Vilija Mačiulskytė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patikinus, kad rugsėjo 1-ąją moksleiviai sugrįš į mokyklas, tėvai suskubo ruoštis naujiems mokslo metams. Vienas būtiniausių pirkinių – mokyklinė uniforma. Siuvėjai ir pardavėjai teigia, kad naujiems mokslo metams ruošėsi iš anksto, tad uniformų parduotuvėse nepritrūks. Tačiau tėvai tikina, kad naujas uniformas perka ne kiekvienais metais.

Kretingoje įsikūrusi „Dvaro saldaininė“ miesto gyventojus ir svečius stebina, ten gaminamu šokoladu su spirgais. Saldaininės įkūrėja ir vadovė Asta Norvaišienė sako, kad žmonių, išgirdusių apie šį šokoladą, vaizduotėje iškyla šokolado ir cepelinų spirgučių derinys. Tačiau, anot saldaininės vadovės, šis įsivaizdavimas yra klaidingas. A. Norvaišienė pasakoja, kad saldaininė yra dar jaunas verslas, kuris klientams duris atvėrė vos prieš metus.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Vasara – atostogų metas, tačiau finansiškai ne visada apsimoka ilsėtis šiltuoju metų laikotarpiu. Nes kiekvieną mėnesį atostoginių suma yra skirtinga. Tai lemia keletas priežasčių, kurias įvardija buhalterinės apskaitos specialistė. Taip pat ji pataria, kurį šių metų mėnesį palankiausia išnaudoti sukauptas atostogas.

Krizės metu, kylant baimei dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ima augti tauriųjų metalų – aukso ir sidabro kainos. Ši koronaviruso pandemijos krizė – ne išimtis. Sidabro kainos šiemet jau išaugo trečdaliu. Specialistai įvardijo šios investicijos privalumus ir trūkumus. Taip pat papasakojo, kaip neapsigauti ir nenusipirkti klastotės. Šią savaitę aukso kaina pasaulinėse rinkose viršijo visų laikų rekordą.

Atominės Astravo elektrinės (AE) saugumas daug klausimų ir diskusijų, baiminamasi galimos avarijos Lietuvos kaimynystėje. Tačiau Astrave darbai nesustoja. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad Lietuva ketvirtadienį gavo oficialų patvirtinimą, kad į AE pirmojo bloko reaktorių jau pradedamas vežti branduolinis kuras.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad skubūs įvykiai Baltarusijoje rodo, kad AE paleidimas nėra suderintas su saugumu.

Nuo vasaros liūčių kenčia tiek valstybinės institucijos, tiek verslas ir gyventojai. Jiems po beveik kiekvienos didesnės liūties tenka susidurti su užlietomis gatvėmis, kiemais ar namų rūsiais. Specialistų teigimu, bėdų kyla dėl senų lietaus nuotekų tinklų ir žaliųjų erdvių trūkumo. O lietaus nuotekų sistemas įrenginėjančios įmonės pataria jas įsirengti visuose pastatuose, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Neįgaliuosius restorane „Pirmas blynas“ įdarbinęs olandas Timas van Wijkas nori ne tik jiems suteikti galimybę išmokti naujų dalykų ir dirbti. Restorano įkūrėjas nori, kad ir visuomenė matydama kitokius žmones juos priimtų, nes vis dar pasitaiko atvejų, kad į restoraną užėję lankytojai išsigąsta, sutrinka ir sprunka lauk. Tačiau, pasak Tim van Wijk sunkumai, su kuriais jis susiduria vadovaudamas restoranui susiję ne su darbuotojais.

Daugelyje Europos valstybių užsikrėtimų koronavirusu skaičius auga. Tačiau tautiečiai kelionių šiltuose kraštuose neatsisako. Tiesa, kelionių organizatoriai pastebi, kad keičiasi keliautojų įpročiai. Žmonės keliones įsigyja paskutinę minutę. Kainos kelionėms taip pat palankios, pavyzdžiui, kelialapį į Kretą galima įsigyti nuo 170 eurų. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė teigia, kad ilgalaikis kelionių planavimas šiuo laikotarpiu yra sudėtingas.

Panevėžyje Skaistakalnio parką sutvarkęs ir ten poilsio erdvę su laipynių parku įkūręs verslininkas priverstas veiklą nutraukti. To reikalauja Panevėžio savivaldybė, argumentuodama tuo, kad šiuo metu parke vykdomi rekonstrukcijos darbai. Jiems pasibaigus savivaldybė svarstys naujos pramoginės veiklos parke alternatyvas.

Lietuvoje išaugus užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, Vyriausybė grąžino reikalavimą uždarose viešose patalpose dėvėti kaukes. Tad nuo šeštadienio apsipirkti parduotuvėse be kaukių veikiausiai nepavyks. Prekybos tinklai tikina, kad pirkėjų be kaukių neįleis ir neaptarnaus, o policija informuoja apie baudas, kurios siekia ir 1,5 tūkst. eurų. Prekybos tinklų atstovai teigia, kad parduotuvių apsaugos darbuotojai prižiūrės, kad pirkėjai dėvėtų apsaugines kaukes.

Šiandien statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su pirmuoju susitraukė 5,1 proc, o palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu sumažėjo 3,7 proc. Anot ekonomistų, kai pasaulis susiduria su bene didžiausia krize, mes iš jos išbrendame be didelių nuostolių. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad buvo tikėtasi dviženklio BVP kritimo, 3,8 proc. sumažėjęs BVP džiugina.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Nevažiuojantys ir mėnesių mėnesius daugiabučių kiemuose stovintys automobiliai galvos skausmas gyventojams. Tačiau panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė šią problemą ėmėsi spręsti, paskelbdama neeksploatuojamų automobilių sąrašą. Visi jame esantys automobiliai, kurių savininkai yra nežinomi, liepos 31 dieną bus perimami savivaldybės žinion.

Prireikus kokio nors daikto visai nebūtina skubėti į parduotuvę. Vietoje jos galima rinktis atiduotuves. Tai yra vietos, kuriose žmonės atneša jiems nebereikalingus daiktus. Atiduotuvės gali būti tiek fizinės, tiek virtualios. Tačiau jų pobūdis vienodas – atiduotuvėse visi daiktai atiduodami už dyką. Dažniausiai jose galima rasti baldų ar buitinių prietaisų, o kartais ir įdomesnių ar brangesnių daiktų, pavyzdžiui, pianiną ar vestuvinę suknelę.

Šiuo metu atostogos užsienyje gali atnešti ne tik malonių patirčių. Nerami ir greitai besikeičianti situacija dėl koronaviruso iš anksto suplanuotas atostogas gali nukelti vėlesniam laikui ar apskritai nutraukti anksčiau negu buvo suplanuota. Kelionių organizatoriai sako, kad į visus pasikeitimus stengiasi reaguoti, kaip galima greičiau, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) pataria nebūtinų kelionių atsisakyti.

Vakarų Europoje taip pat ir Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje butai paprastai parduodami su visa apdaila. Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 procentų lietuvių irgi norėtų įsigyti būstą su visa apdaila. Tačiau, dauguma Lietuvoje parduodamų butų pirkėjams siūlomi tik su daline apdaila. Specialistai tikina, kad anksčiau žmonės bandė taupyti, todėl rinkosi ne visiškai įrengtus butus, tačiau dabar laikai pasikeitė. Tad turėtų keistis ir nekilnojamo turto pardavėjų pasiūla.

Atšilus orams kiekvienais metais išauga lauko pavėsinių prekyba. Pavėsinių gamintojai ir pardavėjai teigia, kad įsibėgėjus sezonui vos spėja vykdyti užsakymus, tačiau pastebi, kad pirkėjų netrūksta ir sezono pabaigoje. Šie skuba pasinaudoti nuolaidomis. Internetinės parduotuvės Pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigia, kad pirmieji pavėsinių pardavimai prasideda kovą-balandžio mėnesiais. „Žinoma, priklauso kiek šalta buvo žiema.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Ar gali būti, kad į automobilio kuro baką tilptų bent 7 litrais daugiau degalų nei maksimalus kiekis, nurodytas gamintojo? Tuo negalinti patikėti vairuotoja įtaria, kad degalinė taip siekia pasipelnyti. Tačiau ši tikina, kad kuro kolonėlių gedimų neužfiksavo ir skundų daugiau negavo. Portalas tv3.lt nusprendėme tuo įsitikinti, tad kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija nuvykome įsitikinti, ar tikrai kuras šioje degalinėje matuojamas teisingai.

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad jai sukauptų „lašinių“ Lietuvos verslas beveik nebeturi. Tad antroji krizė jam smogtų skaudžiau.

Šiemet, nors skrydžiai jau įsibėgėja, dauguma tautiečių keliauja automobiliais. Dėl šios priežasties populiarėja kelionės kemperiais, nameliais ant ratų, kuriuose galima ne tik keliauti, bet ir gyventi. Specialistai pastebi, kad pirkti jų žmonės neskuba, ne šie yra brangūs, todėl juos nuomojasi. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad kaip ir motociklų, kemperių prekyba labai priklauso nuo sezono, vasarą jais susidomėjimas didesnis.

Parduotuvėse tarp gausybės prekių galima įsigyti ne tik reikalingų, bet ir kenksmingų daiktų. Europos komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad dažniausiai nesaugūs ir kenksmingi būna vaikiški žaislai, šiais vaikai gali užspringti ar kitaip susižeisti.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė negaili karčių žodžių Lietuvos valdžiai. Pasak jos, ši pinigus investuoja į paviršutiniškus dalykus, o tikrųjų problemų nesprendžia. Todėl dažnu atveju ne tik nepadeda Lietuvos žmonėms, bet dar ir trukdo jiems dirbti ir užsidirbti.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Dauguma tautiečių savaitgalius ar atostogas leidžia prie ežerų ar upių. Tačiau kyla konfliktai, nes žmonės nepasidalina vandens telkinių pakrančių. Šalia jų sodybas turintys savininkai pyksta, kad svetimi žmonės atvažiuoja ir nori ilsėtis jų įsirengtose poilsiavietėse. O poilsiautojai skundžiasi, kad yra ežerų, aplink kuriuos beveik vien privačios sodybos. Įstatymas nedraudžia lankytis privačioje pakrantėje visiems žmonėms.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Nuolat lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapus gali ne visi, todėl daugėja žmonių, kurie samdo kapų prižiūrėtojus. Šie tikina, kad karštomis vasaromis darbo netrūksta. Žmonės dažniausiai prašo ne tik palaistyti, bet ir pasodinti, vėliau ravėti gėles, uždegti žvakes, nuvalyti antkapius ir atlikti kitus darbus. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi. Brangiausiai tokią paslaugą teikia įmonės už vienkartinį kapo sutvarkymą.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Norintiems praleisti atostogas ar savaitgalį Nidoje nebūtina ten keliauti automobiliu autobusu ar dviračiu. Birželio 26 dieną iš Klaipėdos į Nidą pradėjo kursuoti laivas „Benas“. Tokios kelionės trukmė 2 valandos, o kaina 15 eurų. Laivas plaukia maršrutu Klaipėda – Juodkrantė – Nida. Kelionė iki Nidos trunka 2 valandas, o iki Juodkrantės per mus mažiau – 1 valandą.

Užklupusi koronaviruso pandemija beveik visiškai sustabdė pasaulio oro uostų darbą. Lietuva – ne išimtis. Nors krovinių gabenimas Lietuvos oro uostuose nebuvo sustabdytas, keleiviai karantino metu išvykti ar sugrįžti negalėjo. Tačiau jau liepą oro uostai ruošiasi keleivių srauto šuoliui. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad šiemet keleivių skaičiaus kritimą Europoje prognozuoja tiek oro uostai, tiek oro linijų bendrovės.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

Liepos 1 diena kelionių pasiilgusiems gyventojams ir išvykstamojo turizmo sektoriui itin džiugi. Tądien po kelių mėnesių pertraukos bus atnaujinama galimybė atostogauti užsienio kurortuose. Anot kelionių organizatorių, pirmosios kelionės organizuojamos Bulgarijoje ir Graikijoje, o jų kaina prasideda nuo 250 eurų. „Pasibaigus karantinui pagaliau atnaujinama galimybė atostogauti užsienio kurortuose. Pirmieji keliautojai vyks į Graikiją ir Bulgariją.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Karantinas Lietuvoje baigiasi birželio 17 dieną, tačiau ekstremali situacija šalyje vis dar lieka galioti. Todėl dar privaloma paisyti saugumo reikalavimų, ypač renginiuose ir šventėse. Anot organizatorių, vis atnaujinami reikalavimai renginiams įtakos turi mažai, nes dauguma koncertų ar vestuvių buvo atšauktos tik prasidėjus karantinui.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Kavinėse ir restoranuose įprasta palikti arbatpinigių. Tačiau panašu, kad po karantino kai kurių maitinimo įstaigų klientams dėl jų sukti galvos nebereikia – nori, nenori, jie bus apskaičiuoti ir įtraukti į bendrą sąskaitą kaip aptarnavimo mokestis. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi skaitytojos. Jos pastebėjo, kad Vilniaus Pilies g. įsikūrusiame restorane „Spritz Summer Garden“ į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis. Vilnietė Viktorija tokiu kavinės sprendimu nebuvo patenkinta.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ir atostogauti šiltuose kraštuose – Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje. Tačiau dar galiojantis karantinas kai kuriose šalyse atostogas gali prailginti iki dviejų savaičių. Mažėjant karantino ribojimams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugėja skrydžių.

Nors karantino sąlygos švelninamos, tačiau gyventojų, ypač rizikos grupių, dar rekomenduojama paisyti saugumo reikalavimų. Tačiau, panašu, kad „Swedbank“ – tai nė motais. Jis siunčia pensininkams žinutes ir prašo užpildyti anketą internetu arba atvykti į skyrių, kitaip gali nutraukti paslaugų teikimą. Bankas teisinasi, esą taip daroma, kad pensininkai neplautų pinigų ir netaptų teroristais.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.