REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

REKLAMA

NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, lietuvių gyvenamasis plotas yra vienas mažiausių Europoje.

„Visoje Rytų Europoje situacija yra panaši. Čia žmonės yra pripratę gyventi mažuose būstuose. Beje, NT vystytojai pastarąjį dešimtmetį irgi nesistengė būstų didinti, netgi priešingai – kiekvienais metais butų plotą vis mažino.

Vakarų šalyse situacija kitokia, ten žmonės gyvena kokybiškesniame ploto prasme būste. Lietuvoje didžioji dalis žmonių gyvena butuose, o Vakarų šalyse ir Skandinavijoje namuose ar kotedžuose“, – sakė NT ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau anot jo, koronaviruso pandemija verčia gyventojus peržiūrėti savo prioritetus.

Todėl ir išaugo nuosavų namų paklausa, bet žmonės erdvesnio ir patogesnio būsto dairosi užmiestyje. Viskas atsiremia ne tik į norus, bet ir į galimybes. Gyventojams pigiau kainuoja įsigyti namą užmiestyje, negu didesnį butą miesto centre“, – aiškino NT ekspertas.

REKLAMA

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie lietuvių būsto plotą siūlė prisiminti sovietmetį.

„Tuo laikotarpiu žmonės buvo pripratę gyventi mažuose apie 50 kvadratinių metrų butuose, tad dalis jų vis dar gyvena ir dabar. Tuo metu kitos ES šalys tokių butų net nevadina butais. Jos tokius būstus laiko studijomis, butai kitose šalys prasideda nuo 80 kvadratinių metrų.

Yra šalių, kuriose, pavyzdžiui, Airijoje, yra normalu turėti savo kiemą, todėl ten gyvenantys žmonės net neįsivaizduoja kitokio gyvenimo“, – sakė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Ž. Maurico, koronaviruso pandemija parodė, kad žmonėms reikia erdvesnio būsto, kuriame jie galėtų dirbti ir leisti laisvalaikį. Išaugo poreikis turėti savo kiemą arba didesnį balkoną.

Daugiau patarimų, kaip sutaupyti perkant būstą rasite reportaže:

Kiekvienais metais butų plotas mažėjo

NT vystytojai gyventojams siūlo įsigyti būstus, kurių plotas siekia nuo 25 iki 150 kvadratinių metrų ploto. 

Štai „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose dažniausiai siūlo 42–49 kvadratinių metrų ploto 2 kambarių butus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi duomenys rodo, kad iš visų 2019–2020 m. Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 16,8 proc., dviejų – 48,2 proc., trijų – 28,6 proc., didesni – 6,4 proc“, – komentavo specialistas.

Anot jo, prieš karantiną tendencija buvo labai aiški: pirkėjai ieškojo vis mažesnės gyvenamosios vietos. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo Registrų centro duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. – nuo 58,6 iki 51,9 kvadratinių metrų.

„Statomų butų plotas ėmė mažėti po finansinės krizės – mažesnius butus buvo lengviau parduoti, nes jie buvo pigesni. Taip pat pradėjo augti mažesnių butų paklausa tarp investuotojų – jie buvo patrauklesni ir nuomai. Prie ploto mažėjimo prisideda ir pokyčiai visuomenėje – daugėjant vienišų žmonių, mažėja poreikis dideliems namams“, – pastebėjo Š. Tarutis.

REKLAMA

Pasak jo, ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau – vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą – vėl mažėja.

„Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visam gyvenimui, šiandien situacija yra visiškai pasikeitusi. Tačiau dar pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius. Todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek su „atsarga“.

Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, – komentavo specialistas.

REKLAMA

Jo teigimu, mažiausi įmonės projektuose yra vadinamieji „pusantriniai“ – vieno miegamojo, su bendra svetainės-virtuvės erdve butai. Jų plotas svyruoja apie 28–36 kvadratinius metrus. O 4 kambarių butai siekia 90–102 kvadratinius metrus ploto.

„Karantinas anksčiau minėtą tendenciją apie būstų ploto mažėjimą pristabdė ir gali būti, kad kuriam laikui netgi atgręš priešingai. Žmonėms atsirado būtinybė namuose įsirengti darbo erdvę, turėti kokį žalumos kampelį poilsiui – balkoną, terasą ar kiemelį“, – pastebėjo Š. Tarutis.

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis irgi pastebėjo, kad dažniausia gyventojai perka 2 kambarių butą, kurio plotas siekia apie 45 kvadratinius metrus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mažesni, vieno kambario butai populiaresni miesto centre. Tačiau jų populiarumą lemia ir kaina, nes žmonės neišgali įpirkti didesnių butų. Dažnai tie gyventojai, kurie nori gyventi būtinai miesto centre, plotą aukoja dėl patogios vietos“, – pastebėjo A. Avulis.

Pasak jo, koronaviruso pandemija ir karantinas parodė, kad daugumos būstai nėra pritaikyti ir darbui, ir gyvenimui. Tačiau, anot jo, ryškių tendencijų apie didesnių butų paklausą kol kas nėra.

„Nepastebėjome, kad ženkliai išaugtų didesnio būsto paklausa. Ko gero, žmonės supranta, kad karantinas nesitęs amžinai. Juk žmonės perka būstus ne metams ar dviem, o mažiausiai 10 metų“, – teigė A. Avulis.

REKLAMA

Svajoja apie didesnį būstą, tačiau jo neįperka

Statybų bendrovės „Eika“ pardavimų vadovas Justinas Šavelskis taip pat pasakojo, kad pastarąjį dešimtmetį, butų dydis mažėjo.

„Butų plotas siekia nuo 25 iki 80 kvadratinių metrų. Į šį intervalą nepatenkančius butus parduoti yra kur kas sunkiau, nes jie klientams atrodo arba per maži, arba sunkiau finansiškai įperkami.

Kalbant apie kambarių skaičių, 1 kambario buto plotas siekia 25-30 kvadratinių metrų, 1,5 kambario butas – 30-35 kvadratinius metrus, 2 kambarių – 35-55 kvadratinius metrus, 3 kambarių – 55-65 kvadratinius metrus, o 4 kambarių – 70-80 kvadratinių metrų“, – aiškino pardavimų vadovas.

REKLAMA

Anot jo, perkamiausias yra 2 kambarių butas, kurio plotas siekia 40–45 kvadratinius metrus.

„Tokių butų paklausa pastaruosius 11 metų yra didžiausia, todėl jų ir stengiamės projektuoti daugiausiai. Tokius butus perka žmonės, kurie nori investuoti į NT, taip pat vienišiai, poros, dar šio tipo butus perka tėvai vaikams arba atvirkščiai – vaikai savo garbaus amžiaus tėvams, kuriems jų dideli 3 ar 4 kambarių butai jau per dideli“, – komentavo J. Šavelskis.

Pasak jo, mažiausias butas, kurį įmonė pardavė siekė 24 kvadratinius metrus, o didžiausias – 150 kvadratinių metrų.

„Dažniausiai neprojektuojame didesnių butų kaip 80 kvadratinių metro ploto. Jie pirkėjams per brangus, todėl ilgiau užtrunka jų pardavimas. Tačiau jeigu pirkėjas nori didesnio butų, juos sujungiame iš 2 ar 3 butų. Tad didžiausi butai gali viršyti ir 150 kvadratinių metrų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Koronaviruso pandemijos laikotarpiu vis daugiau žmonių susimąsto apie patogesnį ir erdvesnį būstą, kuris turėtų didesnę svetainę, atskirą darbo kambarį ar drabužinę. Tačiau keitėsi tik pirkėjų norai, o finansinės galimybės išliko tokios pačios. Todėl, nors ir svajojama apie didesnius butus, įsigijimo tendencijos ploto atžvilgiu nepakito.

Tiesa, vis daugiau klientų ieško būstų su erdvesniais balkonais arba terasomis, todėl parduoti butą be balkono ar terasos šiuo laikotarpiu būtų ypatingai sunku“, – komentavo specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų