Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc.
„Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas. Šiemet atlyginimai jau buvo pakelti sausio mėnesį. Tad sunku tikėtis, kad jie dar kiltų. Juolab, kad įmonės patiria sunkumų dėl žaliavų trūkumo.
Tačiau darbuotojų lūkesčiai yra išaugę. Žmonės tikisi algų augimo. Sunku pasakyti, kiek kitais metais atlyginimai didės. Toliau vis keliant atlyginimus, darbuotojai įmonėms gali nebeatsipirkti, įmonės praras konkurencingumą“, – sakė įdarbinimo specialistė.
Ji pastebėjo, kad kuo darbuotojo žemesnė kvalifikacija, tuo svarbesnis kriterijus darbinantis yra atlyginimas.
„Tačiau kvalifikuoti darbuotojai nori dar ir papildomų naudų, jie nori dirbti lanksčiai, ne tik biure, bet ir namuose. Taip pat darbuotojai vertina papildomą sveikatos draudimą privačiose gydymo įstaigose.
Vis tik darbuotojų trūksta, nepaisant, kad skaičiai rodo, kad yra nemažai bedarbių. Tie žmonės nenori įsilieti į darbo rinką. Čia ir dabar verslui reikia motyvuotų žmonių, kurie norėtų dirbti, o tokių sunku rasti. Darbo yra visiems, tačiau žmonėms trūksta arba motyvacijos, arba kvalifikacijos“, – sakė A. Maldutytė.
Siūlo imtis nepopuliarių sprendimų vietoje atlyginimų kėlimo
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad šiuo metu lyderystės turėtų imtis valdžia, ji turėtų padėti verslams.
„Kitu atveju Lietuvai gresia Portugalijos sindromo liga. Jos esmė tokia, kad šalys, kurios anksčiau buvo labiau išsivysčiusios nei Lietuva, pavyzdžiui, Ispanija ar Portugalija dabar ekonomiškai silpnesnės nei mes. Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva šias šalis aplenkė pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tačiau dabar mums gresia nuosmukis.
Praradome rytų rinkas – Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, turime problemų su Kiniją. Taivanas nenori pirkti iš mūsų grūdų. Tad Lietuvos verslui visiškai neaišku į kokias rinkas dabar eiti, ką joms siūlyti“, – komentavo darbdavių atstovas.
Pasak D. Arlausko, neaišku, kokia ministerija už ką atsakinga.
„Dabar būtina rūpintis eksporto sritimi, tačiau neaišku, kad už ją atsakinga. Anksčiau eksportu lyg ir rūpinosi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dabar lyderystės ėmėsi Užsienio reikalų ministerija. Trūksta aiškumo.
2008 m. krizę, imdamasi nepopuliarių veiksmų, tuometinė valdžia suvaldė. Dabar vėl galime susidurti su krize, kuri apims visus sektorius. Tačiau siūloma didinti minimalią mėnesinę algą ir pensijas. Juk anos krizės metu buvo elgiamasi priešingai, buvo apribotas atlyginimų ir pensijų didinimas“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Anot jo, normalu, kad darbuotojai matydami augančias kainas, tikisi ir prašo, tiek pat didinti ir atlyginimus.
„Tačiau didesni atlyginimai nesustabdys infliacijos augimo. Reikia ieškoti kitų būdų, pavyzdžiui didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), suteikti galimybes darbdaviams investuoti į darbuotojų sveikatą, sveikatos draudimą“, – vardijo darbdavių atstovas.
Ekonomistai siūlo investuoti ir į darbuotojus
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimai ir toliau turės augti.
„Kad ir kaip darbdaviai norėtų sutaupyti, tačiau to nepavyks padaryti, nes darbuotojų trūksta visoje Europoje. Labai lengva prarasti gerus specialistus. Todėl nei pramonės, nei paslaugų įmonės negali spausti darbuotojų dėl atlyginimo.
Kaip tik turėtume kalbėti apie atlyginimų augimą, kuris šiemet ir kitais metais bus lėtesnis, bet vis tiek augs. Pastaraisiais metais atlyginimai didėjo gana sparčiai. Tolesnis atlyginimų augimas sieks 6–8 proc.“ – prognozavo M. Dubnikovas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė irgi skaičiavo, kad atlyginimų augimo tempas bus vangenis.
„Šiuo metu įmonės yra atsidūrusios tarp kūjo ir priekalo. Išaugo jų sąnaudos dėl žaliavų kainų ir prarastų importo rinkų, augančių darbo jėgos kaštų. Taip pat pardavimų augimui irgi atsirado barjerų. Užsivėrė Rytų rinkos, pasikeitė verslo ir gyventojų lūkesčiai. Paklausos apetitas ateinančiu laikotarpiu bus vangesnis. Tad ir galimybės verslams didinti atlyginimus bus kuklesnės.
Įmonių konkurencingumas kelia nerimą, nes verslai nepakankamai investuoja į produktyvumo didinimą, į įrenginių atnaujinimą, robotizaciją, skaitmenizaciją. Šios sritys padėtų sumažinti priklausomybę nuo brangstančių darbo rankų. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kai kaimynystėje vyksta karas, neapibrėžtumas yra labai didelis. Dabar nėra tinkamas metas ilgesnio laikotarpio investicijoms. Verslai susilaiko nuo papildomų įsipareigojimų“, – komentavo ekonomistė.
Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas, nesutiko, kad dėl verslo sunkumų turi kentėti darbuotojų algų augimas.
„Dabar įmonėms sunkiau parduoti produktus. Tačiau pardavimų strategija visada tokia pati – reikia imti ir pardavinėti. Siekdamos didinti konkurencingumą įmonės turi robotizuoti, automatizuoti veiklą. Šios technologijos tampa vis prieinamesnės. Galbūt tiek daug darbuotojų nebereikės optimizavus veiklą, tačiau reikės aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.
Jeigu įmonė žiūrės, kaip sutaupyti darbuotojų sąskaita ar produktų kokybės atžvilgiu tai atsilieps įmonės rezutatams. Reikia žiūrėti, kaip daugiau uždirbti, bet ne daugiau sutaupyti“, – siūlė ekonomistas.
„Vienų darbuotojų perkamoji galia yra labai paveikta, kitų – mažiau. Tad darbuotojai su darbdaviais turi kalbėtis apie perspektyvas ir galimybes didinti atlyginimus“, – siūlė ekonomistė.
