Vilija Mačiulskytė

Daugelis darbuotojų jiems priklausančias atostogas ima ne visas iš karto, o dalimis. Buhalterinės apskaitos specialistai 2022 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Neapsikentę augančių degalų kainų kai kurie gyventojai degalines išmainė į šešėlinius garažus, kuriuose, anot jų, dyzelinio kuro litras kainuoja 1 eurą, o kai kur ir dar pigiau. Degalinių atstovai ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos degalinėse bent laikinai mažės dėl naujos viruso atmainos omikron. Tačiau kainų kritimas esą bus laikinas, netrukus jos vėl ims augti. Šiuo metu Lietuvoje litras benzino kai kuriose degalinėse kainuoja ir 1,5 euro už litrą ar daugiau.

Kitais metais vyresni šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų, jos didės vidutiniškai apie 50 eurų. Vis tik patys pensininkai kritikuoja pensijų perskaičiavimo tvarką. Anot jų, nesąžininga, kad ilgus metus dirbę žmonės gaus tiek pat, kiek nesukaupę reikiamo darbo stažo. Tuo metu specialistai tikina, kad taip esą stengiamasi padėti skurstantiems.

Paspaudus šaltukui už namų šildymą gyventojai gavo rekordinės sąskaitas, kai kurios viršijo ir 90 eurų. Šilumos tiekėjai pastebėjo, kad ne visi rūpinasi savo daugiabučiu, sandarina langus, tvarko šilumos punktus, tad dalis šilumos paleidžiama vėjais, todėl sąskaitos už šildymą ir didėja. Specialistai pastebi, kad langų sandarinimas gali padėti sutaupyti iki 2 laipsnių šilumos.

Savaitės pradžioje paskelbus apie populiariosios muzikos superžvaigždės Dua Lipa koncertą Lietuvoje, bilietai į jį buvo išgraibstyti iš ankstinės prekybos metu vos per pusvalandį. Netrukus įvairiuose skelbimų portaluose pasirodė perpardavinėtojų skelbimai, kurie už vieną bilietą prašo iki 600 eurų. VMI įspėja, kad perpardavinėjų pajamos bus apmokestintos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad išankstinės prekybos metu stovimus bilietus į koncertą nusipirko už 60 eurų.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Gyventojai vis dažniau įvairias prekes įsigyja elektroninėse parduotuvėse, kai kurie jose jau perka ir kalėdines dovanas. Tačiau elektroninė prekyba išaugusi tiek, kad siuntos jau nebetelpa į paštomatus. Specialistai įspėja: jeigu laiku norite patys gauti užsakytas prekes arba kad siunčiamos siuntos neužtruktų, turite paskubėti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvoje ruošiasi įgyvendinti vadinamąją inovacijų reformą. Įgyvendinus reformą planuojama įsteigti naują įstaigą, kuri būtų atsakinga už inovacijas. Jos vadovui žadamas 4–5 tūkst. atlyginimas į rankas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva inovacijų atžvilgiu atsilieka nuo kitų šalių. Anot jos, Europos Komisija rekomendavo sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Pastaruoju metu degalų kainos auga kone kasdien. Gyventojai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaina jau peržengė 1,5 euro ribą – jei perskaičiuotume į kadaise turėtus litus, tai būtų 5,18 lito už litrą. Ekonomistai prognozuoja, kad tai – dar ne riba. Anot jų, tikėtina, kad kainos dar augs iki 1,6 euro. Vilnietis Tomas su portalu tv3.lt pasidalijo degalinės švieslentės nuotrauka.

Planai įsigyti nuosavą būstą jaunai šeimai atnešė ne įkurtuvių džiaugsmus, bet nuostolius. Buto pardavimo skelbimu su išperkamąja nuoma susižavėjusi pora ilgai negalvojo ir skubėjo rezervuoti būstą. Tad sumokėjo pardavėjui 3 tūkst. avansą. Tačiau po kelių dienų pardavėjas su visais pinigais dingo.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šį sprendimą prekybos tinklų atstovai įvertino dvejopai. Vieni neslepia testavimo išlaidas perkelsiantys ant darbuotojų pečių, o kiti už jų testus žada sumokėti.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Vyriausybė vėl siūlo griežtinti COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Vienas iš siūlymų – gyventojams dėvėti ne bet kokias, bet tik medicinines kaukes ar respiratorius. Nuo pirmadienio įsigaliojus siūlymui žmonės  be tokių apsaugos priemonių negalėtų apsipirkti ir parduotuvėse. Prekybininkai teigia, kad laikysis visų numatytų reikalavimų, jau dabar medicinines kaukes dalina nemokamai. Tačiau taip pat užsimena pasigendantys Vyriausybės nuoseklumo.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Šiuo metu įsirengti arba susiremontuoti butą ar namą – tikras galvos skausmas. Meistrai pasakoja, kad turi tiek darbo ir užsakymų, kad žmonėms tenka laukti eilėse ir metus. Tad radę specialistą klientai pirmiausia teiraujasi, ne kiek kainuos būsto įrengimo paslaugos, bet kiek teks laukti eilėje. Kai kurie pasiryžę sumokėti netgi daugiau, kad tik nereiktų laukti.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Mirus artimajam žmogui, jo šeimos nariams tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis. Po jų reikia nutraukti sutartis su bankais, telefono ryšio ar komunalinių paslaugų teikėjais. Kitu atveju ir toliau bus siunčiamos sąskaitos ir kaupsis skolos. Specialistai aiškina, kad vienoms įmonėms užtenka pranešti apie mirtį, o kitoms būtina pateikti mirties liudijimą. Taip yra todėl, kad ne visos įmonės turi priėjimą prie „Registro centro“ duomenų. Šiemet Lietuvoje jau mirė daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Ūkininkai skaičiuoja, kad kiekvienais metais Lietuvoje mažėja kiaulių ūkių. Anot jų, smulkiųjų kiaulių augintojų jau nebeliko, netrukus gali nelikti ir stambiųjų. Ūkininkų teigimu, kiaulieną tenka parduoti už mažesnę kainą, nei siekia jos savikaina. Anot jų, patirdami nuostolius ūkininkai negalės ilgai išsilaikyti rinkoje. Apie kiaulininkystės sektoriaus padėtį Lietuvoje lapkričio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje diskutavo kiaulių augintojai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Kitais metais pensijos bus didinamos visiems pensijų gavėjams. Tačiau daugiausiai jos augs tiems žmonėms, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Specialistai aiškina, kad tai būtina daryti, nes kitu atveju skurstančius gyventojus reikės remti kitais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymą, vaistus ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujas socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas sparčiau didins pensijas.

Pastaruoju metu suintensyvėjo Lietuvos ir JAV derybos dėl galimybės lietuviškoms kompanijoms vykdyti skrydžius už Atlanto. Tačiau gyventojams tiesioginių skrydžių į Ameriką dar teks palaukti, mat, kaip pastebi Lietuvos oro uostų atstovas, šiai krypčiai dar trūksta didesnio keleivių skaičiaus. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad tiesioginio keleivinio skrydžio iš Lietuvos į JAV atsiradimas priklauso nuo daug esminių faktorių.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad Vilniuje senos statybos butai pabrango visuose mikrorajonuose, tačiau nesutaria, kur kainos augo daugiausiai. Vieni tikina, kad labiausiai brango būstai, esantys centre, kiti – kad miegamuosiuose rajonuose. O NT brokeris pažymėjo, kad šiuo metu jau sunku pasakyti, kur centras, kur miegamasis rajonas, o jų kainos – beveik vienodos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad šiuo metu anksčiau miegamaisiais laikyti mikrorajonai tampa miesto centru.

Radęs butą nuomai vilnietis nespėjo į jį atsikraustyti – dar prieš nuomos sutarties pasirašymą nuomotoja pakėlė kainą. Be to, vietoje įprastinės sutarties pasiūlė pasirašyti panaudos. Vaikinas nesutiko, tad įsiplieskė konfliktas, kuris baigėsi jo persekiojimu ir grasinimais. Tačiau moteris kaltę neigia, anot jos, konfliktas tikrai kilo, tačiau jį iniciavo ne ji, bet pats vaikinas.

Daugiabučio gyventojo ir namo administratoriaus ginčas dėl lifto gedimo ir jo apmokėjimo tęsėsi keletą metų, kol galiausiai pasiekė teismą. Gyventojas buvo įpareigotas sumokėti už remontą, nors liftu ir nesinaudojo. Vis tik vyras tikina, kad net ir sumokėjęs pinigus jis vis dar gauna pranešimus apie skolą. Tuo metu „Mano būstas“ tvirtina, kad gyventojui kaupiasi skolos už kitas paslaugas.

Darbuotojų atstovai primena, kad medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams užsikrėtusiems COVID-19 darbo metu priklauso didesnė nei įprastai ligos išmoka. Darbuotojų atstovė tikina, kad dažnai patys darbuotojai apie ją pamiršta ir nepaprašo gydytojų tam reikalingų dokumentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, šiandien pasiimti taip vadinamą biuletenį tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu. Profesinių sąjungų atstovai abejoja, kad darbuotojai tyčia „serga“, nes gaudami ligos išmoką, o ne įprastą atlyginimą, jie praranda pinigų. „Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.

Netylant kalboms apie brangstantį šildymą vis daugiau gyventojų kreipiasi į savivaldybes dėl šildymo kompensacijų. Institucijos tikina, kad prašymus kompensacijoms gauti gyventojai jau gali teikti. Tačiau Socialinės ir apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei didinti šildymo kompensacijas. Jeigu šis siūlymas bus patvirtintas nuo kitų metų už šildymą iš savo kišenės žmonės mokės mažiau. Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad su žmona ir dviem vaikais gyvena nuomojame bute.

Gyventojai, papildomai pensijai sukaupę nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, šių pinigų neturėtų gauti iš karto, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu pinigai būtų atsiimti, pensijų fondai esą negalėtų jų toliau investuoti ir kaupiantiems žmonėms uždirbti daugiau.  Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų  kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbuotojų atstovai šiam sprendimui nepritaria ir tikisi, kad prezidentas įstatymą vetuos. Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad bijodami prarasti darbuotojus už jų testus mokės darbdaviai. Tačiau jie šiuos kaštus esą perkels ant vartotojų pečių, o dėl to brangs jų gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.

Susirgimų koronavirusu ir mirčių skaičius Lietuvoje kasdien auga. Todėl operacijų vadovas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą įvesti papildomų ribojimų parduotuvėse, kuriose nereikalaujama pirkėjų galimybių paso. Prekybininkai turės užtikrinti, kad jose kiekvienam pirkėjui tektų bent 30 kv. metrų ploto. Prekybininkai sutinka su šiuo sprendimu ir tikina, kad galimybių pasas atnešė daugiau nuostolių nei naudos.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Naujame NT projekte būstą įsigiję vilniečiai skundžiasi, kad niekam nerūpi privažiavimas prie jo. Anot gyventojų, niekas jo netvarko, atėjus žiemai nenuvalo net sniego. Tuo metu savivaldybė tikina, kad gatvės baigtumas nėra įformintas, todėl jos ir netvarko. O nekilnojamo turto bendrovė kaltina kito sklypo savininką, bet žada problemą išspręsti kitais metais.

Nauja kirpykla Vilniuje nusprendė, kad pirmąjį jų darbo mėnesį kainas nustatys patys klientai. Kirpykla kvietė gyventojus išbandyti paslaugas ir mokėti tiek, kiek jie nori. Kirpyklos vadovė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir sakė, kad dauguma jų už kirpimą mokėjo 5–25 eurus. Marketingo ir kainodaros ekspertai šią kainų akciją įvertino skirtingai. Anot jų, tai puiki priemonė įeiti į rinką, tačiau pasibaigus akcijai, ne visi klientai grįš.