Vilija Mačiulskytė

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

Daugelis gyventojų kaupia būsimai pensijai papildomai. Kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo nuskaičiuoti pinigai pervedami į II pakopos pensijų valdytojų sąskaitą. Net jeigu kaupiančiajam bus diagnozuota rimta liga ir, norint išgyventi, prireiks papildomų pinigų ar galiausiai nusipirkti karstą, fonde sukaupto turto jis naudoti negalės.

Būsto rinkos aktyvumas ir toliau auga, o kainos kyla. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ėmė ieškoti sprendimų, bet jų nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė būstą ne pirkti, bet nuomotis, kuo daugiau žmonių nuomosis, tuo labiau kris pardavimo kainos. O kiti NT specialistai pažymėjo, kad žmonėms svarbu saugumas, todėl jie būstą tik pirks. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje būtų galima didinti būsto nuomos rinką.

Prekybos tinkle nusipirkęs netinkamą virdulį pirkėjas tikėjosi jį grąžinti, nes vylėsi, kad tą garantuoja prekybininkų skelbiamos reklamos. Tačiau prekybos tinklas prekės nepriėmė, nes ši patenka į prekių sąrašą, kuriame esantys daiktai gali būti grąžinami tik pardavėjui sutikus. Ginčas pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ši patvirtino, kad prekybos tinklas taikiai spręsti ginčą atsisakė.

Užsukęs papietauti į „Hesburger“ kaunietis mėsainyje aptiko ropojančius vabalus. Vyro apetitas buvo sugadintas, tačiau labiausiai nustebino darbuotojų reakcija. Jie tikino, kad viskas normalu, juk čia toks padažas. Socialiniame tinkle „Facebook“ kaunietis Arminas pasidalijo nemalonia patirtimi.

NT ekspertai įspėja, kad perkant būstą neužtenka susitaupyti pinigų pradiniam įnašui. Papildomai kainuoja įvairūs administraciniai mokesčiai, kurie gali siekti iki 2 tūkst. eurų. Jeigu žmogus naudojasi brokerio paslaugomis ši suma gali išaugti ir dvigubai – iki 4 tūkst.   Vilnietė Simona prieš pusmetį įsigijo nuosavą būstą. „Labai ilgai taupiau buto pradiniam įnašui ir įsirengimui. Tad nustebau, kad įvairūs administraciniai mokesčiai notarui, bankui ir kitiems man atsiėjo apie 1,5 tūkst.

Jeigu galvojate, kad užtenka sąžiningai dirbti ir mokėti mokesčius, kad atėjus laikui gautumėte užtarnautą pensiją, tai klystate. Bent dalį savo pinigų prarasite nepaprašę jų laiku. Norint gauti pensiją, į „Sodrą“ galima kreiptis jau prieš 3 mėnesius iki sukaks pensinis amžius, tačiau jeigu pavėluosite pusę metų, to laikotarpio pensiją prarasite. Todėl ekonomistas siūlo šį laikotarpį pratęsti. Anot jo, 6 mėnesiai yra per trumpas laikas.

Gyventojai jau keletą metų skundžiasi, kad neturi, kur statyti automobilių. Tačiau anot jų, daugiabutį administruojanti įmonė siūlo ne stovėjimo vietas, bet naujas smėlio dėžes. Vis dėlto ši tikino, kad padės išspręsti gyventojams visas problemas. O savivaldybė apskritai pasiūlė iš automobilių persėsti į autobusus. Vilniuje, Perkūnkiemio mikrorajono gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi daugiabučių kiemų infrastruktūra, Gyventojai gavo balsavimo biuletenius.

Nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje įkaitusi. todėl Lietuvos bankas ją siūlo atvėsinti privalomai įregistruojant preliminarias sutartis, o Finansų ministerija dar svarsto ir antro, trečio būsto apmokestinimą. NT specialistai šiuos siūlymus vertina skirtingai. Jie tikina, kad spekuliantų sumažės, tačiau papildomi mokesčiai didins būsto nuomos kainas.

Įdarbinimo specialistai pastebi, kad nekvalifikuotų darbų gyventojai dairosi ne Lietuvoje, bet užsienyje. Svetur žmones vilioja 3 kartus didesnė alga. Specialistai sako, kad karantinas algų nesumažino, o darbuotojų artėjant vasaros sezonui trūksta, tad darbdaviai yra pasiruošę apmokėti gyventojų kelionės išlaidas. Įmonės „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė pasakojo, kad šiuo metu dėl karantino įsidarbinti galima tik Europoje.

Šiuo metu daugelis gyventojų renkasi ir perka žoliapjovę ar vejapjovę. Prekybininkai pastebi, kad daug žmonių vis dar įsigyja benzininę vejapjovę, nors ir svajoja apie robotą. Anot jų, žmonės dar nepasitiki robotais, taip pat juos gąsdina kaina. Jeigu benzininę žoliapjovę gyventojai gali nusipirkti už 69,99 euro, robotų kainos prasideda nuo 749 eurų.

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna. Specialistai pastebi, kad darbo pasiūlymų skaičius išaugo. Tačiau gyventojų jais nesidomi, ypač jeigu siūlomas minimalus atlygis. Tačiau ir dideles iki 6 tūkst. eurų algas siūlanti IT įmonė taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje reikiamų specialistų paprasčiausiai nėra. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad šiuo metu sparčiai auga darbo skelbimų skaičius.

Lietuvos įmonės jau realiai išbando trumpesnę darbo savaitę, o per ją darbuotojai dirba ne 5, bet 4 dienas. Nors darbo valandos trumpėja, tačiau atlyginimas lieka toks pat. Kai kurie darbdaviai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau visos įmonės pereis prie trumpesnės darbo savaitės. Tačiau abejojama, ar tai turi būti įtvirtinta įstatymu. Trumpesnę darbo savaitė išbandžiusi akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai džiaugiasi išaugusiu darbuotojų našumu.

Gyventojai tikina visą gyvenimą dirbantys ir mokesčius mokantys ne tik tam, kad gerai gyventų šiandien, bet ir užsidirbtų pensijai. Tačiau ankstesnei valdžiai pakeitus įstatymą iki 1994 metų jų mokėti mokesčiai buvo nubraukti ir dėl to pensijos sumažės. „Sodra“ aiškina, kad taip padaryta pačių žmonių labui, kad jiems nereikėtų ieškoti dokumentų. Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad jai iki pensinio amžiaus liko 5 metai.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Daugelis gyventojų jau planuoja artimiausias atostogas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad ne visi ruošiasi vykti į užsienį, nemažai žmonių šią vasarą atostogaus Lietuvoje. Tai rodo ir augantis Lietuvos kurortų viešbučių užimtumas. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad užsienyje atostogos gali būti kelis kartus pigesnės nei Lietuvoje. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebėjo, kad gyventojai mėgsta atostogauti Lietuvoje.

Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai spėlioja, kad, ko gero, vieninteliai Lietuvoje turi laiptinės duris, kurios įrengtos ant laiptų, todėl jos kabo tiesiog ore. Be to, durys pavojingos gyvybei: jau ne vienas gyventojas susitrenkė galvą ir susižeidė. Tačiau su namo administratoriumi teko kovoti 4 metus, kol galiausiai buvo pažadėta duris išimti.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

Pensijų reikalais daugelis gyventojų rūpinasi iš anksto. Vilnietė Kristina ėmė skaičiuoti savo sukauptą darbo stažą ir pastebėjo, kad iš jo dingo pusė metų. Tuo metu moteris augino dukrą ir anot jos, nesąžininga, kad dėl šios priežasties darbo stažas buvo sumažintas. „Sodra“ aiškino, kad tais metais, buvo kitokia darbo stažo skaičiavimo tvarka, todėl moteris jį ir prarado. Vilnietė Kristina portalui tv3.lt pasakojo, kad iš jos sukaupto darbo stažo dingo pusė metų.

Karantinas daugelį gyventojų buvo įkalinęs namuose. Todėl dalis žmonių jau sausio mėnesį ėmė ieškoti lauko baldų terasoms ar balkonams, pastebi prekybininkai. Jų teigimu, dabar populiariausia prekė – pakabinamas krėslas, o jo kaina gali siekti iki 800 eurų. Prekybos tinklo „Ikea“ rinkos vadovė Lietuvoje Jolita Juodzevičienė pastebėjo, kad per pandemiją, gyventojai iš naujo atrado terasas ar balkonus.

Daugybė klientų piktinasi, kad jau keletą savaičių niekaip telefonu negali susisiekti su „Regitra“. Ši tikina, kad ryšio problemų neturi, tačiau pastebi išaugusį skambučių skaičių, nes nuo gegužės 1 d. pradės veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Tad gyventojams kyla daug klausimų. Vilnietis Antanas pasakojo, kad jau keletą savaičių niekaip negali prisiskambinti į „Regitą“. „Turiu seną automobilį, kuris nebeturi nei technikinės, nei draudimo.

Praėjusią savaitę atsidarė lauko kavinės, restoranai ir barai. Nors oras buvo gana prastas ir lankytojų daug nebuvo, tačiau baruose vis tiek ėmė trūkti alaus. Jų atstovai aiškina, kad gamintojai nespėjo alaus pagaminti, o kai kurie įsiskolinę barai neturėjo iš ko jo ir nusipirkti. Alaus daryklų atstovai pripažįsta, kad trūko ne tik retesnių rūšių alaus, bet ir lauko baldų ir skėčių.

Pastaruoju metu Lietuvoje būstas brango beveik 10 proc. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai nuogąstauja, kad dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų, kainų augimas nesustos. Didelę įtaką tam gali turėti ir Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams. Jeigu įstatymas bus priimtas vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangs 25 tūkst. eurų.

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Nors pensinis amžius kasmet ilgėja, norintiems išeiti į pensiją nebūtina jo laukti. Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją. Tiesa, norint ją gauti reikia atitikti keletą kriterijų, pavyzdžiui iki pensinio amžiaus žmogui turi būti likę ne mažiau nei 5 metai. Be to, tokios pensijos gavėjai turės tenkintis mažesne pensija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita. Ji klausė, kas, kada gali išeiti į išankstinę pensiją ir kokio dydžio ji bus.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Nuo gegužės 1 d. keičiasi prekių grąžinimo tvarka. Pirkėjai į pardavėją dėl prekės grąžinimo galės kreiptis žodžiu, nebereikės pildyti prašymų. Anot specialistų, šis pokytis palengvins verslo administracinę naštą, o pirkėjams padės greičiau ir paprasčiau grąžinti netinkamas prekes. Tačiau kilus ginčui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) į pardavėją pataria kreiptis vis tik raštu.

Kaune gyvenantiems pensininkams pabrango ne tik socialinis būstas, bet ir socialinės paslaugos. Silpnos sveikatos, vienišus pensininkus lanko socialiniai darbuotojai, jie sutvarko žmonių namus, nuperka maisto ir atlieka kitus buities darbus. Tačiau pabrangus šiai paslaugai, dalis pensininkų žada jos atsisakyti. Tuo metu savivaldybės atstovai teigė, kad paslaugos brango, nes šiemet augo ir pensijos.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Alaus gamintojai pandemijos metu susidūrė su dvejopa situacija. Jie nebegalėjo tiekti alaus barams, kavinėms ir restoranams, tačiau pastebėjo, kad parduotuvėse parduodamo alaus kiekiai augo. Žmonės į parduotuves ėjo rečiau, bet daugiau pirko ne tik maisto produktų, bet ir alaus. Taip pat šiuo metu viešumoje vis daugiau kalbama apie alkoholio pardavimo ribojimų mažinimą. Vėl gėrimus norima sugrąžinti į paplūdimius ir degalines, o sekmadieniais nebetrumpinti pardavimo laiko.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti įmonė užkrauna jiems nepriklausančius mokesčius už sandėliukų priežiūrą. Anot gyventojų, savo nuosavybe jie rūpinasi patys, o pinigus už tai gauna namo administratorius. Tačiau įmonė tikina, kad sandėliukai priklauso požeminei automobilio stovėjimo aikštelei, o šios priežiūra turi rūpintis namo administratorius.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Po apsilankymo degalinėje vilnietis Julius automobilio remontui išleido jau 2 tūkst. eurų. Vyras dėl gedimo kaltina nekokybišką dyzelinį kurą. Anot jo, degalinė savo klaidos nepripažįsta ir net neatsiprašo, nors meistrai patvirtino, kad automobilio gedimą lėmė nekokybiškas kuras. Vartotojų teisių tarnyba vyrui padėti taip pat negalėjo. Verslininkai situacijos nekomentuoja. Julius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo jau 2 mėnesius besitęsiančiu ginču su EMSI degaline.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai neabejoja, kad pasibaigus pandemijai dirbsime ir namuose, ir biuruose. Tik dar neaišku, kur ir kaip dažnai. Darbuotojų atstovai ragina darbdavius nepamiršti pasirūpinti darbo priemonėmis. Tačiau dalis jų tikina, kad kiekvienam darbuotojui darbo vietos biure nebeliks, įmonės taupys ir darbo vietas biuruose mažins.

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Nekilnojamo vystytojai (NT) pastebi, kad šiuo metu būsto kainos auga, tačiau paklausa nemažėja, o priešingai – netgi auga. Anot jų, tikėtis, kad kainos artimiausiu metu kris, neverta, jos tik augs – ne tik dėl didelės paklausos, bet ir nepalankių NT vystytojams įstatymų. Pastaruoju metu būsto brangimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Vien per praėjusių spalį – gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, jis brango 9,4 procento.

Kasmet pensinis amžius Lietuvoje ilgėja, o gyventojams tenka dirbti ilgiau, kad galėtų išeiti į pensiją. Vis tik ne visi sukaupia reikiamą pensinį amžių. Tokie gyventojai gauna dvigubai mažesnę pensiją nei tie, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą.

Darbuotojų atstovai pastebi, kad karantino metu daugeliui žmonių pasikeitė darbo grafikas, daugelis ėmė dirbti ilgiau nei biure, dažniau jaučiasi pavargę. Anot jų, dabar puikus metas trumpinti darbo dieną, vietoje 8 val. imti dirbti 6 val. Tačiau darbdaviai tikina, kad žengti tokį žingsnį dar anksti. O ekonomistas siūlo spręsti svarbesnes darbuotojų problemas, pavyzdžiui, suteikti pavežėjams visas socialines garantijas.