plėtros planų ir investicijų. Tačiau nepaisant to, tikina, kad rudenį situacija bus dar sudėtingesnė, tad gali mažėti gamybos apimtys, dalis darbuotojų gali būti atleisti. Tuo metu ekonomistai irgi prognozuoja, kad infliacija rudenį gali neslopti dėl situacijos energetikos ir žemės ūkio sektoriuose.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.

Nemaža dalis gyventojų bankuose laiko indėlius. Iš dalies šiais pinigais bankai dengia  klientams suteikiamas paskolas. Šių paskolų EURIBOR palūkanos jau pakilo. Tačiau indėlių palūkanų bankai didinti kol kas nežada. Anot jų, kol indėliai viršys išduodamas paskolas, tol jų palūkanos ir neaugs. Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.

Pritrūkę pinigų automobiliui, būsto remontui, brangiam buities prietaisui ar kelionėms gyventojai ima vartojimo paskolas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad šiemet daugiau žmonių skolinasi negu pernai, jų paskolų sumos irgi didesnės. Taip pat bankų specialistai išskiria naują tendenciją, kurią sieja su elektros kainų augimu – vis daugiau gyventojų ima paskolas saulės elektrinių įsirengimui.

Buto išsinuomoti ieškantys gyventojai skundžiasi, kad auga ne tik nuomos kainos, bet ir nekilnojamo turto (NT) brokerių tarpininkavimo mokesčiai. Daugelis jų skelbimuose nurodo, kad jeigu butas tiks nuomai, dar papildomai teks susimokėti iki  300 eurų. Pačių brokerių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni šį mokestį vadina neteisėtu ir prašo gyventojų papildomai brokeriams nemokėti. Tuo metu kiti nemato nieko blogo, kad nuomininkas susimoka radęs tinkamą būstą.

Kiekvieną vasarą išauga susidomėjimas sodybomis. Dažnas gyventojas jų ieško nebe nuomotis, bet pirkti. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendencija, kad žmonės dažniau perka nebe sodybas, bet sklypus ir stato modulinius namelius. Sodyboms gyventoja išleidžia 100–300 tūkst. eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Evelina pasakojo, kad dažnai su šeima mėgsta leisti laiką sodybose.

Keleiviai piktinasi, kad skrydžių bendrovės griauna jų atostogų planus, atšaukia jau nebe po vieną o po du skrydžius iš eilės. Pasak keleivių, oro linijų bendrovės naudojasi susidariusia padėtimi, o žmonės patiria nuostolius, nes tenka atšaukti viešbučius, keisti atostogų planus. Specialistai pažymi, kad gyventojai gali pildyti prašymus kompensacijai gauti, tačiau ji priklauso ne visiems.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.

Siaučiant sukčiams bankai imasi visų įmanomų priemonių apsaugoti savo klientus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokia banko pagalba, klientams tampa papildomomis problemomis. Štai vilniečiui išvykus atostogauti į JAV bankas užblokavo jo banko kortelę. Vėl naudotis kortele vyras galėjo tik po 5 dienų.

Karštos dienos veja gyventojus ne tik prie upių ar ežerų, bet ir į parduotuves. Prekybininkai skaičiuoja išaugusius ledų, vandens, kefyro pardavimus. Už ledų porciją gyventojams tenka pakloti ir iki 2,59 euro. Norintiems sutaupyti  prekybininkai siūlo nuolaidas, pataria pirkti daugiau. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad kaip ir visada per karščius pirkėjai suskubo pirkti prekes, padedančias atsigaivinti – ledus, gaiviuosius gėrimus ir vandenį.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad  paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių. „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.