Vilija Mačiulskytė

Antradienį Trišalėje taryboje buvo diskutuojama dėl darbuotojų vakcinavimo, testavimo ir testų apmokėjimo. Darbuotojų atstovų ir darbdavių nuomonės dėl testų apmokėjimo tvarkos išsiskyrė. Už testus mokėti nei viena pusė nenori. O darbuotojų atstovai skundėsi ir nereikalingos įtampos kėlimu darbo vietoje.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimas, kad apsauginės kaukės nuo pirmadienio nebeprivalomos, sukėlė tikrą sumaištį. Gyventojai suskubo jas nusiimti parduotuvėse. Tačiau prekybininkai juos stabdo ir aiškina, kad kol kas kaukės parduotuvėse yra privalomos. O pokyčiai laukia nuo rugsėjo 13 d. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad dėl kaukių dėvėjimo buvo neaiškiai iškomunikuota žinutė.

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, kirpyklose, grožio salonuose ir kitose paslaugų teikimo vietose klientai, turintys galimybių pasus, galės nebedėvėti apsauginių kaukių. Tačiau ne visi verslininkai su tuo sutinka, dalis jų dar neleis klientams nusiimti kaukių ir teiks paslaugas tik jas dėvintiems.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Artėjant rudeniui nemažai gyventojų planuoja atostogas šiltuose kraštuose. Vis tik darbdaviai prašo savo darbuotojų labai atidžiai sekti informaciją dėl saviizoliacijos. Specialistai įspėja, kad neatvykę į darbą darbuotojai gali būti atleisti už pravaikštas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad prieš vykdamas atostogauti į užsienį darbuotojas turi susitarti su darbdavių dėl galimos saviizoliacijos.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.

Įprasta manyti, kad regionuose sunku susirasti darbą, o algos ten kur kas mažesnės nei didmiesčiuose. Tačiau kai kurios žemės ūkio bendrovės rodo priešingą pavyzdį – vienoje jų atlyginimai perkopia ir 2 tūkst. eurų ribą. Specialistai pastebi, kad sezono metu darbuotojų žemės ūkyje reikia čia ir dabar, todėl juos bandoma prisivilioti įvairiais būdais – didele alga ar gyvenamuoju plotu.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymus, kuriais ribos paslaugų pasiekiamumą gyventojams, neturintiems galimybių paso. Ribojimai bus taikomi ir viešajam transportui. Tačiau tam priešinasi vežėjai, kurie tikina, kad visų keleivių patikrinti tiesiog nebus neįmanoma. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.

Kasdien keleivius vežantis pavežėjas savo darbą prilygino vergovei. Anot, jo tenka daug ir sunkiai dirbti, tačiau uždarbis menkas. Vyras skundėsi, kad dabartiniai kelionių tarifai per maži ir tuo, kad paimti keleivių vyksta nemokamai. O didžiąją dalį uždarbio pasiglemžia mokesčiai. Tuo metu platformos „Bolt“ atstovas tikino, kad vairuotojai vertina galimybę dirbti savarankiškai kada nori, o jų mėnesinis uždarbis dažniausiai viršija 1000 eurų.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad didžioji gyventojų dalis jau pasirinko ar dar tik rinksis atostogauti Lietuvoje. Tačiau jie įspėja keliautojus, kad toks sprendimas pinigines gali paploninti kur kas labiau nei, pavyzdžiui, atostogos Turkijoje.  Kelionių organizatorių užsakytas tyrimas parodė, kad šią vasarą atostogoms Lietuvą rinksis net 45 proc. šalies gyventojų. „Ši vasara aukso amžius šalies kurortams, tačiau tikra prabanga gyventojams.

Kas mėnesį „Sodra“ šimtams tūkstančių gyventojų išmoka pensijas. Ją gauna ne tik Lietuvoje gyvenantys pensininkai, bet ir išvykusieji svetur. Vis tik užsienyje gyvenantys žmonės turi kasmet „Sodrai“ patvirtinti, kad yra gyvi. Jų mirties atveju artimieji turi iš karto informuoti „Sodrą“, kitu atveju gali tekti grąžinti atgal pensijos permoką.

Vasaros metu gyventojai ieško įdomių, naujų ir dar neišbandytų keliavimo būdų. Vienas jų – kelionės kemperiais. Tokių namų ant ratų nuoma užsiimantys specialistai pasakojo, kad kai kuriais atvejais kelionės jais gali būti pigesnės nei skrendant lėktuvu, o kai kada ir brangesnės. Tačiau kemperius pamėgę gyventojai nusprendžia juos įsigyti nesibaimindami net 100 tūkst. eurų kainos.

Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dėl karščio jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. „Esant tokiam karščiui, virš 30 laipsnių jau niekas nebeauga.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad vasarą sumažėjo pirkėjų. Anot jų, žmonės laukia mažesnių kainų ir didesnės būstų pasiūlos. Tačiau NT vystytojai tikino, kad po vasaros atostogų pirkėjų lauks su didesnėmis būstų kainomis. Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad paprastai daugelis žmonių kiekvienais metais šiltuoju laikotarpiu atostogauja. Be to, anot jo, metų pradžioje augę NT sandorių skaičiai buvo užspaustos spiralės efektas.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

Nuo kitų metų planuojama keisti „Sodros“ pensijų indeksavimo arba didinimo tvarką. Palyginti su dabartine, ji būtų palankesnė tiems, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo ir šiuo metu gauna mažesnes pensijas. Specialistai tokius planus vertina dvejopai. Viena vertus, sutariama, kad būtina mažinti pensininkų skurdo lygį. Tačiau kita vertus, siūlomas sprendimas esą skatina ne dirbti ir kaupti darbo stažą, bet rinktis nelegalų darbą.

Vasarą nemažai žmonių ieško būsto nuomai ir skundžiasi, kad bene visuose skelbimuose nurodytas tarpininkavimo mokestis, kuris siekia 150–200 eurų. NT brokerių nuomonės dėl tokio mokesčių išsiskyrė. Vieni tikina, kad jų imti niekas nedraudžia, kiti siūlė žmonėms jo nemokėti. Buto Vilniuje nuomai ieškanti Jūratė skundėsi, kad pirmą mėnesį ji turi sumokėti beveik 1000 eurų. „Dauguma brokerių ir savininkų prašo sumokėti už nuomą į priekį. Buto nuoma dabar siekia 350 – 400 eurų.

Daugelis gyventojų kiekvieną sezoną atnaujina savo spintą. Ir tam skiria nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Tačiau, ar įmanoma šias išlaidas sumažinti – pavyzdžiui, vasaros deriniams skirti 23 eurus? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati. Turbūt 80 proc. mano spintos sudaro drabužiai iš dėvėtų rūbų parduotuvių, o jų kainos siekia nuo 1 iki 30 eurų.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės ūkio paskirties žemės. Kasmet daugelis už ją gali gauti tiesioginių išmokų, kurių dydis priklauso nuo to, ką su žeme darai. Vis dėlto norint gauti pinigų už paprasčiausią lauką, kuriame savaime auga žolė, reikia atlikti vieną darbą, kuris gali sukelti nemažai rūpesčių. Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų.

Gyventojai ir toliau šluoja būstus, vieni iš santaupų, kiti ima paskolas. Ekonomistai pastebi, kad būsto rinka įkaitusi, būtų galima didinti palūkanų normas, tačiau kol kas Europos centrinis bankas (ECB) to daryti nesiruošia. Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat ilginamas amžius, nuo kurio gyventojai gali išeiti į pensiją. Tiesa, kitaip nei užsienyje, anot kai kurių specialistų, gyventojai skatinami rūpintis savo sveikata, jiems sudaromos sąlygos dirbti trumpesnę darbo dieną ar pakeisti pareigas. Esą panašių pokyčių reikia ir Lietuvoje, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensininkai ir dabar gali dirbdami prisidurti prie pensijos.

Būsto kainos kiekvieną mėnesį vis auga. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad jo pirkėjams tenka kelti planuotą išleisti sumą, o be 100 tūkst. eurų buto Vilniuje esą net neverta pradėti ieškoti. Tuo metu pirkėjai pasakojo istorijas, kad būstui įsigyti užtenka ir 50 tūkst. ar dar mažiau. Tačiau reikia laiko, o vėliau dar šiek tiek investuoti ir į remontą. Pernai vasarą butą Vilniuje įsigijusi Aistė pasakojo, kad šiam išleido 50 tūkst. eurų.

Net ir vasarą būsto pirkėjų nesumažėjo, kainos augti irgi nesustojo. Būstų kasdien mažėja, tad daugelį jų žmonės perka iš brėžinių. Specialistai ragina taip renkantis būstą būti atsargiems, perspėja, kad net pasirašius preliminarią sutartį vystytojai būsto kainą gali pakelti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.

Šią vasarą NT specialistai prognozuoja sujudimą nuomos rinkoje. Rudenį sugrįš studentai, be to, Vilniuje apskritai auga gyventojų skaičius, vis daugiau žmonių atvyksta čia dirbti. Todėl nuomos paklausa gali viršyti pasiūlą, o kainos augs, už vidutinį butą gali tekti mokėti 500 eurų per mėnesį ar daugiau. Vilnietė Inga pasakojo, kad už 2 kambarių buto nuomą Viršuliškėse, senos statybos daugiabutyje, moka 220 eurų per mėnesį.

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Gyventojai jau kelis dešimtmečius kovoja su dulkėmis ir purvu. Visos problemos kyla dėl trumpo 250 m ilgio žvyrkelio Vilniaus mieste. Žmonės jau daugybę kartų kreipėsi į savivaldybę dėl gatvės asfaltavimo, tačiau jų prašymai taip ir liko neišgirsti. Tuo metu savivaldybė tikina, kad negali parengti projekto gatvės asfaltavimui, nes neturi nuosavybės teisių į ją.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Užklupus karščiams prekybininkai skaičiuoja rekordinius ledų, gaiviųjų gėrimų, ledukų, vaisių pardavimus. Savaitgalį kai kurių prekių parduotuvėse netgi ėmė trūkti. Tačiau šiandien prekybininkai pirkėjus ramina, kad prekių nebepritrūks. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad savaitgalį gyventojai nuo karščio gynėsi mėgaudamiesi ledais, gėrimus vėsindami ledukais ir gerdami gerokai daugiau vandens.

Laisvėjant karantinui žmones ėmė dažniau lankytis svečiuose ar renginiuose. Dažnas jų ten vyksta ne savo automobiliu, bet naudojasi pavežėjų paslaugomis, kurios, anot gyventojų, kai kur pabrango ir dvigubai. O viena vilnietė juokavo, kad kelionė iki geležinkelio stoties kainavo brangiau nei traukinio bilietas. Pavežėjų atstovai pastebi, kad auga keleivių srautai, tačiau trūksta vairuotojų. Vilnietė Jurga portalui tv3.lt skundėsi išaugusiomis pavežėjo Bolt kainomis.

Jeigu planuojate šią vasarą įsigyti pavėsinę turėtumėt suskubti. Gamintojai ir pardavėjai pastebėjo, kad jų kainos auga nebe mėnesiais, bet savaitėmis. Tačiau užsakymų netrūksta, pavėsinių žmonės sutinka laukti ir 2 mėnesius ir už jas mokėti 4 tūkst. eurų. Medines pavėsines gaminančios įmonės Pavesinesjums.lt atstovas Mantas pasakojo, kad gyventojai apie tokį pirkinį ima galvoti vos nutirpus sniegui. „Daugelis renkasi ir ieško pavėsinių jau ankstyvą pavasarį, o kiti netgi ir žiemą.

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

Siuntą iš pašto atsiėmusi siuntą vilnietė Miglė jau gailisi savo pirkinio. Anot merginos, pridėjus muito mokesčius jos nusipirktas džemperis pabrango trečdaliu, iš viso jis merginai atsiėjo daugiau nei 80 eurų. Lietuvos paštas aiškina, kad siuntoms taikomi importo mokesčiai, kurie nuo liepos 1 d. bus taikomi jau visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų kainos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad pirkinys iš JAV išaugo trigubai, kai susimokėjo muito mokesčius.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

Prasidėjus vasarai žolės pjovėjai ėmė sulaukti vis daugiau gyventojų skambučių su užsakymais. Anot jų, vieni žmonės patys nenori pjauti žolės ir net neturi tam reikalingos įrangos, kiti, vyresnio amžiaus – patys nebepajėgia pasirūpinti kiemu. O dar kiti bijo nemenkų baudų už neprižiūrėtus sklypus. Nupjauti vieną arą kainuoja 3–5 eurus. Vilniuje ir jo rajone žolės pjovimo paslaugas teikiantis Ernestas pasakojo, kad šiemet darbų sezonas prasidėjo anksčiau.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Baigiantis karantino ribojimams ir atnaujinant vis daugiau skrydžių, po užsitęsusios pandemijos daugelis pagalvoja apie seniai lauktas atostogas ir poilsinę kelionę. Jų organizatoriai klientus labiausiai vilioja patrauklių kainų pasiūlymus. Tačiau iš tiesų kelionės yra daug brangesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pigiu kelionių pasiūlymu į Graikiją susigundžiusiam vilniečiui teko nusivilti.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.