Vilija Mačiulskytė

Pirkėjai pastebi, kad maisto produktai brangsta kone kasdien. Štai vilnietė tikina, kad nė nepastebėjo, kai sviesto pakelis pabrango beveik iki 4 eurų. Pieno gamintojai ir perdirbėjai tikina, kad kainos gali dar augti. O prekybininkai tikina, kad siūlys pirkėjams nuolaidas. Vilnietė, portalo tv3.lt skaitytoja Ilona stebėjosi sparčiai augančiomis sviesto kainomis.  „Dažniausiai sviestą perku, kai jam yra taimoka nuolaida, jeigu jos nėra, tada pergu pigiausią sviestą.

Nepaisant karo sukelto neapibrėžtumo ir nerimo, Lietuvos gyventojai ir toliau perka būstus. Tiesa, specialistai skaičiuoja, kad dabar pirmenybė teikiama senesnės statybos būstams. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad jų nauji pardavimai sumažėjo kelis kartus. Anot specialistų, žmonės nenori laukti, kol būstas bus pastatytas, be to, senos statybos būstai pigesni, tad juos žmonės ir perka.

Prasidėjus karui Ukrainoje, gyventojai ėmė šluoti maisto prekių parduotuves, populiariausia preke tapo druska. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad ukrainietišką druską jau išpardavė, tačiau rado naujus tiekėjus. Tik ne visus pirkėjus tai sustabdė, jie ir toliau tuština lentynas, tad prekybininkai ėmė riboti įsigyjamos druskos kiekį. Jie pastebėjo, kad vieni gyventojai druską sandėliuoja, kiti perparduoda gerokai brangiau, nei nusiperka parduotuvėse.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Kasdien į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie iš karto ima ieškoti darbo. Lietuvių darbdaviai siūlo jiems įvairias darbo pozicijas – IT, gamybos prekybos ir kt. sektoriuose. Siūlomi atlyginimai svyruoja nuo minimumo iki 10 tūkst. eurų ant popieriaus. Ekonomistai pastebi, kad ukraniečiai padės užpildyti tas darbo vietas, kurios jau ilgą laiką nesulaukia norinčiųjų dirbti.

Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai atnešė iššūkių baldų pramonei. Įmonės tikina, kad jau ieško naujų tiekėjų, o šie medieną parduoda kur kas brangiau. Tad baldų asociacija baiminasi, kad įmonėms teks stabdyti veiklą. Tačiau verslininkai tikina, kad klientų netrūksta, o už būsto įsirengimą kai kurie negaili ir 100 tūkst. eurų.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir pasigirstant kalbų, kad Lietuva gali tapti kitu Kremliaus taikiniu, vis daugiau gyventojų ėmė ieškoti būstų svetur. Ypač išaugo susidomėjimas nekilnojamu turtu (NT) Ispanijoje. NT specialistai tikina, kad tai lemia karo baimė, žmonės ieško saugesnės vietos gyvenimui. Taip pat lietuvius vilioja ir kaina. Būstą Ispanijos pajūryje galima įsigyti už 100 tūkst. eurų.

Nuo pat karo pradžios lietuviai itin aktyviai renka paramą ukrainiečiams. Gyventojai aukoja pinigus, perka reikalingus daiktus, kai kurie net užleidžia savo namus, o verslininkai siūlo ir viešbučius. Tačiau specialistai atkreipė dėmesį, kai kai kuriais atvejais paramos teikėjams gali tekti susimokėti papildomus mokesčius. Todėl Finansų ministerija siūlo keisti įstatymą.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai čia įsikuria, ieško gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebėjo, kad sumažėjo nuomos pasiūla visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.  Būstų nuomos kaina irgi auga. Pasak specialistų, lietuviai nuomotojai elgiasi dvejopai: vieni baiminasi, kad ukrainiečiai bus nemokūs klientai, o kiti butus išnuomoja nemokamai.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Į Lietuvą kasdien atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai. Anot jų, pirmieji karo pabėgėliai dirbti pradėjo jau šią savaitę. Darbuotojai iš Ukrainos skatinami piniginiais priedais, nemokamu apgyvendinimu, kalbų mokymais. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad šią savaitę buvo įdarbinti 2 Ukrainos piliečiai, tačiau nemažai dabar jų tvarkosi dokumentus – sveikatos knygutes ir pan.

Karas Ukrainoje kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pastebi, kad žmonės nutraukia būsto pirkimo sutartis ir laukia geresnių laikų.  NT specialistai ir ekonomistai teigia, kad sumažėjus paklausai būstai gali atpigti arba NT vystytojai ims taikyti įvairias nuolaidas ar akcijas, pavyzdžiui, dalins nemokamas automobilių stovėjimo vietas ar sandėliukus.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų brangs grūdai ir kiti maisto produktai. Anot jų, šiemet derliaus pertekliaus nebus. Todėl ūkininkai pataria gyventojams maisto nešvaistyti, o taupyti.  Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad žemės ūkis turėjo iššūkių dar ir prieš karą Ukrainoje, brango trąšos ir degalai.  „Šiuo metu grūdų kaina palyginti su pernai metais išaugo bveik dvigubai.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Logistikos ir transporto įmonės skaičiuoja nuostolius, kuriuos patiria dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Anot jų, krovinių pervežimai į šias šalis beveik nebevyksta. Įmonių atstovai pasakoja, kad nežino ką daryti, tad tiesiog laukia ir tikina, kad blogiausiu atveju teks atleisti dalį darbuotojų.  Logistikos įmonės „Breitto“ vadovė Indrė Beržanskienė sakė, kad transporto sektorius šiuo metu patiria vieną sukrėtimą po kito.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Gyventojai skundžiasi, išaugusiomis degalų kainomis, ypač dyzelino. Energetikos ministerija įtaria, kad degalinių atstovai siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi ir išaugusia degalų paklausa. Tuo metu ekonomistai ir degalinių atstovai sako, kad augant paklausai auga ir degalų kaina, o Vyriausybei siūlo ieškoti būdų kaip kainas mažinti, pavyzdžiui taikyti PVM lengvatas ir mažinti degalų akcizus. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad degalų kainos auga beveik kasdien.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Ekonomistai sako, kad ekonominius karo padarinius jau matome ir Lietuvoje – auga prekių, ypač maisto, kainos. Tad siūlo ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, vienas iš jų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.

Karas Ukrainoje turės neigiamų ekonominių padarinių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sako ekonomistai. Anot jų, augs žaliavų ir prekių kainos, užtat tikimasi, kad bus atidėtas palūkanų normų kilimas, tad paskolos nebrangs. Be to, pasibaigus karui, ekonomistai žada ekonominį pakilimą.  Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką.

Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai gyventojų, kuriems pensijas paprastai moka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Tačiau karo metu mokėjimai iš jų sustabdyti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo įstatymo pataisą, kuria buvo numatyta, kad pensijas mokės Lietuva.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  į Ukrainą Lietuva siunčia pinigus 288 pensijų gavėjams, o Ukraina į Lietuvą – 403 gavėjams.

Dėl pradėto karo Ukrainoje Rusijos orlaiviams Vakarų šalys uždarė oro erdvę. Rusija taip pat nebeįsileidžia orlaivių iš Vakarų šalių. Skrydžių bendrovės ir kelionių organizatoriai tikina, kad dėl šių priežasčių ilgės skrydžių trukmė ir augs kainos. Taip pat skrydžių bendrovės įspėja, kas dalis jų lėktuvų gali įstrigti Rusijoje.  Skrydžių bendrovė „Wizz Air“ pripažino, kad dėl susidariusios padėties skrydžiai trunka ilgiau, todėl ir išlaidos yra didesnės.

Karas Ukrainoje neramina ir lietuvius – jie užplūdo ginklų parduotuves. Pardavėjai skaičiuoja, kad per savaitę gyventojai nusipirko tiek ginklų, kiek anksčiau nupirkdavo per metus. Tiesa, tiek prekybininkai, tiek Lietuvos policija įspėja, kad ginklai parduodami tik su leidimais. Už nustatytos tvarkos pažeidimus gresia atsakomybė.

Šiu metu Lietuvoje rusiškoms prekėms boikotą paskelbė tiek pirkėjai, tiek verslininkai kartu su prekybininkais. Verslo atstovai tikina, kad jokių nuostolių dėl to Lietuva nepatirs. Ekonomistai į šią situaciją žiūri dvejopai. Jie siūlo rusiškas prekes pakeisti ukrainietiškomis arba Rusijos opozicijos remiamas įmones ar jos specialistus persivilioti dirbti į Lietuvą.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą jau tą pačią dieną sustabdė nekilnojamo turto (NT) sandorius Lietuvoje. Anot NT pardavėjų, gyventojai baiminosi, investuoti  savo santaupas į NT. Vėliau įtampai atslūgus, pirkėjai ėmė atsisakyti tų būstų, kurie buvo statomi iš rusiškų medžiagų. Tuo metu NT vystytojai skaičiuoja, kad dabar daugiausiai iššūkių kils dėl medžiagų, kai kurie projektai gali būti ir sustabdyti dėl jų trūkumo.

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikytos sankcijos nutrauks jos ir Europos šalių ekonominį bendradarbiavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad verslas greitai reikia ieškoti kitų rinkų, tačiau įspėja, kad kurioms įmonėms gali tekti stabdyti gamybą.  Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.

Rusijai užpuolus Ukrainą, neramu ir Lietuvos gyventojams. Kur kas daugiau nei įprastai žmonių pastarosiomis dienomis gryninosi pinigus bankomatuose, taip pat pildėsi kuro atsargas. Gyventojai nerimauja ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir augančių kuro kainų. Taigi kai kuriose vietose degalų užteko ne visiems – dalis degalinių laikinai pritrūko dyzelino. Degalinių darbuotojai pasakojo, kad žmonės atsivežė visas talpas degalams, kokias tik turėjo.

Rusijos pradėtas Karas Ukrainoje kelia nerimą ir Lietuvos degalinių vadovams. Jie tikina, kad degalų tiekimo pokyčių šiuo metu nėra. Todėl gyventojai raminami, kad nėra reikalo kaupti kuro atsargas, nes degalų užteks. Vis dėlto įspėjama, kad kuro kaina dėl padėties Ukrainoje gali kilti. Visam gyvenimui degalų nusipirkti neįmanoma Lietuviškų degalinių sąjungų vykdantysis direktorius Vidas Šukys irgi sakė, kad Lietuvos degalinės dirba įprastai.

Antradienį „Bolt“ vairuotojai pradėjo streiką. Anot jų, platforma kelia ir taip komisinius mokesčius, tad auga kainos keleiviams. O visas pelnas atitenka „Bolt“ platformai, bet ne vairuotojams. Tuo metu „Bolt“ atstovai streiko nesureikšmino ir skaičiavo, kad nemaža dalis vairuotojų vis tik vietoje streiko nusprendė dirbti.  „Bolt“ vairuotojų antradienio naktį pradėjo streiką ir ruošiasi dar vienam – kovo 1-ąją planuojamam streikui.

Įprastas apsipirkimas „Lidl“ parduotuvėje vilnietei baigėsi pardavėjos ir apsaugos grasinimais iškviesti moteriai policiją, nes ši bandė atsiskaityti 500 eurų banknotu. Tuo metu prekybos tinklo atstovė sako, kad visi banknotai parduotuvėse priimami, tačiau tą sykį darbuotojams kilo įtarimų dėl banknoto tinkamumo. Todėl jo ir nepriėmė. Lietuvos bankas tokiais atvejais siūlo gyventojams banknotus išsikeisti Lietuvos banko kasose.

Gyventojai stebisi Vilniuje pastatytu viaduku, kuriuo niekas nesinaudoja. Jų įsitikinimu, užuot leidusi pinigus nenaudojamiems dalykams, savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į rimtesnes problemas. Tuo metu savivaldybė tikina, kad neužbaigtas statyti viadukas bus baigtas, tik nežino kada darbai bus atlikti.

Į Lietuvos degalines, ypač esančias pietiniame pasienyje, rečiau užsuka tiek lengvųjų automobilių, tiek vilkikų vairuotojai. Jie pigesnių degalų vyksta į Lenkiją. Degalinių atstovai prašo valdžios imtis greitų sprendimų – mažinti degalams pridėtinės vertės mokestį (PVM) ar akcizus. Tuo metu Finansų ministerija ir ekonomistai tikina, kad mažesnis PVM degalų kainos nesumažins.

Sutuoktinių pora nusprendusi išeiti į išankstinę pensiją piktinosi „Sodros“ aplaidumu. Prašymą pensijai gauti jie pateikė prieš 3 metus, tačiau „Sodra“ iki šiol skaičiuoja jų darbo stažą. Tad moteris jau 3 metus negauna jokių pajamų, o vyrui, vietoje pensijos, „Sodra“ moka laikiną išmoką. Ši teisinosi, kad išsiuntė jau 7 priminimus į Jungtinę Karalystę, tačiau atsakymo negavo, o be jo negali paskirti lietuviškos pensijos.

Gyventojai kasdien susiduria su augančiomis kainomis. Brangsta kone viskas – tiek maisto produktai, tiek elektra ar šildymas. Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek per sausio mėnesį pakilo kainos, kam daugiausiai gyventojai išleidžia savo pajamų ir kaip apsiskaičiuoti savo asmeninę infliaciją. Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė teigė, kad 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc.

Šią savaitę Lietuvoje įvyko labai retas dalykas – paskelbtas vienos didžiausių šalies įmonių „Achema“ darbuotojų streikas. Jie protestuoja, nes įmonės vadovybė nesutinka su jų reikalavimais dėl algų kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo. Tačiau vadovai kaltina profesinę sąjungą, kad jos vadovai neatsižvelgia į visų darbuotojų ir pačios įmonės interesus. Įmonės vadovai streiką bando numalšinti sukiršindami darbuotojus.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias sąskaitas ne tik už šildymą ir elektrą. Dalis jų dar moka ir būsto nuomą, kuri šiuo metu irgi pabrango. NT specialistai pasakoja, kad būstų nuomai kartais ir neužtenka, tad žmonės patys yra priversti siūlyti didesnę kainą, kad išsinuomotų norimą būstą. O būsto kainą labiausiai lemia mikrorajonas. Pavyzdžiui, Vilniuje tokio paties dydžio būstas priklausomai nuo jo vietos gali kainuoti 350–900 eurų. Kaune ir Klaipėdoje butų nuoma kiek pigesnė.

Toliau sparčiai brangstant maisto produktams, gyventojai piktinasi lietuviškų agurkų kainoms. Anot jų, 8–12 eurų už kilogramą jau nebenormalu. Prekybininkai tikina, kad kainas nustato tiekėjai. Tuo metu daržovių augintojai skaičiuoja kelis kartus išaugusius energetikos kaštus ir tikina, kad lietuviškų pomidorų kaina bus dar didesnė.  Portalo tv3.lt skaitytoja Lina, apsilankiusi prekybos tinkle „Maxima“ nustebo, pamačiusi agurkų kainas.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Ko gero, pastaruoju metu nėra prekių ar paslaugų, kurios nebrangtų. Daugiau tenka mokėti, tiek už maisto produktus, tiek už elektrą ar šildymą. Prezidentas siūlo priemones didinti gyventojų pajamas, o viena jų – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Darbdaviai tam pritaria, o ekonomistai įspėja, kad NPD kainų nesumažins, priešingai – vėliau lems didesnius mokesčius.

Nuo šių metų atlyginimus darbuotojams privaloma mokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau šia tvarka piktinasi smulkaus verslo atstovai ir vežėjai. Anot jų, valdžia priėmė įstatymą, tačiau bankomatais nepasirūpino, darbuotojai neturi galimybės tų pinigų išsiimti. Tuo metu ekonomistas pastebi, tik pavedimu mokėdami atlyginimus sumažinsime šalyje šešėlį.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad gyventojai ieško būsto ne tik didžiuosiuose miestuose. Vieni žmonės taupo, o būstas Vilniaus ar Kauno rajone kelis kartus pigesnis nei mieste. Kiti priešingai – turi būstą mieste, bet nori dar vieno kurorte, ir nebūtinai Lietuvoje.  Ekonomistas pastebi, kad ši tendencija gali daryti spaudimą kainoms didmiesčiuose. Tuo metu NT vystytojai sako, kad kainos miestuose nesumažės ir dar labiau išaugs kurortuose.