Vilija Mačiulskytė

Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų. Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Nuo penktadienio apsauginių kaukių dėvėjimas vėl bus privalomas didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Jų atstovai tikino, kad pirkėjai dar nespėjo atprasti nuo kaukių. Dauguma jas vis tiek dėvėjo, nors jos buvo ir neprivalomos. Tačiau prekybininkai tikina, kad nors Vyriausybės sprendimas priimtas, operacijų vadovo įsakymo, kaip jį vykdyti, dar nesulaukė.

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės. Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų.

Skaičiuojama, kad antrojo karantino metu Lietuvoje žmonių pajamos augo. Gyventojai taupė, augo indėliai, todėl dalis žmonių nusprendė investuoti į nekilnojamą turtą (NT). Anot specialistų, skolinimosi įsibėgėjimas kelia nepagrįstus žmonių lūkesčius, todėl siūloma riboti skolinimąsi didinant pradinio įnašo dydį. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžetų ir finansų komitete.

Gyventojai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais brango ne tik būstas, bet ir automobilio stovėjimo vietos, per 6–7 metus kainos augo trigubai. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai ir pardavėjai sako, kad tai tik pradžia, stovėjimo vietų kainos ir toliau augs. Socialiniame tinklo grupėje „Perkūnkiemis“ šio Vilniaus rajono gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietų kainas. Vienas gyventojas pasidalijo parduodamo mūrinio garažo skelbimu, kurio kaina siekia 24 tūkst.

Seime registruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, sulaukė kritikos. Joms nepritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), ekonomistai ir darbdaviai. Anot jų, nesąžininga tėvus remti darbdavių sąskaita. Tačiau darbdavių atstovai skaičiuoja darbuotojų viršvalandžius ir ragina trumpinti visų darbuotojų darbo savaitę. Kitu atveju, anot jų, daugelis darbuotojų praras sveikatą ir bus priversti išeiti iš darbo nesulaukę pensijos.

Pastaruoju metu sparčiai augant siuntų kiekiui, juos pristatančios bendrovės ruošiasi priimti daugiau darbuotojų. Įmonių atstovai skaičiuoja, kad įdarbins kelis šimtus darbuotojų. Taip pat papildomai užsidirbti kvies žmones, kurie galės tapti laisvai samdomais kurjeriais. Įmonės žada plėsti ir paštomatų skaičių. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila prognozavo, kad internetinė prekyba vėl rudenį suklestės, kaip buvo ir pernai.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Vestuvių šventė sodyboje vilniečių porai iki šiol kelia vien tik blogus prisiminimus. Vietoje gražios ir išpuoselėtos aplinkos pora gavo sodybą su nešvariu baseinu, sulūžusiomis lovomis ir nešvaria patalyne. Sodybos atstovai tikino, kad skundų negavo, o jeigu sodyba nepatiko jos ir nereikėjo nuomotis. Tuo metu vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja, kad sodyba yra nelegali.

Sodininkai ir obuolių sulčių spaudėjai skundžiasi, kad tokių prastų metų dar nematė. Jų teigimu, obuolių beveik nėra arba jie tokie maži, kad neapsimoka rinkti. Anot sulčių spaudėjų, sezonas turbūt taip ir pasibaigs, nė neprasidėjęs. Taip pat ir kainų augimas neaplenkė spaudyklų, dėl pandemijos pabrangusios žaliavos pakėlė ir sulčių spaudimo kainas. Sulčių spaudyklos Vievyje atstovas Romas sakė, kad ko gero šiemet sulčių spaudimo sezonas taip ir neprasidės. „Šiemet nėra obuolių.

Seime registruotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, darbuotojų ir darbdavių atstovai vertina atsargiai. Anot jų, reikia įvertinti, kiek tai kainuos ir kas turės padengti išlaidas už tą laikotarpį, kai darbuotojas nedirbs.  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen kartu su frakcijos kolegomis siūlo įvesti 4 darbo dienų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.

Dar tik įpusėjo rugsėjis, tačiau mokyklos ir darželiai, įvairios įmonės jau skaičiuoja vis daugiau koronaviruso protrūkių. Darbuotojai, o taip pat ir vaikai turėję kontaktą su sergančiu koronavirusu privalo izoliuotis. O juos prižiūrintys tėvai taip pat lieka namuose. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tėvams suteikiamas nedarbingumas ir kokio dydžio išmoka jiems mokama.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulio ekonomika ritosi žemyn nuo karo nematytais tempais. Valstybės su šia situacija kovojo liedamos į ekonomiką pinigus. Atlaisvėjus ribojimams, gyventojams ir verslui apsipratus su pandemijos sąlygomis, Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau, anot ekonomisto, susiduriame su kitomis problemomis – darbuotojų trūkumu, NT kainų burbulu.

Įsigaliojus naujiems ribojimams pirmadienį ne visuose prekybos centruose buvo tikrinami pirkėjų galimybių pasai. Gyventojai bandė prasmukti į nebūtinų prekių parduotuves be galimybių pasų ir kai kur jiems tai pavyko. Prekybininkai teisinasi apsaugos darbuotojų trūkumu ir nesusikalbėjimu. Anot jų, nei pirkėjams, nei darbuotojams iš pradžių nebuvo aišku, kaip turi būti tikrinami galimybių pasai.

Maisto produktų pristatymo į namus paslaugų teikėjai ruošiasi užsakymų antplūdžiui. Anot jų, klientų srautai augs nuo rugsėjo 13 d. Vieni klientai neturės galimybių pasų, kiti turės, tačiau nenorės gaišti laiko eilėse, kurios susidarys dėl patikrų. Tad įmonės didina pajėgumus ir ieško naujų darbuotojų. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad pasibaigus vasarai jaučiamas klientų sugrįžimas į namus, o kartu ir į didesnis pirkėjų srautas į tinklo parduotuvę internete.

Artėjant rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, su jais nesutinkantys smulkieji verslininkai teigia, kad teks nutraukti veiklą. Anot jų, valdžios sprendimas prieštarauja konstitucijai, tad išeitis yra tik viena, toliau veiklą vystyti internete. Tuo metu smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė tikino, kad panašūs pareiškimai yra pavieniai. Tačiau siuntų pristatymo įmonės jau skaičiuoja augančius užsakymus.

Migrantų centro įkūrimas Naujininkuose Vilniuje gyventojams kelia nerimą. Anot jų, mikrorajono reputacija gerėjo, o dabar ji vėl kris žemyn, niekas čia nenorės pirkti ir nuomoti būstų. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) specialistai ramina ir tikina, kad migrantų atsikraustymas, ko gero, bus laikinas. Be to, pasak jų, ne tik užsieniečiai gadina mikrorajonų prestižą. Portalo tv3.lt skaitytoja Rūta piktinosi migrantų centro įkūrimu Naujininkuose.

Didieji prekybos ir pramogų centrai ruošiasi galimybių pasų patikrai. Jie bus tikrinami prie įėjimų, tad gyventojai be galimybių paso ar kito jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, negalės patekti ne tik į parduotuves, bet ir įstaigas, kuriose galimybių pasas nereikalingas. Pavyzdžiui, gyventojai negalės lankytis vaistinėse, pašte ar banke. Šių įstaigų atstovai sprendimą kritikuoja.

Vis daugiau darbuotojų skundžiasi, kad juos atleidžia iš darbo dėl to, kad jie nėra pasiskiepiję ir nesutinka testuotis. Tačiau atleidimo priežastis nurodo kitokias. Darbuotojų atstovai sako, kad darbdaviai darbuotojus dėl skiepų diskriminuoja. O tuo metu darbdaviai tikina, kad nepasiskiepiję darbuotojai yra pavojingi. Kaunietė Lina (vardas pakeistas, – aut. past.

Gyventojai, kurie neturi galimybių paso ar jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, nerimaudami laukia rugsėjo 13 d. Žmonės skuba naudotis paslaugomis, pavyzdžiui, apsikirpti, nes nuo kitos savaitės to padaryti nebegalės. Paslaugų teikėjai sutiko, kad šiuo metu yra pasimetę, ne tik jų klientai, bet ir jie patys. Anot jų, Vyriausybės sprendimai keičiasi kone kasdien.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Jau netrukus į daugelį parduotuvių galėsime patekti tik su galimybių pasu ar kitu dokumentu, įrodančiu, kad esame paskiepyti arba nesergame COVID-19. Ruošdamiesi tam, vieni prekybininkai samdo galimybių paso kontrolierius, o kiti teigia, kad išsivers su esamais darbuotojais. Tačiau nei vieni, nei kiti papildomų kaštų neišvengs. Dalis jų gali nugulti ir ant pirkėjų pečių.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį, rugpjūčio 31 dieną, lankėsi VĮ „Registrų centre“. Ministrė aptarė ne tik galimybių paso išdavimo iššūkius, bet ir duomenų saugumo ir prieinamumo problemas. Taip pat komentavo artėjantį gyventojų protestą ir pastebėjo, kad savo nuomonę gali visi išsakyti. Tačiau valdžios sprendimų šiuo metu neketinama keisti. A. Armonaitė po apsilankymo „Registrų centre“, sakė, kad buvo aptartos 4 svarbios temos.

Dalis verslininkų nelaukia rugsėjo 13 d. ir jau dabar aptarnauja tik tuos klientus, kurie turi galimybių pasus. Tuo metu kiti dar tik ruošiasi galimybių paso tikrinimui ir intensyviai ieško naujų darbuotojų. Apsaugos įmonės neslepia, kad šiuo metu darbuotojų poreikis itin didelis. Darbuotojų reikia ir mažuose Lietuvos miestuose, ir didmiesčiuose. Portalas tv3.lt patikrino keletą darbo paieškos interneto svetainių.

Nuo rugsėjo 13 d. kirpyklose ir kitose grožio įstaigose bus galima lankytis tik su galimybių pasu. Kai kurie grožio specialistai jau dabar klientų prašo galimybių pasų ir pastebi, kad vyksta klientų persiskirstymas. Paskiepyti eina tik pas paskiepytus, o nepaskiepyti pamažu traukiasi į šešėlį ir priima neskiepytus klientus. Portalo tv3.lt skaitytoja Justina pasakojo, kad jau 5 metus lankosi pas tą pačią kirpėją. „Ji ne tik puiki specialistė, bet ir draugė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį po susitikimo su Prezidentu teigė, kad Vyriausybės prioritetas – mažinti pagyvenusių žmonių skurdą. Todėl žada, kad po 3 metų vidutinė pensija sieks daugiau nei 500 eurų. Ministrė pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties siekiama didinti ir spartinti pensijų indeksavimą nei dabar numatyta teisės aktuose. „Šiandien Prezidentui buvo pristatytas pensijų keitimo modelis ir pagyvenusių asmenų atstovams.

Galimybių pasus turintys gyventojai suskubo apsaugines kaukes nusimesti ne tik kavinėse ar restoranuose, bet ir pavežėjų automobiliuose. Vežėjai perspėja, kad kaukės vis dar būtinos. O jas nusimetusiems keleiviams gali būti pritaikyta bauda iki 1500 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Agnė pasakojo, kad praėjusį savaitgalį pavežėjo „Bolt“ paslaugomis naudojosi 3 kartus. Moteris nustebo, nes kaukes dėvėjo ne visi vairuotojai.

Socialiniuose tinkluose netyla žmonių diskusijos apie fotografijos kursų reklamos nuotrauką. Gyventojai net neabejoja, mokykla specialiai bananą pavertė vyrišku lytiniu organu. Mokyklos fotografas tai neigia ir tikina, kad su reklama viskas yra gerai. Tik iškrypę žmonės mato kažką kitą. Tuo metu reklamos specialistas teigia, kad ko gero fotografas neturi akių, jei nemato, kas akivaizdu.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Iki rugsėjo 1-osios liko šiek tiek daugiau nei savaitė. Moksleivių tėvai skuba pirkti mokyklai reikalingus daiktus, vienas jų – mokyklinė uniforma. Tačiau, anot tėvų, moksleiviai pernai uniformų nespėjo sudėvėti, tad naujų šiemet nepirks. Tačiau tuo pačiu metu kai kurie uniformų pardavėjai skaičiuoja dar nematytus pirkėjų srautus. Portalo tv3.lt skaitytoja Rima pasakojo, kad šiemet jos dukra eis į ketvirtą klasę. „Pernai prieš mokslo metų pradžią jau nupirkome naują uniformą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas sparčiau didinti mažas pensijas sulaukė dvejopų reakcijų. Vieni džiaugiasi, kad gaus didesnes pensijas, kiti – nesutinka, kad nuolaidžiaujama darbo stažo nesukaupusiems ir įmokų nemokėjusiems gyventojams. Šeštadienį Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus apskrities skyrių sąskrydžio metu Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis taip pat kritikavo tokį ministerijos siūlymą.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, grožio salonai ir kiti paslaugų teikėjai nusprendę jau dabar klientus aptarnauti tik su galimybių pasu savo sprendimą turi oficialiai deklaruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Tai padarę verslininkai savo sprendimo atšaukti nebegali. NVSC rugpjūčio 18 d. duomenimis aptarnauti savo klientus tik su galimybių pasu nusprendė ir tai deklaravo jau 449 įmonės.

Šiandien, rugpjūčio 19 d., po susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad buvo aptartas galimybių paso prieinamumas visiems gyventojams, kurie gyvena regionuose ar nesinaudoja internetu. „Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais.