Vilija Mačiulskytė

Jau ne vienas keliautojas iš egzotiškų atostogų Afrikos šalyje Kenijoje parsivežė ne tik gerus įspūdžius, bet ir papildomas išlaidas, kurios siekė iki 1 tūkst. eurų. Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę kelionę dar papildomai turi mokėti po kelis šimtus eurų. Tuo metu kelionių organizatorė tikina, kad skolas grąžina. Be to, anot jos, kartais keliautojai suserga, tada jai tenka apmokėti jų gydymo išlaidas.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Vyriausybei planuojant atsisakyti galimybių paso, darbuotojų atstovai ir darbdaviai siūlo naikinti ir privalomą darbuotojų testavimą. Anot jų, už testus moka patys darbuotojai arba jų darbdaviai, tačiau testai jau nebeatlieka savo funkcijos, susirgimų skaičius vis tiek auga. Tuo metu ekonomistai ribojimų siūlo atsisakyti ne iš karto, o tam tikrais etapais.

Būsto kainoms toliau augant Lietuvos bankas nusprendė rinką vėsinti apsunkindamas antrojo būsto kreditavimą. Nuo vasario 1 d. iki 30 proc. auga pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnei būsto paskolai. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistų nuomonės dėl šios priemonės išsiskyrė. Vieni siūlo įvesti dar daugiau priemonių, kiti skaičiuoja, kad būsto kainos ir toliau augs.

Vyriausybė šią savaitę, vasario 2 d. žada atšaukti galimybių pasą. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai džiaugiasi šiais pokyčiais ir tikisi didesnių klientų srautų, tačiau taip pat įspėja gyventojus ir dėl didesnių kainų. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad galimybių pasas ne tik didins pirkėjų srautus, bet ir darbuotojų pasiūlą – kai nereikės galimybių paso, daugiau žmonių ieškos darbo.

Pasaulinės naftos kainos auga, tad brangsta ir degalai vairuotojams Lietuvoje. Tačiau jau vasarį gyventojai ir vežėjai žada degalų vykti į Lenkiją, kur jiems bus taikomas mažesni mokesčiai. Vežėjai tikina, kad brangstant degalams didės ir jų vežamų prekių kainos. Tad degalinių atstovai prašo valdžios imtis veiksmų – mažinti mokesčius. Tačiau ekonomistas perspėja, kad tai padarius ištuštės šalies biudžetas.

Už lango žiema, tačiau prekybos tinklas siūlo pirkėjams įsigyti lietuviškų pomidorų. Tokią informaciją pirkėjai pamatė reklaminiame prekybos tinklo leidinyje. Ši informacija pro akis neprasprūdo ir daržovių augintojams. Anot jų, šiuo metu lietuviškų pomidorų paprasčiausiai nėra, galima įsigyti tik atvežtinių. Tuo metu prekybos tinklo atstovė teisinosi, kad leidinyje įsivėlė klaida.

Augant COVID-19 atvejams, didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai tik ir ieško progos nedirbti. Todėl siūlo, kad visų profesijų darbuotojai galėtų dirbti sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad tai būtų pavojinga aplinkinių sveikatai. Šią savaitę fiksuotas dar vienas susirgusiųjų rekordas – per vieną parą naujų ligos atvejų fiksuota jau beveik 10 tūkst.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Gyventojai skundžiasi, kad nusipirkę būstus negali juose gyventi. Daugiabutis pastatytas, tačiau neįregistruotas. Statytojai bankrutuoja, todėl daugiabučiu nebesirūpina. Statybos inspekcija tikina, kad jame gyventi draudžiama, žmonės gali gauti baudas iki 1,5 tūkst. eurų, todėl siūlo gyventojams patiems įregistruoti pastatą.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Lenkijoje nuo vasario bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Lengvatiniu tarifu maisto produktai apmokestinami ir kitose ES šalyse. Lietuvoje tokiam siūlymui nepritaria nei finansų ministrė, nei ekonomistai. Anot jų, PVM lengvata tik papildytų prekybininkų kišenes ir ištuštintų Lietuvos biudžetą. Tuo metu patys prekybininkai sako, kad tai sustabdytų kainų augimą.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.

Gyventojai taupo ir investuoja įvairiais būdais. Vienas jų – kaupimas II ir III pensijų pakopose. Jų valdytojai tikina, kad pernai pensijų pakopose sukauptas gyventojų turtas viršijo 6 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pensijų fondai turi per 1,4 mln. dalyvių. Taigi, kiekvienam iš jų dabar vidutiniškai tenka apie 4,2 tūkst. eurų sukaupto turto.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos paštas sulaukė klientų antplūdžio. Gyventojai siuntė dovanas ir sveikinimus. Tačiau dalis jų iki šiol nesulaukė adresatų. Žmonės skundžiasi, kad paštas pradangino jų siuntas ir nenori atlyginti žalos, nors nurodo, kad siuntos automatiškai apdraudžiamos 500 eurų. Tuo metu Lietuvos pašto atstovai teisinasi, kad ne visoms siuntoms taikomas šis draudimas, be to, siuntėjas privalo įrodyti siuntos vertę, tik tada žala bus atlyginta.

Bankai suskaičiavo, kad pernai gyventojams išdavė apie 20 proc. paskolų daugiau nei pernai ar užpernai. Nors bankų atstovai tikina, kad paskolų išdavimo tvarka nesikeis, palūkanos taip pat kol kas nesidės. Lietuvos bankas informuoja būsto pirkėjus apie paskolų išdavimo pokyčius jau nuo vasario mėnesio – augs antrosios paskolos pradinis įnašas. O nuo liepos mėnesio paskolų išdavimo pokyčius pajus ir bankai, jie turės padidinti antrosios paskolos pinigų rezervą.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Pernai nekilnojamo turto (NT) kainos ir sandoriai pasiekė rekordines aukštumas. Anot ekonomistų, gyventojai jau pernai prisipirko būstų, tad šiemet jų tiek daug nebepirks. Vystytojai taip pat sako, kad metai NT sektoriuje bus ramesni. Tuo metu NT brokeriai skaičiuoja, kad jau pernai sandorių skaičius mažėjo. Tačiau pridūrė, kad pernai ne visi gyventojai rado svajonių būstą, nes trūko pasiūlos.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų. Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pasakojo, kad su lietuviškos produkcijos pirkėjais Kinijoje sėkmingai bendradarbiavo jau 7 metus.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Dažniausiai atlyginimus už gruodį įmonės savo darbuotojams išmoka mėnesio pabaigoje. Anot buhalterių, tokia tvarka taikoma, kad nauji metai būtų pradedami be skolų darbuotojams. Vis tik specialistai skaičiuoja, kad ne visiems darbuotojams apsimoka atlyginimus gauti gruodį, esą tai priklauso nuo algos dydžio. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad paprastai įmonės gruodžio mėnesio atlyginimą stengiasi išmokėti iki paskutinės mėnesio dienos.

Gruodžio 28 d. pasikeitė galimybių paso galiojimo tvarka. Dokumentas nebegalioja gyventojams, kurie pasiskiepijo daugiau nei prieš 7 mėnesius. Taip pat galimybių pasas reikalingas ir vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių. Šie reikalavimai keičia lankymąsi parduotuvėse. Prekybininkai perspėja gyventojus prieš einant į parduotuvę pasitikrinti galimybių paso galiojimo laiką, o vaikus – su savimi nešiotis asmens dokumentą.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Daugelis atlyginimą gauname kartą ar du per mėnesį. Tuo metu vienos įmonės vadovas tikina, kad atlyginimus moka kas savaitę. Anot jo, dažniau mokamas atlyginimas padeda greičiau rasti naujų darbuotojų. Darbuotojų atstovai palaiko šią iniciatyvą ir norėtų, kad daugiau darbdavių sektų šiuo pavyzdžiu. Tuo metu buhalterių atstovė skaičiuoja, papildomus kaštus, kuriuos patirtų darbdavys.

Šiuo metu būsto paklausa didžiulė. Gyventojai ieško būsto tiek sau, tiek investicijai. Nekilnojamo turto (NT) skelbimų taip pat galima rasti įvairių. Pavyzdžiui, galima įsigyti būstą jau kartu su ten gyvenančiais nuomininkais. NT specialistai sako, kad tokie skelbimai sumažina potencialių pirkėjų ratą. Anot jų, vieni pirkėjai nori patys gyventi naujame būste, o jei perka investicijai, nori patys susirasti nuomininkus. Štai NT skelbimų portale Aruodas.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Artėjant šventėms gyventojai skuba artimiesiems nupirkti dovanas. Kai kurie dar bando ir sutaupyti, tad dovanų ieško ne tik parduotuvėse, bet ir socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Tačiau internete vardinius kvepalus įsigijusiai vilnietei Rimai teko nusivilti. Moteris įsigijo klastotę. Specialistai įspėja, kad pardavėjams prekiaujantiems klastotėmis gresia baudos iki 600 eurų.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai užplūdo parduotuves ieškodami dovanų. Jas žmonės renkasi įvairias, perka buitinius prietaisus, kelionių ir pramogų čekius, drabužius, kosmetiką ir t. t. Vis tik parduotuvėse galima rasti ir originalesnių dovanų, pavyzdžiui, lietuviško šviežio oro ar karvės mėšlo supakuoto skardinėje. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad ieškodami kalėdinių dovanų parduotuvėse rado įvairių, šiek tiek net keistų daiktų.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

Iki Kalėdų liko kiek daugiau nei savaitė. Gyventojai pastebi, kad parduotuvėse vis dažniau tenka stumdytis su kitais pirkėjais. Žmonės piktinasi, kad ne visose parduotuvėse reguliuojami pirkėjų srautai, taip pat jie pamiršta, kaip taisyklingai dėvėti apsaugines kaukes. Vieni prekybos tinklai reaguodami į situaciją griežčiau ėmė reguliuoti pirkėjų srautus, kiti tikina, kad jų pirkėjai sąmoningi, tad problemų nekyla.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Lietuviai Lenkijoje šluoja ne tik maisto prekių parduotuves, bet ir drabužių. Specialistai pastebi, kad ne tik Lenkijoje, daugelyje Europos šalių drabužiai pigesni nei pas mus. Anot jų, tai lemia maža mūsų rinka ir taikomi dideli antkainiai. Vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad juodojo penktadienio išpardavimu nusprendė pasinaudoti ne Lietuvoje, bet Lenkijoje.

Dauguma europiečių pasisako už tai, kad būtų visiškai atsisakyta 1 ir 2 euro centų monetų, o visos kainos būtų apvalinamos į mažesnę arba didesnę pusę. Veikiausiai ilgainiui jų bus atsisakyta ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė, vieni tikina, kad bus pakeistos visų prekių kainos, jos taps didesnės. Tuo metu Lietuvos bankas ir ekonomistai tikina, kad kainos išliks tokios pat.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.