Vilija Mačiulskytė

Atšilus orams daugelis vyksta ilsėtis į pajūrį, prie ežero ar upės. Dalis poilsiautojų vandens telkinių dairosi kuo arčiau namų. Tačiau vietoje poilsio jiems tenka susidurti su piktais privačių valdų savininkais, kurie varo gyventojus lauk arba prašo susimokėti, jei šie nori ilsėtis jų pakrantėje. Tuo metu atsakingų institucijų specialistai tikina, kad gyventojai gali ilsėtis ir privačiose pakrantėse, tik su sąlyga, kad tai darys šviesiu paros metu ir nešiukšlins.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Viskam brangstant ir artėjant ekonominiam sunkmečiui gyventojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų – II pensijų pakopos įmokų „atostogos“. Gyventojai, kurie kaupia pinigus II pensijų pakopoje gali sustabdyti įmokų mokėjimą metams. Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.

Vieni gyventojai šiemet atostogas suplanavo Lietuvoje, kiti žada vykti svetur. Žmonės į užsienio šalis vyksta ieškoti ne tik geresnio oro, bet ir mažesnių kainų. Štai Lenkijos pajūryje atostogavusi vilnietė tikina, kad atostogos ten atsieina kone dvigubai pigiau. Lietuvos turizmo atstovai sutinka, kad šiemet kainų atžvilgiu ir klientų srautais su užsienio šalimis konkuruoti bus sudėtinga.

Lietuvoje viskam itin brangstant vis dažniau gyventojai pigesnių prekių vyksta ieškoti ir į Baltarusiją. Pasienyje dirbantys pareigūnai skaičiuoja, kad keleivių srautai padidėjo kaimyninei šaliai įvedus bevizį režimą. Nors už sienos daug kas pigiau, menka paslaptis, kad gyventojai už sienos daugiausiai perka daug pigesnes cigaretes, alkoholį, bando jų įsivežti daugiau nei leidžiama. Žmonių negąsdina net ir 800 eurų baudos už kontrabandą.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Gyventojai metų metus, dešimtmečius gavę algas, tikisi, kad ir išėję į pensiją viskas liks panašiai kaip buvę. Tik jau vietoje atlyginimo į sąskaitą bus pervesta pensija. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad pensijai gauti būtina parašyti prašymą. Jeigu vėluosite tai padaryti ilgiau nei pusmetį, pensijos pinigų nebeatgausite. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietis Jonas. Sulaukęs pensinio amžiaus jis tikėjosi, kad „Sodra“ jį pati susiras ir pensiją perves.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Šiandien žiniasklaidos kanalai kitokie – keitėsi ne tik jų formos, bet ir pateikimas turinys. TV3 žiniasklaidos grupės komercijos direktorius Sigitas Berlinskas konferencijoje „Login“ apžvelgė, kaip komunikacijos kanalai kito per pastaruosius 20 metų, nuo ko viskas prasidėjo skaitmeninėje epochoje. „Didieji naujienų portalai prieš 20 metų atrodė visai kitaip. Namuose turėjome stacionarius, didžiulius ekranus, mobiliuosius telefonus dar tik pradėjome naudoti.

Prasidedant vasarai kurortų kavinėms ir restoranams vis dar trūksta sezoninių darbuotojų. Darbdaviai skundžiasi, kad iš lietuvių nėra kam dirbti, o laisvų darbo vietų neužpildo ir ukrainiečiai. Tuo metu darbuotojai nenori vykti dirbti į kurortus, nes apgyvendinimui gali tekti išleisti nemažą dalį atlyginimo.  Štai vilnietė abiturientė Indrė pasakojo, kad kartu su drauge ieško darbo Palangoje.  „Jau turime ir patirties.

Europos Sąjungos valstybės sutarė dėl naujų sankcijų karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai. Jos apima ir dalinį embargą rusiškos naftos importui. Lietuva rusiškos naftos atsisakė jau anksčiau. Tačiau degalinių atstovai skaičiuoja, kad įvedus embargą degalų kainos kils ir viršys 2 ar net 3 eurų ribą.  Degalų kainos rekordiškai brangsta kone visame pasaulyje.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis padės subalansuoti rinką ir kainas. Tačiau specialistai tikina, kad siūlomas mokestis per mažas, tad įtakos būstų kainoms ar pasiūlai nedarys. Didesniems pokyčiams esą reikėtų didesnio ir NT mokesčio.  Šiuo metu galiojantis NT mokesčio tarifas – nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės. Kiekvieno NT objekto mokestinė vertė periodiškai atnaujinama, o ją skelbia Registrų centras.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Nuoma brangsta ne tik šiuo metu būsto ieškantiems gyventojams, bet ir tiems, kad nuomojamame būste gyvena jau keletą metų. Žmonės pasakoja, kad nuomotojai motyvuodami infliacija kelia nuomininkams kainą kelia nuo 50 iki 400 eurų. Nekilnojamo turto (NT) brokeriai sako, kad nuo kainų augimo apsisaugoti nelabai įmanoma. Nuomos pasiūla nedidelė, tad nuomotojai tuo ir naudojasi.  Vilnietė Ugnė pasakojo, kad nuomojasi naujos statybos 2 kambarių butą už 600 eurų per mėnesį.

Įsibėgėjant šiltajam metų sezonui daugelis ima svarstyti apie vasarnamio įsigijimą. Daug gyventojų dėmesio sulaukia moduliniai namai. Šių namų statytojai tikina, kad juos pagaminti, pastatyti užtrunka vos porą mėnesių, moduliniams nereikia statybų leidimo, o jų kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų.  Įmonės „Statida Modular“ vadovas Mindaugas Andriušis sakė, kad žmonės modulinius namus įsigyja dėl skirtingų priežasčių.

Šiuo metu išsinuomoti būstą Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose labai sunku. Nuomininkams tenka konkuruoti tarpusavyje taip keliant ne tik nusižiūrėtų namų, bet ir bendras nuomos kainas. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir įmonės, investuojančios į nekilnojamąjį turtą (NT). Jos tikslingai ieško NT projektų, kuriuos nupirkę ketina siūlyti nuomininkams. Specialistai tikina, kad taip Lietuvoje susiformuos profesionali nuomos rinka, tačiau dėl to kainos dar didės.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Liko vos mėnuo iki antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo pabaigos. Specialistai įspėja, kad tiekėjo iki birželio 18 d. nepasirinkę gyventojai už elektrą mokės brangiau. Todėl ragina suskubti ir pasirašyti sutartį su pasirinktu elektros tiekėju. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila sakė, kad iš pirmojo etapo 1000 gyventojų dar nepasirinko nepriklausomo elektros tiekėjo. Iš viso 99 proc. jau yra jį pasirinkę.

Įdarbinimo ir personalo specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai siūlomi IT srityje. Didžiausia alga gali siekti ir 11 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau darbuotojų trūksta, tad įmonės yra pasiruošusios priimti juos ir be diplomo, užtenka baigti kursus ar mokytis savarankiškai. Tik bent jau pirmuosius metus naujoko atlyginimas bus bene perpus mažesnis.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Daugiabučio administratoriaus darbas yra padėti spręsti problemas, susijusias su pastato eksploatacija. Tačiau būna ir taip, kad jis elgiasi visiškai priešingai, nei prašo žmonės, kas mėnesį administratoriui mokantys mokestį už paslaugas. Pavyzdžiui, gyventojai skundėsi dėl įskilusių daugiabučio sienų, tačiau įmonė vietoje jų suremontavo laiptinę ir balkonus. Tuo metu savivaldybė ir mikrorajono seniūnas tikina, kad visi darbai atliekami teisingai, remiantis įstatymais.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Dar iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvos gamybos įmonės susidūrė su įvairiais žaliavų tiekimo sunkumais. Tačiau dėl Rusijos agresijos, jai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų, daugelis lietuviškų įmonių bus priverstos imtis permainų.  Jeigu laiku neprisitaikys prie pasikeitusios verslo aplinkos ir užsakovų, jų laukia nemalonumai – darbuotojų atleidimai ir bankrotai. Tiesa, ne visos įmonės buvo užkluptos netikėtai.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet jau pakankamai pakėlė atlyginimus darbuotojams, tad dabar taupys. Kitu atveju ir toliau keliant algas esą kentėtų įmonių konkurencingumas. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojų sąskaita taupyti nereikia, jų ir taip trūksta. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc. „Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas.

Daugiabučio administratorius turėtų rūpintis gyventojų namais. Tačiau vietoje rūpesčio ir pagalbos galima sulaukti teismo bylos. Klaipėdos miesto gyventojas Tadas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad bute trūkus vamzdžiui, namo administratoriaus atsiųsta avarinė tarnyba niekuo negalėjo padėti. Tačiau 100 eurų sąskaitą už atvykimą išrašė, o kai ją atsisakė sumokėti buvo paduotas į teismą.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi vis labiau augančias maisto, ypač daržovių, kainas. Patys ūkininkai jų tiesiogiai nenustato ir tikina, kad produkcijos nebranginantys. Tačiau pripažįsta, kad jiems brangsta darbo jėga, elektra, šildymas, trąšos net sodinukai ir sėklos. Todėl ūkininkai siūlo išeitį – fiksuoti daržovių kainas. Įgyvendinus tokį pasiūlymą tiek žiemą, tiek vasarą daržovės kainuotų vienodai.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams padeda tiek įvairios organizacijos, tiek pavieniai žmonės. Tačiau kol vieni aukoja paskutinius pinigus, priima gyventi į savo namus ir nieko iš jų neprašo, kiti – bando iš ukrainiečių pasipelnyti. Siūlo jiems gyvenimui nepritaikytus kambarius, prašo susimokėti nuomą. Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Nusprendus įsigyti būstą, neužtenka turėti pradinį įnašą ar net visą prašomą sumą. Būsto pirkėjui dar teks susimokėti papildomus administravimo mokesčius. O jeigu būstą padės surasti nekilnojamo turto (NT) brokeris – dar ir komisinį mokestį jam. Šios išlaidos gali siekti ir daugiau nei 4 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo, kad ketina įsigyti butą Vilniuje.  „Būsto ieškau tiek naujos, tiek senos statybos. Viską nulems kaina ir vieta.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Gyventojai skaičiuoja, kad pavalgyti restorane ar kavinėje tampa vis brangiau. Restoranų atstovai sutinka, kad kainos auga. Tačiau tikina, kad neturi kitos išeities, kaip tik jas didinti. Anot jų, brangsta visi kaštai nuo patalpų nuomos iki maisto produktų. Todėl įspėja, kad kainos dar daugiau kils panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus.

Ūkininkai, maisto produktų perdirbėjai skaičiuoja, didėjančius žaliavų kaštus. Jie tikina, kad dėl to auga ir ateityje dar daugiau augs galutinė maisto produktų kaina. Todėl prašo valdžios ne tik didinti pensijas ir pašalpas maisto produktų pirkėjams, bet ir padėti gamintojams sumažinti gamybos kaštus. Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.

Vilniuje liko vos 400 butų, skirtų nuomai, skaičiuoja nekilnojamo turto (NT) specialistai, brokeriai. Anot jų, tokios mažos pasiūlos niekada dar nebuvo. Be to, išaugo ir nuomos kainos. Dabar vieno kambario buto nuoma tiek senos, tiek naujos statybos daugiabutyje siekia 500 eurų. Prognozuojama, kad tai dar ne pabaiga, kainos augs ir toliau. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad pastaruoju metu sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina.

Artėjant vasarai didieji prekybos centrai siūlo šimtus laisvų darbo vietų sezoniniams darbuotojams. Kai kurie jų žada priimti  moksleivius ir vyresnio amžiaus žmones. Prekybos tinklų atstovai būsimus sezoninius darbuotojus vilioja darbu prie jūros, nemokamu apgyvendinimu ir atlyginimu, kuris ant popieriaus siekia virš 1 tūkst. eurų.

Šiuo metu brangsta kone viskas, ne išimtis – kirpėjų ir grožio specialistų paslaugos. Anot jų, klientų mažėja, žmonės taupo ir pasigražinti užsuka dažniausiai tik švenčių proga. Grožio specialistai tikina, kad kainų augimas nuo jų nepriklauso. Esą kiek kainas didins tiekėjai, tiek jas kels ir kirpėjai ar grožio specialistai. Vilnietė Marija portalui tv3.lt pasakojo, kad pastaruoju metu jai pabrango plaukų kirpimas.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Dingus elektrai namuose gyventojai patiria didesnių, ar mažesnių nepatogumų. Tačiau vilnietė, gyvenanti nuosavame name, skundėsi, kad net kelios valandos be elektros kelia nemažai iššūkių. Anot jos, elektros skirstytojas turėtų pasirūpinti alternatyviais elektros tiekimo šaltiniais, pavyzdžiui, generatoriais. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba teigia, kad įstatymas to nenumato. Tačiau suskaičiavo, kiek ilgiausiai tiekėjai gali gyventojus palikti be elektros.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje brango daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti, jie atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų. Tai pastebi ir patys paslaugų teikėjai. Anot jų, žmonėms svarbiau nusipirkti maisto, susimokėti komunalinius mokesčius, nei, pavyzdžiui, lankytis grožio salonuose.  „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc.

Gyventojai pasakoja, kad tam tikrų maisto produktų parduotuvėse  trūksta. Vis dar neįmanoma nusipirkti ne tik druskos, bet ir aliejaus ar kitų ilgai negendančių produktų. Tuo metu prekybos tinklų atstovai tikina, kad tiekimo problemų neturi, tiesiog nebespėja pildyti parduotuvių lentynų. Tam tikrus produktus gyventojai tiesiog iššluoja. Birštono gyventoja Ana pasakojo, kad parduotuvėje „Iki“ pastaruoju metu sumažėjo šviežios mėsos asortimentas.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvos herbą – Vytį – naudoti ant automobilių valstybinių numerių. „Regitra“ primena, kad siūlymas dar gali būti koreguojamas Seime. Tačiau jau yra svarstoma, kaip atrodys naujieji numeriai. Taip pat užsimenama, kad jie gali būti brangesni.  Nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik pabrango statybinės medžiagos, tačiau jų tenka laukti keletą mėnesių ar net pusę metų. Statybininkai įspėja, kad dalį išaugusių kaštų teks padengti jiems patiems, o kitą dalį – pirkėjams, nes kitu atveju statybos bus sustabdytos. Savarankiškai statybomis užsiimantiems gyventojam irgi tenka už medžiagas mokėti brangiau.  Įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pasakojo, kad situacija dėl statybinių medžiagų šiuo metu yra gana prasta.