Vilija Mačiulskytė

Atėjus pavasariui, gyventojai ima svajoti apie namą užmiestyje, gamtoje. Modulinių namų statytojai pastebi, kad vis dažniau šią svajonę žmonės ir išpildo. Anot specialistų, modulinį namą galima pastatyti per mėnesį, o jų kaina prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Tuo metu statybos leidimų tokiems namams nereikia arba jie išduodami paprastesne tvarka.

Individualia veikla besiverčiantis vyras viso karantino metu kas mėnesį gavęs 260 eurų išmoką, nustebo kovą pamatęs tuščią sąskaitą. Vyras piktinosi, sužinoję, kad išmoka nutraukta, nes jis nepateikė metinės pajamos deklaracijos. Tačiau ir užimtumo tarnyba ir VMI patikino, kad parama nenutraukta, tiesiog reikia pateikti duomenis apie 2020 metų pajamas.

Lietuvoje keliauti ar aplankyti artimųjų gyventojai negali, tad dalis jų Velykas žada švęsti šiltuose kraštuose. Kelionių organizatoriai pastebi, kad į keliones vyksta draugų kompanijos ar šeimos su seneliais. Taip pat dėl nuotolinio darbo galimybės dalis žmonių į keliones išvyksta ilgesniam laikotarpiui nei prieš karantiną. Vietoje vienos savaitės dabar žmonės keliones dažniausiai renkasi 2 savaitėms.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas reikalavimas grįžtantiems į darbą darytis koronaviruso testus sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau darbuotojų atstovė pažymėjo, kad žmonėms visada reikėjo dėl darbo tikrintis sveikatą, testavimas nėra kažkuo išskirtinis. O juo rūpintis ir apmokėti privalo darbdaviai, kitu atveju jiems gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Vilnietei pasivaikščiojimas su šeima Baltuoju tiltu vos nesibaigė nelaime, jos dviejų metų sūnus vos neįkrito į upę. Moters teigimu, tilto turėklų tarpai yra per dideli. Pro juos esą laisvai gali pralįsti mažas vaikas. Mama įsitikinusi – jau dabar reikia pasirūpinti tilto saugumu, o ne laukti nelaimės. Tačiau Vilniaus savivaldybė tikino, kad tiltas yra saugus, nors jo turėklus ketina tobulinti.

Daugiabučio gyventojai sutinka, kad būtinus remonto darbus būtina atlikti ir už juos susimokėti. Tačiau kai remontai pradėjo vykti kas dveji metai, žmonėms kilo įtarimų, kad iš jų norima pasipelnyti. Daugiabučio administratorius teigia priešingai – remonto darbai buvo būtini, nes elektros instaliacijos gedimas kėlė grėsmę ne tik žmonių turtui, bet ir gyvybei.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Aviacijos sektorius koronaviruso pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Pernai Lietuvoje skrydžių oro uostuose sumažėjo trečdaliu. Šiemet Lietuvos oro uostai kartu su partneriais telkia investicijas aviacijos srautų atstatymui. Investicijos sudarys daugiau nei 10 mln. eurų. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad situacija aviacijos sektoriuje vis dar įtempta. Šiuo metu Europoje vykdoma tik 20 proc.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

Gyventojai skundžiasi, kad tarpmiestinių autobusų reisų per mažai, tad vairuotojai dalį žmonių tiesiog palieka stotyse ir neveža. Kita vertus keleiviai nuogąstauja, kad kai kurie vairuotojai nesilaiko reikalavimų ir parduoda bilietus visiems norintiems važiuoti. Patys vežėjai pripažįsta atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Anot jų, tenka rinktis tarp taisyklių ir žmogiškumo.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Pavasarį vis daugiau gyventojų ėmė rūpinti namų tvarka ir švara. Viena populiariausių prekių – robotas siurblys. Šių kaina siekia nuo 50 eurų iki 1500 eurų. Brangesni jie specializuotose parduotuvėse, o pigesni – jau naudoti. Pardavėjai pastebi, kad žmonės domisi ne tik siurbliais robotais, kurie valo grindis, bet ir langus ar pjauna veją. Robotų parduotuvės „Roboshop.lt“ vadybininkas Ernestas Gudžiūnas pasakojo, kad robotai siurbliai Lietuvos rinkoje atsirado prieš 8 metus.

Gyventojai piktinasi namo administratoriaus sprendimu keisti esamus karšto vandens skaitiklius naujais, už kuriuos teks mokėti ir naują mokestį. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas tikina, kad jau esamų skaitiklių patikra būtų brangesnė nei juos keisti naujais, o mokestis kitur dar didesnis.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

Valdžia pristatė planus, kaip mažinti taršą ir jos poveikį klimato kaitai. Kai kurie jų turės būti įgyvendinti žemės ūkio srityje. Pavyzdžiui, ūkininkai turės didinti ekologiškos žemės plotus, mažinti trąšų kiekį, atsisakyti dyzelinio kuro. Ūkininkai sutinka, kad klimato kaita yra opi problema, tačiau, anot jų, nes visi valdžios užmojai yra įgyvendinami. Dyzelinių traktorių pakeisti nėra kuo, o brangesnės ekologinės produkcijos gali nebūti kam pirkti.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Kaune kaimynų pykčio objektu tapo tvora. Viena pusė reikalauja, kad ji būtų nugriauta. Kita šeima tikina, kad tvora šioje vietoje stovi jau kelis dešimtmečius ir niekam iki konflikto neužkliuvo. Tiesa, savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip, tad teismo sprendimu nurodė tvorą nugriauti.

Ekspertų vertinimais, dėl daugiabučio Gabijos g. broko kaltas namo statytojas. Jis esą ir turėtų pašalinti namo defektus. Tuo metu statybų ir nekilnojamojo turto ekspertai visų daugiabučių gyventojams pataria prižiūrėti savo būstą, kad nelaimių būtų išvengta.

Vilniuje, Gabijos g. namo su įtrūkusiomis sienoms vystytojas kritikavo skubotus savivaldybės sprendimus. Jis tikina, namas dėl įskilimų nesugrius, tačiau gyventojai gali turėti kitokių bėdų, vargu, ar parduos šiame name esančius butus. Kita vertus, esą dėl panašių įskilimų gali būti bet kuriame pastate, tad dėl jų reikėtų uždaryti visą Vilnių. Įmonės „Tadlita“ vadovas Stasys Šliažas tikino, kad broko name daugiabutyje nėra.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Europos Komisija siūlo visoje bendrijoje iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą. Šis siekis Lietuvoje kelia daug diskusiją. Specialistai tikina, kad lietuvių ūkininkai pesticidų ir taip naudoja mažiau negu kitos šalys. Tad siūlė atkreipti dėmesį į nelegaliai platinamus pesticidus ir maisto švaistymą. Apie pesticidų, kuriais laukuose naikinamos nepageidaujami organizmai, naudojimą šią savaitę diskutuota ir Lietuvos verslo forume.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Vos duris atvėrę grožio salonai pabrangino savo paslaugas. Labiausiai augo plaukų kirpimo ir dažymo paslaugų kainos. Už kirpimą dabar jau tenka mokėti 18 proc. daugiau, o už plaukų balininimą – ir 100 proc. Vis tik ne visi grožio specialistai teigė, kad kėlė kainas. Kiti vis dar bando susigrąžinti klientus, kurie karantino metu ėmė grąžintis nelegaliai.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. Kitu atveju tokių platformų darbuotojai ateityje taps našta valstybei, gaus mažą pensiją.

Vyriausybė nusprendė panaikinti reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes ir kitus veido uždangalus lauke, atviroje erdvėje. Užtat patalpose žmonės raginami dėvėti medicinines kaukes ir respiratorius. Vaistinių ir prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad apsauginių kaukių, o ypač respiratorių, pardavimai augo jau anksčiau, duris atvėrus kirpykloms grožio salonams. Tačiau tikina, šių prekių nepritrūks, kainų kelti irgi neketina.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Laisvėjant karantinui siuntų bendrovės taip pat žada pokyčius – už prekes vėl bus galima atsiskaityti grynaisiais. O registruotos pašto siuntos bus įteikiamos gavėjams į rankas. Vis tik bendrovės tikina, kad netgi ir pasibaigus karantinui prekybos internetu apimtys nemažės, tad įmonės nežada mažinti paštomatų ar darbuotojų skaičiaus. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila teigė, kad atsiskaityti už prekes klientai netrukus galės ir grynaisiais pinigais.

Prekybos tinklai į pirkėjų duomenų apsaugą žiūri dvejopai. Vieni teigia, kad jokių duomenų nerenka ir nesaugo. Tuo metu kiti renka, tvarko ir stengiasi užtikrinti jų saugumą. Tačiau nepaisant visų saugumo priemonių, net ir didžiausiems prekybos tinklams teko susidurti su programišių atakomis. Šie kėsinosi pavogti klientų lojalumo kortelėse sukauptus pinigus.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.

Lietuviams pabodo karantiną leisti savo šalyje, gyventojai vis dažniau vyksta pailsėti į užsienio kurortus, sako kelionių organizatoriai. Savaitės kelionė šiltuose kraštuose gyventojams atsieina nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Keliautojai naudoja pernai už neįvykusias keliones gautus kuponus ir perka kelialapius ne tik vasaros, bet ir rudens kelionėms.

Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai, skaičiuoja milijoninius nuostolius, kuriuos patyrė pandemijos metu. Anot jų, vyriausybė „nurašė“ šalies maisto gamybos pramonę, nes finansinės pagalbos jos įmonėms neskyrė. Tad šiuo metu daugelis bendrovių balansuoja ties išlikimo riba, skaičiuoja nuostolius ir atleistus darbuotojus. Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė penki paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai.

Lietuvių minimalioji mėnesinė alga (MMA) Baltijos šalyse didžiausia. O tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių mūsų minimalus atlyginimas atsidūrė 12 vietoje. Vis tik specialistai pažymi, kad realybė yra kiek kitokia. Lietuvių minimalus atlyginimas ant popieriaus lenkia daugelį kitų šalių. Tačiau gaunamas į rankas nusileidžia ir estams.

Džiaugsmą susiradus darbą netrukus aptemdė nusivylimas. Šiukšlių surinkimo įmonėje įsidarbinęs Osvaldas skundėsi, kad negavo žadėto atlyginimo ir apmokėjimo už viršvalandžius. O kai pareikalavo uždirbtų pinigų, buvo pažemintas pareigose. Negana to, vyras skundėsi, kad dirbti teko su techniškai netvarkingomis mašinomis.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek uždirba jūsų giminės draugai ir kaimynai? O ar sutiktumėte, kad jie taip pat galėtų sužinoti, kokio dydžio yra jūsų alga? Tokie duomenys kai kuriose Europos šalyse skelbiami jau seniai, o kai kur tai siekiama įteisinti netrukus. Vis dėlto Lietuvoje tokie pasiūlymai vertinami atsargiai. Suomiai svarsto siūlymą viešai skelbti visų gyventojų atlyginimus, tuo metu Lietuvoje toks siūlymas būtų sutiktas priešiškai, sako darbuotojų atstovai ir ekonomistai.