Vilija Mačiulskytė

Trečiadienį įsigalioja sugriežtintas karantinas. Ekonomistai tikina, kad tai buvo būtinas Vyriausybės sprendimas. Tačiau pripažįsta, kad dalis verslų patirs nuostolių, todėl jiems būtina valdžios pagalba, kuri kol kas vėluoja ir pasiekė ne visus verslininkus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad sugriežtintas karantinas pradėtas per vėlai. „Jis turėjo prasidėti prieš mėnesį ar du tam, kad netaptume, daugiausiai užsikrėtusių asmenų per savaitę, valstybe.

Nuo trečiadienio užsidaro ne maisto prekių parduotuvės. Prekybininkai skuba išparduoti turimas prekes. Štai gėlių salonų darbuotojos tikina, kad šiandien netgi nuolaidų nebetaiko, o gėles tiesiog dovanoja atėjusiems pirkėjams. Kaune Šiaurės prospekte esančiame prekybos centre įsikūrusio gėlių salono „Florija“ savininkė Natalija Burlegienė teigė, kad visiems užsukusiems pirkėjams dovanoja gėles. „O ką daryti? Vakar siūlėme nuolaidas, tačiau gėlių liko ir dar liks, rytoj jas teks išmesti.

Nuo trečiadienio prekybininkai ne maisto prekėmis galės prekiauti tik internetu, tad daugelis suskubo ruoštis. Vieni paskelbė nuolaidas, nes nori išparduoti prekes, kurios po karantino jau bus nebereikalingos, kiti visas pajėgas meta į internetinę prekybą ir bekontaktį prekių pristatymą. Ko gero daugiausiai viešojoje erdvėje gyventojai piktinasi prekybininkais, kurie bando klientus vilioti nuolaidomis, vietoje to, kad skatintų žmones likti namuose, o prekes įsigytų internetu.

Vežėjai pastebi, kad kasdien keleivių srautai krenta. Nuo trečiadienio įsigaliojus judėjimo ribojimams keleivių bus dar mažiau, bet jų nebus klausiama, kur kokiu tikslu važiuoja. Jau dabar vežėjai svarsto apie pokyčius autobusų ir traukinių reisų tvarkaraščiuose. Vežėjai tikina, kad kai kuriuos autobusų reisus gali išgelbėti siuntos. Jeigu jų bus, autobusai gali vykti ir tušti.

Karantinas Lietuvoje vis griežtinamas, o sveikatos specialistai jau primygtinai prašo gyventojų laikytis visų saugumo priemonių. Tačiau panašu, kad verslininkai šių prašymų negirdi. Siuvykloje dirbančios moters dukra skundėsi, kad darbuotojos serga koronavirusu, kontaktuoja tarpusavyje, tačiau saviizoliacija joms netaikoma. Įmonė tai neigia ir tikina, kad visų numatytų taisyklių laikosi.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Trečiadienį įsigaliojo griežtesni karantino reikalavimai. Vienas jų šalia parduotuvių užpildyti tik 20 proc. stovėjimo vietų. Tačiau šįryt ne visi prekybos tinklai ribojo pirkėjų automobilius aikštelėse. Anot jų, dėl netikėto paslaugų poreikio rangovai nespėjo aptverti visų aikštelių, tačiau tikina, kad dar šiandien visos aikštelės bus aptvertos. Trečiadienį portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė 5 prekybos tinklų – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvėse.

Nuo trečiadienio įsigalioja nauji ribojimai, susiję su koronaviruso stabdymu. Ekonomistų nuomonė dėl jų skiriasi: vieni yra įsitikinę, kad karantinas ir jo griežtinimas reikalingas, tačiau valdžia turi užtikrinti paramą ir žmonėms, ir verslams. Kitų nuomone, pirmiausia reikėtų įsitikinti priemonių efektyvumu, o tik tada prašyti gyventojų jų laikytis.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad koronaviruso pandemija daugiausiai nuostolių atnešė nuomos rinkai. Dar pavasarį krito nuomos kainos, o trumpalaikės nuomos verslas beveik sustojo. NT brokeriai teigia, kad tokių butų savininkams lieka tik dvi išeitys – butus parduoti arba užsiimti ilgalaike nuoma. Įmonės „Realdata“ vadovas ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad trumpalaikės nuomos rinka į duobę nugarmėjo dar pavasarį ir kol kas iš jos dar neišlipo.

Prekybininkai pastebi, kad žmonės jau perka kalėdines dovanas ir ne tik savo artimiesiems žmonėms, bet ir augintiniams, pavyzdžiui šunims. Parduotuvių atstovai sako, kad vis daugiau žmonių dovanas perka iš anksto. Tačiau anot jų, būna ir paskutinės minutės pirkėjų, kurie atsiimti dovanų atskuba ir Kūčių dieną. Elektroninių prekių parduotuvės „Topo centras“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pasakojo, kad norint išsiaiškinti gyventojų kalėdinius norus buvo atlikta apklausa.

Jeigu artimiesiems kalėdines dovanas norite siųsti paštu ar paštomatais tiek paštas, tiek siuntų bendrovės ragina nedelsti. Jeigu gavėjas gyvena Lietuvoje dovaną būtina išsiųsti iki gruodžio 13 d., o jeigu užsienyje, geriausia tai padaryti jau dabar. „Omniva LT“ Operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė pastebėjo, kad šiemet dėl esamos situacijos dar svarbiau kalėdines dovanas planuoti ir pirkti iš anksto.

Keliauti koronaviruso pandemijos metu sudėtinga, ypač lėktuvais. Kiekviena šalis ar oro linijų bendrovė taiko skirtingas taisykles. Todėl kartais keleiviai patiria nepatogumų. Lietuvos oro uostai ir oro linijų bendrovės tikina, kad vienoda tvarka, pavyzdžiui, skiepų pasai, atneštų daugiau tvarkos ir aiškumo.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Nepaisant koronaviruso pandemijos daugelis gyventojų jau pradėjo ruoštis didžiosioms metų šventėms, perka dovanas ir jau galvoja apie vaišių stalą. Ir žinoma, skaičiuoja šventinį biudžetą. Tad šiemet šventiniu laikotarpiu išleisime daugiau ar mažiau negu pernai? Ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikino, kad pinigų išleisime kur kas daugiau, o sumos bus rekordinės, o kiti sakė, kad šiemet būsime taupesni.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Vilniaus daugiabučių gyventojai jau kurį laiką savivaldybę užversdavo skundais dėl šiukšlintojų, kurie šalia konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas. Reaguodama į problemą Vilniaus savivaldybė įrengė stebėjimo kameras ir užfiksavo jau 110 pažeidėjų. Savivaldybės atstovai portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai pažeidimų užfiksuota Grigiškių, Žirmūnų, Verkių, Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonuose. Anot savivaldybės atstovų, gyventojai daugiau šiukšlina ir dėl karantino.

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti. Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

Lapkričio „juodojo penktadienio “ išpardavimai viliojo nuolaidomis. Vis tik specialistai pastebėjo, kad beveik pusė šiomis nuolaidomis pasinaudojusių gyventojų gailisi dėl pirkinių, o trečdalis prekes grąžina pardavėjams. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad lapkričio pabaigoje vykstančių „juodojo penktadienio“ išpardavimų euforija apima visą pasaulį. Nors ši išpardavimų tradicija prasidėjo Amerikoje, dabar jie vyksta visame pasaulyje.

Nepaisant koronaviruso pandemijos dalis įmonių šiemet, kaip ir kasmet, darbuotojus nudžiugins kalėdinėmis premijomis ir dovanomis. Pasak įmonių atstovų, pandemija ir karantinas skatina keisti darbuotojų skatinimo formas, bet ne apimtis. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė, kad nepaisant koronaviruso pandemijos ne visi verslai patyrė nuostolių. „Daliai įmonių pandemija išėjo į naują, jos uždirbo daugiau.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Koronaviruso pandemijos metu elektroninė prekyba įgavo pagreitį. Elektroninių parduotuvių ir siuntų atstovai tikina, kad dalis gyventojų jau netgi galvoja apie kalėdines dovanas, ypač tie, kurie jas siunčiasi iš užsienio ar ieško nuolaidų. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ atstovas Tomas Vaišvila pastebėjo, kad kalėdinėmis dovanomis lietuviai ima rūpintis paskutinę lapkričio savaitę, prasidėjus „juodojo penktadienio“ (black friday) išpardavimams.

Prasidėjus karantinui, daugelis žmonių vėl ėmė mažiau vaikščioti po parduotuves ir maistą užsisako internetu. Elektroninių parduotuvių ir maisto į namus pristatymo programėlių atstovai pastebi, kad užsakymų kiekiai išaugo, todėl ieškoma naujų darbuotojų. Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ generalinis direktorius Andrius Mikalauskas teigė, kad užsakymų srautas, panašiai kaip ir pavasarį, pradėjo augti dar iki karantino.

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio gyventojų pirkinių krepšelius. Prekybininkai pastebi, kad žmonės perka rečiau, tačiau daugiau. Pirkinių krepšelio kaina irgi išaugo. O daugelis žmonių skundžiasi, kad maistui išleidžia daugiau negu norėtų. Taigi ar įmanoma realiai sumažinti savo išlaidas maistui ir prasimaitinti už 15 eurų visą savaitę? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Antrojo karantino metu susisiekimas tarpmiestiniu transportu vyksta, tačiau keleivių srautai yra sumažėję, todėl vežėjai žada retinti reisus. Pasak vežėjų, jų įmonės patyrė jau 8 mln. nuostolį, todėl tikisi valdžios pagalbos, tačiau ši sudėtingu laikotarpiu esą imasi vežėjams nepalankių sprendimų.

Koronaviruso pandemija Lietuvoje jau nusinešė 221 žmogaus gyvybę, o 74 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių. Jų artimiesiems tenka ne tik gedėti, bet ir rūpintis laidojimo išlaidomis, kurios sirgusiems koronavirusu bus didesnės. Laidojimo namų atstovai teigia, kad papildomai gali tekti sumokėti iki 200 eurų. Galutinė suma priklauso ir nuo velionio svorio.

Prieš pirmą karantiną Lietuvoje į galimą pandemijos įtaką šalies ekonomikai dauguma žvelgė labai atsargiai, tačiau ekonomika atsilaikė kur kas geriau negu tikėtasi. Tačiau prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Anot SEB banko ekonomistų, esant tokioms prielaidoms, šių metų BVP būtų 1,5 proc. mažesnis negu praėjusių metų – tai 0,2 proc. punkto mažesnis prognozuojamas rodiklis, negu buvo pateikta rugpjūtį.

Mėnesio pabaigoje daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Tikėtina, kad prasidėjęs karantinas pakoreguos dalies gyventojų finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės tikina, kad komunaliniai ir kiti mokesčiai nėra dideli ir gyventojams neturėtų kilti sunkumų juos sumokėti. Vis tik žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais, įmonės žada padėti.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pardavimai sparčiai auga ir jau lenkia praėjusių metų sandorių kiekį. Anot ekonomisto, ši krizė yra kitokia. Anksčiau buvo įprasta, kad sustojus ekonomikos augimui, NT sektorius kentėdavo labiausiai. Tačiau dabar būstas tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukasi gyvenimas. Ypač auga poreikis turėti erdvesnius namus. „Registrų centro“ duomenimis vien tik per spalį įregistruota daugiau negu 14 tūkst. NT sandorių – net 21 proc.

Parduotuvėse daugėja savitarnos kasų. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad jų įrengimas brangesnis nei įprastų kasų, užtat pirkėjų aptarnavimas kur kas greitesnis ir patogesnis. Tačiau šios kasos neramina pardavėjus, šie baiminasi prarasti darbo vietas, prekybininkai tikina, kad to nebus. Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė tikina, kad savitarnos kasos suteikia galimybę taupyti laiką, nes jos leidžia vienu metu už prekes atsiskaityti daugiau pirkėjų. „Taip mažėja eilės.

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, įmonės kitais metais kels atlyginimus. Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiuliu teigimu, laisvų darbo vietų šiuo metu yra daug, o vidutinio darbo užmokestis augo 8 proc.

Išaugus koronaviruso užsikrėtimų skaičiui ir Vyriausybei paskelbus lokalius karantiną daugelyje savivaldybių, taip pat sugriežtinus veido kaukių dėvėjimą, gyventojai suskubo apsirūpinti apsaugos priemonėmis. Prekybos tinklų ir vaistinių atstovai pastebėjo, kad žmonės perka kur kas daugiau negu vasarą apsauginių kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio. Gerokai skiriasi ir kainos.

Įprastai šventiniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu žmonės vykdavo į keliones. Šiemet, anot kelionių organizatorių, situacija visiškai kitokia, žiemos kelionių lietuviams, ko gero, teks atsisakyti, o turizmo sektorius vis dar laukia Vyriausybės pagalbos. Pasak jų, pinigų už neįvykusias keliones vis dar laukia daugybė žmonių.

Renginių organizatoriai pirmojo karantino pamokas, panašu, kad išmoko. Bilietų platinimo bendrovės pastebi, kad bilietai į prekybą paleidžiami beveik paskutinę minutę, o jeigu renginys tikrai negali vykti jis atšaukiamas arba perkeliamas. Žiūrovų įpročiai taip pat pasikeitė, šie dažniausiai vietoje pinigų sutinka imti kuponą kitam renginiui. Bilietų platinimo sistemos „Bilietai.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Daugelyje šalies savivaldybių įvedus karantiną pasikeitė gyventojų apsipirkimo įpročiai. Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad žmonės daugiau perka šviežių maisto produktų ir parduotuvėse lankosi rečiau. Todėl vienas jų žada trumpinti darbo laiką, kiti prekybos tinklai tikina atsižvelgsiantys į besikeičiančią situaciją.

Ekonomistai pastebi, kad po įvestų naujų ribojimų verslui šalyje daug blaškymosi ir neužtikrintumo. Vis tik, pasak jų, ribojimai yra būtini, norint sustabdyti viruso plitimą. Koronavirusui įsisukus į didžiąsias šalies gamybos ar pramonės įmones, jos būtų priverstos stabdyti veiklą, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Įgyti statybininko profesiją siekia vis mažiau jaunuolių. Specialistai teigia, kad jaunus žmones atgraso purvinas ir sunkus statybininko darbas. Todėl įmonės net suformavusios statybininkų brigadas nuolat ieško naujų darbuotojų, o esamiems vis kelia atlygį. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Mados namų suplėšytos pėdkelnės už 140 eurų socialiniame tinkle sukėlė tikrą diskusijų audrą. Daugelis moterų tikino, kad tokių net už dyką neimtų. Tačiau stiliaus ekspertė aiškino, kad tokia reakcija normali, nes dažniausiai nauja drabužių tendencija žmonėms sukelia atmetimo reakciją, o drabužio kainą lemia prekinis ženklas. Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, mados namų „Gucci“ suplėšytų pėdkelnių už 140 eurų, nuotrauka.

Jeigu karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sąstingyje, šiuo metu ji vis sparčiau atsigauna. Tautiečiai butams ir namams pirkti išleidžia daugiau pinigų nei pernai. O būsto kainos nuosekliai auga. Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.