Vilija Mačiulskytė

Grožio specialistai džiaugiasi karantino atlaisvinimu, tačiau ne visi skuba klientus registruoti pirmadieniui. Anot jų, pirmiausia reikia išsiaiškinti valdžios reikalavimus. Ne visiems aišku, ar galės dirbti mažesniame nei 20 kvadratinių metrų ploto kabinete. Taip pat grožio salonų atstovai tikina, kad kainos kils. Vieni jas didins jau dabar, kiti dar palauks.

Gyventojų noras pirkti erdvesnį ir patogesnį būstą neblėsta. Vystytojai tikina, kad ši tendencija bus ilgalaikė, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai jie nebenorės gyventi mažo ploto būstuose. Tačiau perspėja, kad dėl naujų reikalavimų pastatams, tikėtina, kad šiemet augs būstų kainos. Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Karantino metu augo gyventojų skolos už komunalines paslaugas. Vieni prarado pajamas, o kiti, ypač vyresni žmonės, vengė lankytis parduotuvėse ir kaip įpratę negalėjo atlikti mokėjimų. Vandens, elektros ir šilumos tiekėjai tikina, kad su skolininkais stengiasi susitarti. Tačiau kraštutiniu atveju gali atjungti elektrą, vandenį ar šildymą.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Stiuardesėmis norėjusioms įsidarbinti merginoms teko nusivilti du kartus. Pirmąjį kartą, kai po mėnesio mokymų su jomis buvo nutrauktos sutartys. O antrąjį – kai nutraukusi sutartis įmonė paskelbė, kad vėl ieško naujų darbuotojų. Merginos piktinasi įmonės nesąžiningu elgesiu, o ši tikina, kad pasirašytos mokymų sutartys dar negarantuoja darbo vietos. Vilnietė Ingrida (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi įmonės „Klasjet“ elgesiu.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Dėl karantino ir kitų ribojimų viešojo maitinimo įstaigos praėjusiais metais ilgą laiką negalėjo priimti lankytojų. Tačiau bent jau akcizų už parduotus alkoholinius gėrimus pernai Lietuvoje surinkta daugiau. Specialistai atsargiai vertina tokias tendencijas ir abejoja, ar jau galima sakyti, kad lietuviai ėmė daugiau gerti namuose. Spiritinių gėrimų akcizų pernai buvo surinkta 35 tūkst. eurų daugiau negu 2019 metais, vyno 42 tūkst. eurų daugiau, o alaus šiek tiek daugiau negu 2 tūkst.

Be elektros jau antra ar netgi trečia gyvena dalis Lietuvos gyventojų. Ne išimtis Vilniuje, Antakalnio mikrorajone gyvenantis prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. Jis skaičiuoja, kad namuose elektros nėra jau trečia para ir piktinasi Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) abejingumu. „Suprantu, kad atsitinka įvairių nelaimių, avarijų, egzistuoja force majeure (nenugalima jėga, – red. past.

Ekologija, tvarumas, atsinaujinanti energetika – šiuo metu ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos prioritetas. Nors  visas pasaulis susiduria su pandemija, kuri grasina ekonomine krize, tačiau Lietuvai tai neturėtų trukdyti investuoti į žaliosios ekonomikos sprendimus. Tačiau jeigu ši nesiims ryžtingų sprendimų atsiliks nuo ES ir taps priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausiai tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir apmokamas darbas. Pasak jų, bankų įkainiai dideli ir apskritai atsidaryti banko sąskaitas, ypač darbuotojams iš užsienio, užtrunka nemažai laiko.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Savaitės pradžioje spaudęs šaltukas privertė gyventojus atidžiau rūpintis savo automobiliais. Žmonės ne tik plūdo į prekybos centrus pirkti sniego grandiklių, bet ir atkreipė dėmesį į degalus. Tačiau prisipylęs žieminio dyzelino raseiniškis skundėsi, kad jo automobilis vis tiek užšalo. Degalinė kaltę neigė ir siūlė vairuotojams dažniau keisti kuro filtrus.

Siekdama sukurti teisingą mokesčių sistemą Finansų ministerija kvietė įvairias organizacijas pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Šiandien jai pasiūlymus pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK). LVK viceprezidentas, finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad lengvatos nėra blogai, tačiau jos turėtų būti tikslinės, pavyzdžiu skirtos taupyti, nukreiptos į ekonomikos plėtrą ar žmonių gyvenimo pokyčius.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Ant namų kabantys varvekliai ne tik džiugina praeivių akis, bet ir kelia pavojų. Todėl namų savininkai ar daugiabučių administratoriai privalo nedelsdami juos pašalinti. Šie suskubo tai padaryti, tad gyventojai sulaukė pirmųjų sąskaitų už varveklius, kurios juos papiktino. Tačiau namo administratorius tikina, kad nemažai atsieina įranga, kuri reikalinga varveklius nudaužyti.

Pernai atlygimai Lietuvoje augo šiek tiek daugiau negu 10 proc. Šiais metais ekonomistai prognozuoja, kad algos irgi augs. Tačiau beveik perpus lėčiau – 5 proc. Tikimasi, kad po sudėtingo šių metų pirmojo pusmečio ims atsigauti ekonomika ir kartu didės darbuotojų atlyginimai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pernykščiai metai Lietuvos ekonomikai buvo netipiniai.

Radę nuomai tinkamą būstą, daugelis ima planuoti kraustymąsi ir pamiršta išsiaiškinti keletą svarbių dalykų. Specialistai pastebi, kad daugėja sukčiavimo atvejų, kai butus nuomoja ne jų savininkai. Taip pat, anot jų, daug nesutarimų kyla dėl šeimininkų lankymosi bute kiekvieną mėnesį ir prietaisų remonto. Kas turi už tai mokėti? Tad šiuos ir kitus dalykus būtina aptarti ne tik žodžiu, bet ir rašytinėje sutartyje.

Pašalus ir išsilaikius sniegui išaugo tiek žiemos pramogų inventoriaus, rogučių, slidžių, tiek žiemos automobilių prekių ir šiltesnių drabužių prekyba. Tačiau nors žieminių prekių atsargos sandėliuose ištuštėjo, juos papildyti kol kas žada ne visi prekybininkai. Visi didieji prekybos tinklai tikino, kad rogučių ir čiuožynių jau nebeturi. Tik prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė tikino, kad žiemos pramogų inventoriumi parduotuvės neprekiauja.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Karantino metu ne maisto produktus galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse. Tad įsitikinti, ar tam tikra prekė atitinka pirkėjo lūkesčius, įmanoma ją tik nusipirkus. Tačiau tokiu atveju kyla daug klausimų dėl prekės grąžinimo. Pardavėjai teigia, kad jau naudotų prekių negalima grąžinti, tačiau pirkėjai tikina, kad prekės nepanaudojus neįmanoma suprasti, ši atitinka lūkesčius ar ne.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Vos iškritus pirmajam gausesniam sniegui, jo valymo paslaugas teikiančios įmonės tikino, sulaukusios skambučių antplūdžio. Nuvalyti sniegą prašo tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Dažniausiai įmonės taiko valandinį įkainį, kuris skirtingose vietose siekia nuo 25 eurų iki 50 eurų. Įmonės pastebėjo, kad klientai bando sutaupyti, tad laukia keletą dienų ir tik tada prašo nuvalyti sniegą.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Šîuo metu, kaip ir ankstesniais metais, paklausiausi darbo rinkoje buvo Informacinių technologijų (IT) specialistai. Jie ir uždirbo daugiausiai, nes kai kurių atlygis siekė ir apie 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat pandemija ir karantinas į darbo rinką atnešė naujovių. Išaugo kurjerių ir prekių surinkėjų paklausa. Šių sričių darbuotojai uždirbo apie 600 eurų į rankas.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Artėjant Naujiesiems metams restoranai džiaugiasi klientų antplūdžiu ir gausesniais užsakymais. Vakarienei žmonės negaili ir 100 eurų. Tačiau restoranų darbuotojų nuotaikos dvejopos. Nors užsakymų daug, tačiau jie neatperka pernykščių metų, kai žmonės Naujuosius metus šventė restoranuose. Tad portalas tv3.lt keliuose Vilniuje įsikūrusiuose restoranuose pasidomėjo, kiek kainuoja naujametinės vakarienės.

Viską mesti ir išvykti vilnietei Jelenai Pacholčišinai (33) nereikėjo nei emigruojant, nei po 10 metų grįžtant namo. Išvykusi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje ir tęsė Lietuvoje pradėtus mokslus, vėliau užsienyje įkūrė savo fotografijos verslą, kurį šiemet, dar iki antrojo karantino, parsivežė į Lietuvą.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

Didieji prekybos ir pramogų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per Kalėdas nedirbs, o vienas jų pirkėjų dar nelauks ir sausio 1 d. Jų atstovai prašo gyventojų eiti apsipirkti tik esant būtinybei ir laikytis visų saugumo priemonių. O statybinių, remonto prekių prekybos tinklai virtę prekių atsiėmimo punktais nedirbs per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausio 1 d.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šventiniu prekybos tinklų ir atsiėmimo punktų darbo grafiku.

Sugriežtinus karantiną vėl išaugo elektroninė prekyba. Žmonės įvairius daiktus perka internetu ir skundžiasi, kad siuntų tarnybos juos atakuoja žinutėmis, prašydamos atsiimti siuntinius tuojau pat. Tuo metu siuntų tarnybos tikina, kad daro viską, kad siuntiniai žmones pasiektų kuo greičiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad prekės pristatymą užsisakė per „LP Express“ paštomatą. „Vakare 21.30 val. gavau žinutę, kad mano siunta jau paštomate.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad Kūčių vakarą dirbs trumpiau, per Kalėdas nedirbs, kai kurie nedirbs ir sausio 1 d. Todėl gyventojams pataria susidaryti pirkinių sąrašus ir apsipirkti iš anksto. Žmonių srautai parduotuvėse bus reguliuojami, todėl pirkėjai raginami parduotuvėse lankytis po vieną, o ne su visa šeima. Prekybos tinklų atstovai tikino, kad šventiniu laikotarpiu parduotuvėse dirbs daugiau apsaugos darbuotojų.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Darbdaviai pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išryškėjo neįprasta situacija – Lietuvoje augo ir atlyginimai ir nedarbas. Ekonomistai ir žmogiškųjų išteklių specialistai tikino, kad panašią situaciją dar matysime ir kitais metais, nes dalis įmonių nebeišsilaikys ir daugės bankrotų. Todėl darbo netekusiems žmonėms jie pataria nelaukti, keisti darbo sritį ar kvalifikaciją.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad apgyvendinimo paslaugas galima teikti, jeigu viename kambaryje apsistos vienos šeimos nariai. Tačiau reikalavimas neišvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės galioja. Apgyvendinimo paslaugų atstovai teigia, kad valdžia viena ranka duoda, o kita atima ir veiklos vykdyti normaliai neleidžia.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad per Kalėdas nedirbs, o du jų nedirbs ir sausio 1 d. Anot jų šie metai prekybos tinklų darbuotojams buvo iš ties nelengvi, tad jie nusipelno poilsio. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad gyventojai šventėms ruošiasi iš anksto. Jau dabar perka kalėdinius papuošimus, dovanų rinkinius ir ilgai negendančius produktus.

Nuo trečiadienio veiklą vykdyti leidžiama tik maistu prekiaujantiems prekybininkams arba internetu. Šis Vyriausybės sprendimas piktina smulkiuosius verslininkus. Anot jų, didžiuosiuose prekybos centruose pirkėjai gali nusipirkti visko – maisto, kosmetikos, drabužių, buities prekių ir kt. O tomis pačiomis prekėmis prekiaujantis smulkieji verslininkai privalo užsidaryti.