Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad Lietuvos pensininkai, palyginti su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų.
Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, kad bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 proc., o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. Tuo metu jau 2021 m. gruodžio mėn. infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje – 5 proc.
Statistikos duomenimis Lietuvoje palyginti nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Tai pažymima Statistikos departamento pranešime.
„Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Dar infliaciją švelninti vienkartinėmis, 100 eurų išmokomis siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlė šias išmokas mokėti labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Vietoje 13 pensijos siūlo stiprinti paramos sistemą
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad augant infliacijai valdžia turi pasirūpinti gyventojais, kurių pajamos yra mažos.
„Tačiau siūlomos ir taikomos priemonės turi būti nukreiptos į skurdžiai gyvenančius žmones, bet ne į visus pensininkus ar visas daugiavaikes šeimas. Juk dalis į šias grupes patenkančių gyventojų neskursta. Priešingai – jie patys geba ir toliau gebės atlaikyti infliacijos smūgį.
Tad reikėtų apgalvoti ir taikyti sistemiškesnes priemones, kurios būtų suoetos su konkrečiu vartojimu“, – sakė ekonomistė.
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad 13 pensija yra nereikalinga.
„Juk ne visi pensininkai skurdžiai gyvena ir ne visiems reikia papildomų išmokų. Dalis vyresnių žmonių gauna dideles pensijas. O kai kurie pensininkai dar ir dirba ar turi verslus. Tad ne visiems reikalinga parama.
O tiems žmonėms, kurie skursta Lietuvoje yra sukurta paramos sistema. Ją reikia stiprinti. Dabar teisę gauti paramą turi tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia mažiau nei 140 eurų. Šią ribą reikėtų padidinti, kaip buvo padaryta su šildymo kompensacijomis. Buvo padidinta pajamų riba, kas gali gauti kompensaciją šildymui, tad parama galėjo pasinaudoti daugiau žmonių“, – siūlė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad vienkartinės išmokos niekuo negelbsti.
„Juk kainos jau pakilo, jos nebesumažės, o dar daugiau kils. Tas kas iš to, kad vieną mėnesį žmogus gaus daugiau pinigų. O ką jam daryti kitą mėnesį?
Paramos sistemą mes turime, tik gaila, kad patys gyventojai niekina paramą gaunančius žmonės, juos vadina pašalpiniais. Prikišama, kad šie žmonės yra tinginiai, nebandant išsiaiškinti tikrosios jų padėties. Prieš paramą gaunančius gyventojus yra nusiteikusi ne tik visuomenė, bet ir politikai. Todėl jie ir nedidina valstybės remiamų pajamų“, – sakė R. Lazutka.
Pinigų 13-ajai pensijai neužteks
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kad preliminariais skaičiavimais, 13 pensijos mokėjimo kaštai siektų apie 200 mln. eurų.
„Jei projekto iniciatoriai nurodytų konkretų pajamų šaltinį, iš kurio galima būtų paimti papildomus 200 mln. eurų, juos galima būtų skirti piniginei paramai, kuri, dėl visų energetikos kainų šuolio, aktuali ne tik pensininkams. Suprantama, tad dar turėtų pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Tačiau projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte nenurodo, iš kokių pajamų valstybė galėtų finansuoti tokias nuolatinio pobūdžio išmokas, kurios kasmet dar ir didėtų, nes bendrosios pensijos dalies dydis keičiasi su kiekvienų metų indeksacija“, – komentavo ministerija.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė, vertindama 2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus išvadoje konstatavo, kad Gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta pensijų bendrosios dalies finansavimui, nepadengia valstybės biudžeto asignavimų „Sodros“ biudžetui. Kitaip tariant, jau dabar Gyventojų pajamų mokesčio neužtenka esamai bendrajai pensijos daliai finansuoti.
