Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais.
„Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai. Minimali alga priartės prie kitų atlyginimų ir žmonės reikalaus juos kelti. Minimalus atlygis mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad darbuotojai, turintys kvalifikaciją, reikalaus aukštesnės algos.
Tikėtina, kad atlyginimai vidutiniškai vėl augs apie 10 proc. Kažkokių stabtelėjimų ir negalėtume matyti, nes kitais metais augs ir kainos. O lūkestis didesniam atlyginimui jau užprogramuotas. Pastaraisiais metais atlyginimai vis augo po 10 proc., tad žmonės ir toliau to tikisi“, – komentavo ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, jeigu iki šiol atlyginimų augimas viršija infliaciją, tai kitais metais gali taip ir nebūti, nes infliacija bus panaši ar didesnė nei atlyginimų augimą.
„Atlyginimai auga ir dėl darbuotojų trūkumo. Tačiau darbuotojų trūksta visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. Jeigu kitais metais situacija dėl pandemijos gerės ir žmonės galės laisviau keliauti, jie išvažiuos dirbti į užsienį.
Lietuvos verslas turės problemų, todėl teks diskutuoti apie darbuotojų pritraukimą iš trečiųjų šalių, – sakė ekonomistas.
Atlyginimai augs nuosekliau
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozavo, kad kitais metais atlyginimai augs vidutiniškai 8,7 proc.
„Jau žinoma, kad minimali mėnesinė alga kitais metais didės daugiau nei 13 proc. Privačiajame sektoriuje atlyginimai augs apie 9 proc., o valstybiniame apie – 8 proc. Tačiau jeigu ekonomika kitais metais augs iki 10 proc., panašiai gali augti ir atlyginimai.
Biudžetas jau patvirtintas, tad jau žinoma, kad algos didės valstybinio sektoriaus darbuotojams, daugiau nežinomybės kelia privatus sektorius. Iš jo kitų metų pradžioje daug pinigų atims elektros, dujų, šildymo sąskaitos. Tad įmonės pinigų priedams ar didesniems atlyginimams gali ir nelikti“, – sakė ekonomistas.
T. Povilauskas pastebėjimu, matydami augančias kainas darbuotojai tikisi, kad tiek pat augs ir jų atlyginimai.
„Vis tik viskas vyksta priešingai. Infliaciją lemia atlyginimų augimas. Kuo atlyginimai sparčiau ir daugiau auga, tuo ir infliacija labiau didėja ir įsibėgėja.
Tačiau panašu, kad šiemet ir kitais metais dažnas darbdavys girdės prašymus kelti algą, nes kainos irgi auga. Dabartinė infliacija yra nulemta žaliavų kainų šuolio. Tad ar tikrai darbdavys, turi tai darbuotojams kompensuoti. Be to, tikėtina, kad šis žaliavų kainų šuolis yra laikinas, kitų metų antroje metų pusėje žaliavų kainos turėtų nukristi“, – sakė T. Povilauskas.
Didelio atlyginimų augimo neprognozuoja
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė, kad pastaruoju metu atlyginimai augo kiekvienais metais.
„Tačiau kitais metais įmonės tiek nebeturės pinigų atlyginimų didinimui. Tai lems energetikos išteklių kainų augimas. Įmonės daugiau išleis atsiskaitymams už dujas, elektrą ir kurą, joms liks mažiau pinigų atlyginimų didinimui ir investicijoms.
Taip pat kitais metais prasčiau seksis eksportuojančioms įmonėms. Kitais metais tokio didelio paklausos atsigavimo nebebus. Dar išlieka Lietuvos ir Kinijos santykių rizika. Girdisi atsiliepimų, kad Kinija spaudžia Europos gamintojus nepirkti lietuviškų komponentų“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, vidaus įmonių padėtis irgi nebus lengva, jos taip pat kitais metais jaus padidintus kaštus.
„Įmonės neturės finansinių galimybių sparčiai kelti atlyginimus. Jie augs per pus lėčiau nei šiemet. Tikėtina, kad algos kils tiek pat, kiek BVP, apie 3–4 proc. Toks augimo tempas yra realistinis.
Infliacija atlyginimams nepadės kilti. Juk kainų augimą jaučia ne tik vartotojai, bet ir pats verslas. Įmonių kaštai irgi auga. Tad šiuo atveju infliacija atlyginimų augimui įtakos nedarys. Priešingai, įmonės daugiau pinigų išleis įvairiems atsiskaitymams. Tad joms mažiau liks pinigų darbuotojų algų didinimui“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, nors kitais metais atlyginimai didės mažiau, tačiau augti jie privalo.
„Atlyginimų augimas skatina įmones investuoti į automatizavimą, robotizaciją ir darbų efektyvumo didinimą. O jeigu atlyginimai nekiltų įmonės į inovacijas mažiau investuotų.
Taip pat Lietuvoje keičiasi įmonių vadovų mentalitetas. Jaunesni verslininkai yra daugiau linkę dalintis pelnu su darbuotojais nei senesnė kartą. Tai irgi palaikys ir skatins atlyginimų augimą“, – teigė ekonomistas.
Atlyginimai augs sparčiau nei kainos?
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc., o kitais metais – 3,7 proc. Tai geresnės prognozės už pastarąjį kartą skelbtas rugsėjo mėnesį.
„Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi rugsėjį, augimas – nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo – išliks spartus ir ateinančiais metais. Matome, kad nedarbo lygis ir gyventojų užimtumas 2022 m. grįš į priešpandeminį lygį“, – aiškino G. Skaistė.
Pasak jos, net ir išaugusios infliacijos sąlygomis didesnį nei prognozuota vidutinio darbo užmokesčio augimą lemia esą Vyriausybės priimti sprendimai daugiau mokesčių mokėtojų lėšų skirti mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimams, minimaliosios mėnesinės algos didinimas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 4,5 proc. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis 2022 m. turėtų ūgtelti 9,3 proc.
Tuo metu Lietuvos bankas prognozuoja, kad darbo užmokestis kitąmet didės 8,2 proc.
kada gi įves progresinius mokęsčius??? ir ne laipteliais, o matematine formule, kad nebūtų pagūndos žaisti su rodomu atlygiu...
