Vilija Mačiulskytė

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

Penktadienį, prasidėjus lokaliam karantinui Raseiniuose, vieni prekybos centrai vėl paskelbė apie priedų mokėjimą. Kiti tikino, kad per visą šį laikotarpį jų mokėjimų taip ir nenutraukė. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais, bet ir laisvesniu darbo grafiku.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Darbo skelbimas, kuriame mūrininkams Lietuvoje siūlomas palyginti didelis atlyginimas Facebooke sukėlė tikrą diskusijų audrą. Skelbimo autorius tikino, kad seka užsienio pavyzdžiu. Tačiau pasak Statybininkų asociacijos, toks užmokestis neatitinka Lietuvos darbo rinkoje siūlomų algų. Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.

Kaminkrėčiai pastebi, kad artėjant šildymo sezonui žmonės skuba valyti krosnis ir kaminus. Tai būtina atlikti bent kartą per metus, kitu atveju kamine kaupiasi nešvarumai ir dervos, tad ne tik auga jo valymo kaina, bet ir kyla gaisrų grėsmė. Nuosavame name gyvenanti portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakoja, kad kiekvieną rudenį samdo kaminkrėtį, kad jis sutvarkytų kaminą ir krosnį šildymo sezonui.

Koronavirusui įsisukus į sporto klubus ir šokių mokyklas, jų lankytojai ėmė nerimauti dėl turimų abonementų. Sporto įstaigos užveria duris, o lankytojų narystę sustabdo. Vėliau, vėl atvėrę duris narystes pratęsia. Tačiau Vartotojų teisių tarnyba pastebi, kad skundų skaičius koronaviruso pandemijos metu dėl sporto įstaigų išaugo, tarpusavyje joms ir lankytojams susitarti neišeina.

Daugelis lietuvių svajoja anksčiau ar vėliau nusipirkti nuosavą butą. Tačiau iš anksto nepagalvojęs arba pataupęs ne vienas greitai susiduria su problema: kur statyti automobilį? Priklausomai nuo mikrorajono, automobilio stovėjimo vietų kainos bent jau Vilniuje svyruoja nuo 4 iki 35 tūkst. eurų. Ne ką mažiau ilgainiui atsieitų ir vietos nuoma. Daug ginčių dėl stovėjimo vietų kyla sostinės Perkūnkiemio ir daugelyje kitų mikrorajonuose.

Nepaisant koronaviruso pandemijos atlyginimai Lietuvoje augo. Tačiau palyginti su pernai metais šis augimas kur kas mažesnis. Specialistai pastebėjo, kad dalis įmonių šiemet išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Šiemet mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Kino teatrai koronaviruso pandemijos laikotarpiu išgyveno ne kokius laikus. Pirmiausia sumažėjo žiūrovų ir naujų filmų skaičius. Vėliau veiklą ribojo valdžios sprendimai. Tad galiausiai teko atleisti dalį darbuotojų. Kito teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigė, kad kino teatrai išgyvena, ko gero, sunkiausius laikus. Vasarą lankytojų srautas susitraukė 4–5 kartus, tad įmonei teko atleisti 7 darbuotojus.

Kai už lango darganoti orai daugelis ima svajoti apie atostogas šiltuose kraštuose. Nors kelionių krypčių pasirinkimas dėl koronaviruso yra nedidelis, tačiau keliautojų tai nesustabdo. Žmonės ir patys planuoja keliones, ir patiki jų planavimą organizatoriams, tik šis būdas gali atsieiti perpus brangiau. Štai pati susiplanuoti kelionę nepabūgo vilnietė Emilija. Mergina pasakoja, kad kiekvieną rudenį vyksta į kelionę. „Tai jau tapo tradicija. Iš pradžių galvojau, kad teks kelionės atsisakyti.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Sergančių koronavirusu žmonių vis daugėja, dalis jų užsikrečia privačiuose arba viešuose renginiuose. Jų organizatoriai tvirtina, kad dėl neaiškios situacijos šiuo metu renginius planuoja vos kelioms savaitėms į priekį. O apie rudeninius ir žiemos renginius apskritai dar negalvoja. Atlikėjų prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas teigia, kad koncertai vasaros sezonu ir dabar vyksta taip, kaip buvo suplanuota.

Panašu, kad Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, nukritęs balkonas išgąsdino visus – tiek daugiabučių gyventojus, tiek namų administratorius. Netrukus net neįspėjus gyventojų imta tvarkyti senus balkonus kitame sostinės rajone. O kiek tiksliai tai kainuos, nežino nei už tai mokėsiantys gyventojai, nei namo administratorius. Naujosios Vilnios gyventoja Marija pasakoja, kad šiuo metu jos daugiabutyje prasidėjo fasado ir balkonų remonto darbai.

Panašu, kad šiukšles šalia konteinerių paliekantiems vilniečiams teks keisti įpročius arba mokėti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į vis didėjantį gyventojų pranešimų apie šiukšlintojus kiekį, ruošiasi įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuos pažeidėjus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų.

Atšalus orams vis daugiau gyventojų ima rūpintis langų sandarumu. Prieš šildymo sezoną svarbu, kad namuose neliktų plyšių, pro kuriuos patenka šaltas oras. Specialistai pastebi, kad norėdami sutaupyti gyventojai patys bando tvarkyti langus, bet kartais po tokių bandymų meistrams tenka mokėti dvigubai. Įmonės „Langų servisas“ vadovas Martynas Šublinskas teigia, kad vos atšalus orams ima sulaukti žmonių skambučių.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusių „Sostinės dienų 2020“ tradicijų koronavirusas, panašu, nepakoregavo. Viena iš renginio sudedamųjų dalių – mugė Gedimino prospekte, Katedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikštėse. Tačiau prekeiviai tikina, kad pirkėjų mažiau, negu, kad būdavo anksčiau. Be to, nuogąstauja, kad pinigų žmonės išleidžia mažiau nei ankstesniais metais.

Baltarusija parengė atsakomąsias sankcijas Lietuvai, Latvijai ir Estijai ir patvirtino „juodąjį“ sąrašą, kuriame esantiems asmenims bus uždrausta atvykti, trečiadienį pranešė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.

Nuo lapkričio 1 dienos parduotuvėse nebeliks spirituoto vyno pilstomo į didesnę negu 0,2 l tarą ir degtinės, kuri pilstoma į mažus, tarsi jogurto indelius. Specialistai tikina, kad šis sprendimas turėtų sumažinti alkoholizmo problemas šalyje. Tačiau gamintojai ir pilstytojai teigia, kad tokioje taroje parduodamas alkoholis sudaro nedidelę pardavimų dalį. Per pastaruosius metus buvo priimtas ne vienas Seimo sprendimas ribojantis prekybą alkoholiu.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Agnei Kerėžaitei (25) drąsos ir užsispyrimo netrūksta. Vos baigusi mokyklą mergina bandė įsidarbinti padavėja, tačiau sulaukė atsakymo, kad šiam darbui ji netinka. Šiandien Agnė kviečia į nuosavą kavinę „Coffe Circus/Piano“, kurią atidarė dar nepasibaigus karantinui. Kavinę mergina atidarė vos prieš 3 mėnesius. Įrenginėjo ją karantino metu ir tikina, kad karantinas jai išėjo į naudą. Nereikėjo skubėti kuo greičiau įsirengti ir atsidaryti.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Tėvai nusprendę vaikus leisti į privačias mokyklas ar darželius jų mokslams per metus turės skirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau į šias sumas neįtraukiami stojamieji ar prailgintų grupių mokesčiai – už juos papildomai teks sumokėti dar iki 4500 eurų. Štai Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje darželinukų ugdymas tėvams atsieis beveik 7 tūkst., o moksleivių – beveik 18 tūkst. eurų.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.